Nukentėjusieji turėtų gauti daugiau informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat kiekvienu atveju būtų vertinama, ar jis neturi specialių apsaugos poreikių, o iš įkalinimo įstaigos į laisvę išleidžiant nuteistąjį, nukentėjusiajam būtų išaiškinta apie galimybę jam taikyti apsaugos priemones.

Tokios Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos buvo pateiktos Seimo posėdyje.
„Šios pataisos parengtos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą, kuria siekiama, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo nusikaltimų nukentėję asmenys turėtų tas pačias būtiniausias teises”, – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Baudžiamojo proceso kodekse siūloma nustatyti pareiga įvertinti visus nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius asmenis, ar jie neturi specialių apsaugos poreikių, siekiant būti apsaugotiems nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių. Tokie asmenys galėtų būti nuo seksualinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis, nuo sunkių smurtinių nusikaltimų nukentėję ar kiti asmenys, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Nukentėjusiojo poreikių vertinimą ne vėliau kaip prieš pirmąją apklausą atliktų ikiteisminį tyrimą atliekantis asmuo, užpildydamas specialų klausimyną.
Vertinimo metu nustačius, kad nukentėjusysis turi specialių apsaugos poreikių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalėtų atitinkamai organizuoti baudžiamąjį procesą, pvz., siūlyti, kad nukentėjusysis būtų apklaustas tik vieną kartą ir tik ikiteisminio tyrimo teisėjo, jį apklausti naudojantis apklausos kambario priemonėmis, t. y. tiesiogiai nedalyvaujant įtariamajam, į apklausą kviesti dalyvauti psichologą, siūlyti, kad kartą jau apklaustas nukentėjusysis daugiau nebebūtų kviečiamas į apklausas, įskaitant į bylos nagrinėjimą teisme, o teisme būtų peržiūrimas jo apklausos garso ir vaizdo įrašas, ir pan.
Teisingumo ministerija pataisose siūlo, kad nukentėjusiajam, jo pageidavimu, būtų pranešta ne tik apie nuteistojo paleidimą iš įkalinimo įstaigos į laisvę, bet ir jo pabėgimą. Be to, nukentėjusiajam būtų išaiškinama apie galimybes jam taikyti apsaugos priemones (fizinę apsaugą, gyvenamosios vietos pakeitimą ir t. t.). Ši informacija jam būtų teikiama tiek dar jam dalyvaujant baudžiamajame procese, tiek ir po to, kai įtariamasis ar nuteistasis paleidžiami arba pabėga iš laisvės atėmimo vietos.
BPK siūloma papildyti nuostata, kad nukentėjusiojo prašymu seksualinių nusikaltimų bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusiojo apklausą atliktų tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu būtina neatidėliotina nukentėjusiojo apklausa.
Taip pat siūloma neviešuose teismo posėdžiuose leisti dalyvauti ir nukentėjusįjį lydinčius asmenis. Šiuo metu jie negali dalyvauti neviešuose teismo posėdžiuose.

Teisingumo ministerijos inf.