Lietuvoje paramą maisto produktais gauna daugiau nei 184 tūkst. gyventojų, tačiau nesunku nuspėti, jog ne ką mažiau nei maistas skurstančiajam svarbi ir kitokia pagalba. Kartais tai – mokinio krepšelis ar stovykla vaikui, kuriam gali leisti tik vasarą kieme. Kartais – ir gyvenimą keičianti pagalba kovojant su priklausomybe.
Padėka socialinėms darbuotojoms
Paramą maisto produktais gaunanti Regina (vardas pakeistas) pasakoja su vaikais dalyvaujanti visose organizuojamose veiklose mažas pajamas gaunantiems asmenims. „Esu labai dėkinga toms moterims (socialinėms darbuotojoms) už viską, ką jos daro”, – sakė moteris, užauginusi net penkis vaikus, iš kurių trys – jau suaugę.
Regina nesiliauja dėkoti socialinėms darbuotojoms ne tik už vasaros stovyklas vaikams, didelį dėkingumą ji jaučia ir už daug didesnę pagalbą tuomet, kai gyvenime buvo labai juodų dienų. „Gyvenime ne kartą kritau ir stojausi, bet pati savimi didžiuojuosi, nes įrodžiau, kad viskas yra įmanoma”, – sakė priklausomybę įveikusi moteris.
Paklausta, kas jai padėjo įveikti ligą, ji nedvejodama atsakė – socialinės darbuotojos. Tai jos moteriai parūpino dalyvavimą Minesotos programoje, kuri tapo atspirties tašku kitokiam gyvenimui. „Esu tik joms dėkinga, kad padėjo man gyventi taip, kaip šiandien gyvenu”, – sakė Regina, šiandien dirbanti, auginanti vaikus ir aktyviai bendraujanti su panašaus likimo draugais.
Stovykla – didžiausias vasaros prisiminimas
Kartais pagalba sunkiau besiverčiantiems – galbūt ne tokia žymi, tačiau nuspalvinanti šeimų, ypač – jų vaikų, kasdienybę. Šią vasarą Elektrėnuose Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) Lietuvoje asmenis su mažomis pajamomis rėmė ir organizuojamomis veiklomis vaikams.
Viena jų – stovykla, kuri buvo skirta maistui gaminti: šeimos su vaikais mokėsi gaminti įvairius patiekalus iš to, ką gauna maisto krepšelyje, vaikai piešė ant sausainių, buvo organizuojami įvairūs žaidimai.
Kaip pasakojo Elektrėnų rajone gyvenanti Dainė Archipovienė, auginanti keturis vaikus, jos atžalos vasarą leido kieme, lankydavo vaiko dienos centrą. Kažkur išvykti atostogų galimybės nebuvo, todėl ji itin džiaugėsi su vaikais sudalyvavusi stovykloje. „Visiems vaikams labai patiko, buvo daug įspūdžių”, – sakė ji.
Panaši situacija ir kitos pašnekovės Rimos Gumbienės, kuri su savo jauniausiuoju vaiku dalyvavo stovykloje. „Dėl darbų šiemet paatostogauti nepavyko, bet džiaugiuosi, kad sudalyvavome abu stovykloje ir gerai praleidome laiką”, – sakė valytoja dirbanti keturių vaikų mama.
Iššūkis rugsėjui
Abi moterys, remiamos EPLSAF, sutarė, jog pagalba maisto produktais yra maža dalis to, kas suvartojama per mėnesį, bet vis tik tai yra parama ir paspirtis tuomet, kai finansų išsilaikyti nepakanka. Dainė pasakojo, jog jau metus yra užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau vienai auginant vaikus darbą rasti sudėtinga. „Buvau įsidarbinusi, bet mažoji susirgo, teko imti slaugos biuletenį. Darbdaviui tai nepatiko ir likau be darbo, – savo istoriją atskleidė pašnekovė. – Iš tos pusės sunku, nes neturiu kam vaikų palikti, juos auginu viena, o tėvai jau mirę.”
Iššūkiu tampa ir atėjęs ruduo, kai tenka vaikus suruošti mokyklai. Rimai jis šiemet – kiek lengvesnis, mat jos vaikas pradeda jau antrą klasę. „Pernai, kai tik pradėjome lankyti pirmą klasę, reikėjo visko – nuo batų iki kuprinės, tuomet buvo sunkiau. O šiemet tereikėjo tik smulkius dalykus supirkti”, – pasakojo moteris.
Dainė, į mokyklą išleidžianti tris vaikus, tikisi gauti mokinio krepšelius. „Kol kas dar tik užpildžiau reikiamus dokumentus, tačiau tai būtų didelė pagalba”, – sakė ji. Kita vertus, pašnekovė optimistiškai teigė, kad po truputį vis viena susiperka viską, ko reikia mokyklai.
Tiek mokinio krepšelius, tiek iš EPLSAF lėšų paramą higienos priemonėmis ir maistu administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dėl paramos reikėtų kreiptis į vietos savivaldybę ar seniūniją.
Užs. Nr. UDS-347
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.
