Ateinantį sekmadienį vyks LR Seimo rinkimai, kuriuose Jūs, gerbiamieji Utenos rajono gyventojai, nuspręsite, kas ateinančius ketverius metus atstovaus Jums šalies Parlamente.
Rinkimų kampanijos metu mane galėjote sutikti kiekvienoje miesto gatvėje, kiekviename rajono miestelyje ir daugelyje kaimų. Susitikau ir pabendravau su šimtais Utenos rajono gyventojų. Surengiau kelis susitikimus su rajono gyventojais, kur išgirdau ne tik įvairių pastebėjimų ar siūlymų, bet ir palinkėjimų atsakingai atstovauti savo gimtajam rajonui.
Utenos rajono gyventojai gavo mano laikraštį, kuriame galėjo surasti ne tik problemų matymą, bet ir siūlomus konkrečius jų sprendimo būdus. Nuolat bendravau su rinkėjais internetinėje erdvėje ir socialiniuose tinkluose, kur kiekvienas norintis galėjo tiesiogiai klausti ir gauti atsakymus iš manęs, kaip savivaldybės tarybos nario ir kandidato į LR Seimo narius. Nors buvo juntamas visuotinis gyventojų nusivylimas politinėmis partijomis ir politine sistema iš esmės, spalio mėnesio pabaigoje vis tiek turėsime 141 naują ar naujai seną išrinktą LR Seimo narį.
Su šiais rinkimais baigsis šeštoji nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Parlamento kadencija, kurią galima būtų palyginti su šeštuoju politinio serialo sezonu. Serialo, kuris buvo kupinas dramos ir tragikomedijos elementų, nes jo herojai šalies gyventojus nuolat priversdavo juoktis, pykti ar paprasčiausiai dar kartą nusivilti. Ketverius metus rodytas politinis serialas buvo pripildytas emocijas sustiprinančių efektų – nuolatiniai interesų konfliktai, „neįveikiami” auksiniai pirkimai už valdiškus pinigus, besikartojantys nepotizmo, projekcijų, savavaldžiavimo ar ne sibaigiančios politinės korupcijos atvejai. Tačiau politinis šalies gyvenimas nėra serialas, kurį nepatikus galima bet kada pakeisti į kitą ar išjungti vienu mygtuko paspaudimu. Kiekvieną dieną mus supantys įvykiai nėra iš anksto surašytas scenarijus, o jų herojai nėra vaidinantys aktoriai. Laiminga ar nelaiminga serialo pabaiga yra apspręsta iš anksto, o politinio šalies gyvenimo eigą ir jo herojus pasirinksite Jūs. Galima, žinoma, nesirinkti nieko, tačiau tuomet viską už Jus parinks kiti, nes rinkimų rezultatai skaičiuojami tik nuo atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. Tik nuo Jūsų pačių priklausys, ar turėsime stebėti dar vieną, septintojo sezono politinio serialo tęsinį, ar jo pabaigą ir naujos politikos pradžią.
Apsisprendus balsuoti neretai kyla dilema, kurią partiją ar kandidatą pasirinkti. Didelei daliai žmonių norėtųsi rinkti kandidatus tiesiogiai, be partijų, tačiau mūsų politinė sistema sudaryta taip, kad valstybės finansavimą gauna tik partijos ir jų iškelti kandidatai. O tai reiškia, kad be partijos iškėlimo realių šansų nugalėti rinkimuose kandidatai vargu ar turėtų. Nors kiekvienas rinkėjas nori idealaus kandidato, tokių, kaip ir partijų bei pačių žmonių, tikriausiai nebūna, tačiau neabejotinai kiekvienas gali rasti politiką, atitinkantį jo viziją. Nors šiandien tarp politikų vyksta pažadų dalijimo rungtynės – kas daugiau ir gražiau pažadės, aš šiose rungtynėse nedalyvauju, nes į kiekvieną pasakytą žodį rinkėjui būtina žiūrėti atsakingai. Kiekvienas apgautas pilietis dar labiau nusigręš ne tik nuo politikų, bet ir nuo savo valstybės. Pažadus dalija daugelis, net ir tie, kurie jau ne vieną kadenciją yra buvę LR Seime, todėl jiems savaime norisi užduoti retorinį klausimą – kodėl dalijamų pažadų neįgyvendino tada, kai buvo valdžioje? Neretai politikų dalijami pažadai prasilenkia ne tik su elementariomis valstybės galimybėmis, bet ir su paprasčiausia logika. Nežiūrint į tai, tokia praktika šiandien naudojama plačiai. Žinant, kad nemaža dalis rinkėjų tiki tuo, kas jiems sakoma, tokiais veiksmais paprasčiausiai manipuliuojama jų nuotaikomis ir lūkesčiais. Tačiau realybė tokia, kad ir pensijos, ir minimalus atlyginimas priklauso ne nuo politiko žodžių ar skaičių kombinacijos grožio, bet nuo valstybės ekonominės gerovės, kurios ir turėtų siekti kiekvienas politikas, nepriklausomai nuo partijos ar ideologijos. Šiandien matome daugybę siūlymų daryti kosmetinius valstybės valdymo pataisymus, tačiau tai niekaip neišspręs esminių valstybės ydų. Ką reikėtų daryti, kad situacija valstybėje pradėtų keistis?
Valstybiniame sektoriuje protekcijas ir asmeninius interesus būtina keisti į kompetenciją ir gebėjimus. Būtina sustiprinti viešųjų pirkimų sistemos kontrolę ir taip sustabdyti besikartojantį valstybės ir Europos Sąjungos lėšų švaistymą. Valstybės įmones ir turtą būtina valdyti vadovaujantis ekonominio efektyvumo ir ūkiškumo principais. Su šias sritis apraizgiusiais korupciniais, savavaldžiavimo, piktnaudžiavimo atvejais privaloma kovoti greitai ir griežtai, o padaryta žala valstybei turi būti atlyginama asmeniniu turtu. Išvardytos priemonės užtikrintų gerokai didesnį valstybės biudžetą, kurio reikėtų nepravalgyti, bet investuoti į Lietuvos ateitį.
Nuolat didėjant šalies gyventojų emigracijai ir mažėjant gimstamumui, būtina imtis neatidėliotinų sprendimų. Motinystės pašalpos ir įvairios lengvatos jaunoms šeimoms turi pavirsti apčiuopiama valstybės investicija į būsimus Lietuvos piliečius, kurie ateityje turės išlaikyti už save vyresnes kartas. Bedarbystę ir didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą padėtų įveikti didesnis finansavimas ir patrauklesnės galimybės profesijos mokymui bei keitimui nenutraukiant darbinių santykių, orientuojantis į paklausias profesijas. Pralaimint konkurencinę kovą Vakarų valstybėms dėl įsidarbinimo galimybių, būtinos realiai veikiančios jaunimo įdarbinimą skatinančios programos, kurios neturėtų užimti vietos kabinetų stalčiuose. Švietimo sistema privalo ruošti būsimus specialistus ne emigracijai, bet Lietuvai.
Mažesni mokesčiai ir tvirtas NE naujiems būtų pati geriausia pagalba verslui ir jo plėtrai bei puiki priemonė kovai su šešėliu. Išskirtinis dėmesys investicijų paieškai ir jau veikiančių įmonių investuojamo pelno neapmokestinimas būtų didelė paspirtis regionams, taip pat ir Utenos rajonui. Didesnė Lietuva su dviguba pilietybe išeiviams ir internetiniu balsavimu. Prevencinė sveikatos apsauga ir žmonių gydymas kompensuojant ne vaistus, bet ligų gydymą. Su šalies ekonominiu klestėjimu susietos dirbančių žmonių pajamos ir senjorų pensijos. Šie ir daugelis kitų, kiekvienam žmogui svarbių sprendimų yra realiai įgyvendinami, o labiausiai tam reikia ne didelių finansų, bet tvirtos politinės valios ir principingo požiūrio. Veikiant kelerius metus rajono savivaldybės taryboje man niekada netrūko aktyvumo, politinės valios ir principingumo, todėl neabejoju, kad to paties netrūktų ir šalies Parlamente. Atstovaudamas Utenos rajono gyventojams LR Seime ne tik skirčiau daug dėmesio ir laiko šiems siekiams įgyvendinti, bet ir gyvendamas Utenoje spręsčiau rajone esančias problemas. Būčiau ne tik parama vietinei rajono valdžiai, bet ir atsvara, kai reikėtų ginti žmonių interesą. Esame verti valstybės, kurioje norisi ir gera gyventi. Kviečiu to siekti kartu!
Jūsų kandidatas į LR Seimo narius Marijus KAUKĖNAS
Politinė reklama bus apmokėta iš Marijaus Kaukėno politinės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 031