Šalies vadovei pasirašius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SDAM) kartu su mokslininkais parengtus socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos teisės aktus, įeinančius į vadinamąjį socialinį modelį, jau nuo 2017 metų bus pradėti įgyvendinti pakeitimai, numatantys „Sodros” įmokų lubas ir bazinės pensijos finansavimą iš valstybės biudžeto, platesnį apdraustųjų sąrašą, taip pat bus įvestos socialinio draudimo įmokų lubos, kaupiamas socialinio draudimo rezervinis fondas, didės socialinės garantijos vaikus auginančioms šeimoms, bus palankesnė pensijų apskaičiavimo tvarka.

Svarbus žingsnis

Tiesa, kita socialinio modelis dalis – naujasis Darbo kodeksas – kol kas dar nėra priimta, jai Prezidentė turėjo pastabų. Kai Seimas besibaigiančioje pavasario sesijoje priėmė Darbo kodeksą, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius džiaugėsi, kad parlamentarai, atstovaujantys visoms partijoms, pademonstravo bendrą poziciją tokio svarbaus Lietuvai strateginio įstatymo klausimu ir dėkojo socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei bei jos komandai už sudėtingą, tačiau visai šaliai labai svarbų darbą. „Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo ataskaitoje Lietuva atsidūrusi 105 vietoje, darbo santykių lankstumo vertinime Lietuva – tarp Afrikos šalių. Jau vien šie rodikliai verčia priimti reikalingus sprendimus”, – per posėdį kalbėjo Ministras Pirmininkas. Panašu, kad dabar Seimui dar kartą reikės parodyti brandą ir susitelkus apsvarstyti Prezidentės pateiktus siūlymus bei priimti subalansuotą, visoms pusėms patrauklų Darbo kodeksą.

Socialinio draudimo įstatymo pakeitimai

Nepaisant šių laikinų nesklandumų, socialinio draudimo ir pensijų sistemos reforma taip pat žada daug visiems šalies gyventojams svarbių permainų. Pagaliau pasiryžta įvesti maksimalias su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ribas. „Sodros” lubos reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies nebemokama socialinio draudimo įmoka. „Vadinamosios įmokų lubos skatins šalies ekonomikos plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą, sustiprins investicinį valstybės patrauklumą bei Lietuvos ūkio ir Lietuvos įmonių konkurencingumą. Tai leis padidinti šalyje esantį vartojimą bei šalies patrauklumą užsienio investuotojams”, – apie naujovę kalbėjo A. Pabedinskienė.
Tai ypač palankiai vertina verslo atstovai, mat įvedus pajamų, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, lubas bus taupomos lėšos, kurias darbdaviai skiria darbo vietai išlaikyti. Sutaupytos lėšos galės būti panaudotos verslo plėtrai, naujoms darbo vietoms kurti, saugesnėms ir sveikesnėms darbo vietos steigti, atlyginimams kelti.
Socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu praėjusių metų 120 vidutinis darbo užmokestis (VDU). Nuo 2018 iki 2022 metų socialinio draudimo įmokų bazė kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 VDU. Nuo 2022 metų socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu praėjusių metų 60 VDU.
Įsigaliojus pakeitimams taip pat bus išplėstas apdraustųjų sąrašas, daliai jų, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantiems asmenims, bus suteiktos papildomos socialinės garantijos. Socialiniu draudimu apdraudus platesnį asmenų būrį ir nustačius daugiau socialinio draudimo rūšių, bus užtikrintos didesnės socialinio draudimo garantijos asmenims tais atvejais, kai pastarieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių neteks pajamų iš savo veiklos.
Tiek senjorams, tiek ir visiems šalies gyventojams svarbi naujovė – numatoma pradėti kaupti Socialinio draudimo rezervinį fondą, kuris bus sudarytas iš dviejų dalių: viena dalis bus skirta pensijoms, kita – kitoms socialinio draudimo išmokoms. „Tai leis pensijų nemažinti krizės metu ir padėtų įveikti blogėjančios demografijos padarinius. Tokiu būdu būtų išvengiama socialinio draudimo įmokos tarifo didinimo ir kaupiamas rezervas, sudarantis prielaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumui”, – sakė SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.
Pagal priimtas pataisas socialinio draudimo pensijų bendroji dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Nuspręsta, kad 2017 metais darbdavių įmokos „Sodrai” tarifas mažės 1 proc., o nuo 2018 metų dėl to bus sprendžiama kasmet įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui.

Naujovės auginantiems vaikus

Nuo kitų metų sausio mėnesio pirmos dienos įsigalios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos didės vaikus auginančių tėvų socialinės garantijos. Ligos išmoka bus mokama elektroninius nedarbingumo pažymėjimus išduodant ne tik slaugyti vaiką iki 7 metų stacionare, bet ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje. Nustačius lankstesnes tėvystės pašalpos mokėjimo sąlygas, tėčiai tėvystės atostogas (taip pat ir tėvystės išmoką) galės gauti pasirinktinai per ilgesnį laikotarpį. Įgyvendinus Konstitucinio Teismo nutarimą, kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal šio įstatymo nuostatas, neribojant jo maksimalia suma.
Ne ką mažiau svarbi naujovė bus taikoma vaikučių besilaukiantiems mokiniams ir studentams. Jiems bus pradėta mokėti 4 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio (152 eurai) vaiko priežiūros išmoka iš valstybės biudžeto nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks vieneri metai, taip pat bus teikiama papildoma socialinė parama gimus daugiau nei vienam vaikui.
4 BSI išmoka vaiko priežiūrai metus nuo vaiko gimimo būtų mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Be to, kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų būtų skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ji bus mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks dveji metai. Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 BSI dydžio išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis didinamas 4 BSI dydžiu už kiekvieną paskesnį vaiką.

Didės pensijos

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, pagal kurį stiprės pensijos dydžio priklausomybė nuo stažo ir įmokų. Kuo daugiau įmokų dirbantys žmonės sumokės, tuo didesnė bus ir individualioji pensijos dalis. „Dėl siūlomos naujos tvarkos perskaičiuojant senatvės pensijas, jos vidutiniškai padidės apie 5 eurus daugiau nei 30 metų stažo turintiems senatvės pensijų gavėjams”, – sakė A. Aranauskienė.
Numatoma palankesnė naujų pensijų dydžių nustatymo tvarka dirbantiems pensininkams – nebereikės teikti prašymų pensijas skirti iš naujo po metų, tai bus daroma automatiškai kasmet, nebeliks reikalavimo po pensijos paskyrimo įgyti 1 stažo metus.
Pensijos apskaičiavimas taps aiškesnis, mokant įmokas pensija visada tik didės – nebebus skaičiuojamas ilgo laikotarpio svertinis pajamų vidurkis, vietoj to žmogaus sumokėtos įmokos per metus bus lyginamos su tuo, kiek turėtų būti sumokėta nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo šiol pensijų didinimo klausimas sprendžiamas įstatyme nustatant aiškią pensijų indeksavimo tvarką. Ši tvarka kasmet sausio 1 d. nuosekliai didins pensijas, nebebus šuolių ir pensijos niekada nebebus mažinamos, o krizės laikotarpiu finansuojamos iš susikaupusio rezervo. Indeksavimo taisyklė įsigalioja jau šiemet, taigi 2016 m. rudenį, rengiant kitų metų „Sodros” biudžetą, jau bus apskaičiuojamas indeksavimo koeficientas, o nuo 2017 m. sausio mėn. pensijos pagal jį bus indeksuojamos. Preliminariais skaičiavimais, nuo 2017 m. sausio 1 d. pensijos galėtų didėti apie 6 procentus.
Netekto darbingumo pensijų dydžiai taps nuosekliai priklausomi nuo darbingumo netekimo procentų, išdėstant kas 5 proc. (taip kaip ir darbingumo lygis) – nebeliks netekto darbingumo pensijų dydžių šuolių nuo III grupės į II ir nuo II į I, dydžiai keisis individualiai ir tolygiai.

Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija