Spalio 3-iąją, prieš vidurnaktį, Kybartuose, Darvino gatvėje, bute, dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas. Gaisro metu apdegė dalis sienos, lova, grindys, palangė, aprūko lubos. Sprogimo metu išdužo buto langai, išvirto kelių butų durys, trūko laiptinės tarpinė siena. Įvykio metu nukentėjęs, 1983 metais gimęs vyras dėl nudegimų ir patirto šoko perduotas medikams. Iš daugiabučio namo evakuota 20 gyventojų.
Spalio 4-osios vakarą, Kretingos rajone, Kūlupėnų kaime, Laukų gatvėje, atvira liepsna degė ūkinis pastatas. Iki atvykstant ugniagesiams pastate nutekėjus dujoms įvyko sprogimas. Jo metu išversta galinė siena ir nukentėjo du žmonės. Galvą susižalojusi, 1950 metais gimusi moteris ir 1969 metais gimęs vyras buvo išvežti į ligoninę. Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, sudegė virš perdengimo buvęs šienas, viduje buvę ūkio reikmenys, apdegė malkinės stogas, sienos ir viduje laikomi namų apyvokos daiktai.
Dėl dujų nuotėkio ir spalio 6 d. rytą Pakruojo rajone, Linkuvoje, Vaškų gatvėje, gyvenamajame name taip pat įvyko sprogimas. Jo metu sugriuvo visas namas. Per sprogimą nukentėjęs, 1943 metais gimęs namo savininkas išvežtas į ligoninę.
Šiemet dėl dujų nuotėkio ugniagesiams teko atlikti 24 gelbėjimo darbus (pernai – 9, užpernai – 14).
Tiek priešgaisrinės apsaugos specialistai, tiek dujininkai sutartinai tvirtina, kad didžioji dalis nelaimių, susijusių su dujomis, įvyksta dėl vartotojų kaltės. Dujų balionais prekiaujančios įmonės atstovas Robertas Jokubauskis pastebi, jog dujų nuotėkis dažniausiai įvyksta, kai suskystintų dujų balionai yra jungiami ar keičiami pažeidžiant eksploatavimo taisykles: dujų balionas jungiamas be tarpinės, laiku nepakeičiamas sugedęs ventilis. Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad vartotojai neretai pildo dujų balionus degalinėse, nors tai daryti yra draudžiama. Taip pildant dujų balionas dažniausiai yra perpildomas, todėl ir įvyksta dujų nuotėkis.
Pasak Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Dainiaus Nasevičiaus, neretai dujų balionai yra ir netinkamai laikomi. Dera žinoti, kad vietos, kuriose yra naudojami ar saugomi dujų balionai, turi būti gerai ventiliuojamos. Be to, automobiliai su dujų įranga neturėtų būti laikomi garažuose, kuriuose yra duobės, nes jei nutekėtų dujos, įvyktų sprogimas. Kai garažas yra žemiau, geriausia išeitis – įrengti ventiliaciją. Svarbu atminti, kad kai kurios dujos yra sunkesnės už orą ir kaupiasi pastato apačioje: duobėse, rūsiuose, cokoliniuose aukštuose. Specialistai taip pat pataria nelaikyti balionų prie šildytuvų, krosnių ar lengvai užsidegančių medžiagų.
Atsargumo priemonių turėtų imtis ne tik naudojantys suskystintų dujų balionus, bet ir gamtinių dujų vartotojai. Nors gamtinės dujos reikalauja mažiau priežiūros, jų nereikia sandėliuoti ir rūpintis kuro atsargomis, naudojant jas taip pat gali kilti pavojus dujų nuotėkiui susidaryti. Nors gamtinės dujos nėra nuodingos, tačiau patalpoje atsiradus gamtinių dujų nuotėkiui, gali trūkti deguonies ir žmonės gali pradėti dusti. Kadangi gamtinės dujos yra beveik grynas metanas, kuris lengvesnis už orą, jos kaupiasi patalpos viršutinėje dalyje, o apatinėje patalpos zonoje deguonis išsilaiko ilgiau. Daug didesnis pavojus kyla tada, kai gamtinės dujos susimaišo su oru ir susidaro sprogimui pavojingas dujų-oro mišinys, galintis sprogti nuo atviros liepsnos ar atsitiktinės kibirkšties. Kad būtų lengviau pastebėti gamtinių dujų nuotėkius, į jas specialiai įmaišoma aštrų kvapą turinčių cheminių medžiagų – odorantų. Kai patalpoje jaučiate specifinį dujų kvapą, tai rodo, kad patalpos ore yra ne mažiau kaip 1 procentas dujų.
Gamtinių dujų nuotėkis dėl aštrų kvapą turinčių priemaišų yra pastebimas dažniau. O norint patikrinti, ar dujų balionas yra sandarus, prieš įnešant jį į patalpą, reikia muilo tirpalu patikrinti baliono ventilio sandarumą: esant užsuktai aklei atsukamas duju baliono ventilis ir muilo emulsija (šiam tikslui naudoti ugnį draudžiama) patikrinamas ventilio sandarumas, paskui užsukamas ventilis, atsukama aklė ir muilo emulsija patikrinama, ar pro ventilio antvamzdį neina dujos. Jei po kelių minučių nematyti iškilusių burbuliukų, tikėtina, kad balionas sandarus.
Įsigyjant ar keičiant dujų balioną, pirkėjui turi būti įteiktas čekis, saugumo atmintinė ir pora tarpinių, kurias reikia pakeisti kaskart, kai keičiamas balionas. Taip pat svarbu, kad dujinės viryklės degiklis degtų ryškia mėlyna liepsna, o jei dega raudonai, tai rodo, kad tiekiama labai daug dujų. Jeigu viršuje mėlyna liepsna, o apačioje jos nematyti, yra per daug oro. Pasitelkus specialistus, tai būtina sureguliuoti, parenkant tinkamą žiklerį. Patiems reguliuoti nepatartina.
Pajutus gamtinių dujų kvapą patalpoje, būtina uždaryti dujų ir prietaiso čiaupus, atidaryti langus, duris ir vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejunginėti elektros prietaisų ir jungiklių. Jei dujų kvapo nebesijaučia, nesinaudokite dujiniu prietaisu, vėdinkite patalpas ir skambinkite į dujinių prietaisų remonto įmonę. Jeigu dujų kvapas ir toliau jaučiamas, reikia skubiai kviesti dujų avarinę tarnybą.
Esant suskystintų dujų nuotėkiui iš dujų baliono ar pajutus patalpoje dujų kvapą, būtina uždaryti dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinti patalpas, nejungti ir neišjungti elektros jungiklių ar prietaisų. Taip pat draudžiama rūkyti ar degti degtukus. Prietaisu ar muilo emulsija galima nustatyti dujų nuotėkio vietą ir jį pašalinti. Nepavykus pašalinti dujų nuotėkio iš prijungto dujų baliono, jeigu neužsisuka dujų baliono ventilis, arba kilus gaisrui reikia atjungus dujų balioną ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus išnešti jį į lauke esančią saugią vietą (ne arčiau kaip 40 m nuo pastatų, atviros ugnies šaltinių, rūsių, šulinių, duobių) ir dujas pamažu išleisti. Taip pat reikėtų nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą
Jei norite būti saugūs, įsigykite dujų (gamtinių dujų, metano, propano, butano, acetileno, vandenilio ir kt.) nuotėkiui nustatyti uždarose patalpose skirtų detektorių.
PAGD inf.