Dėl kur kas šiltesnių orų šį vasarį Utenos šilumos vartotojai suvartojo apie 10 % mažiau šilumos nei praeitų metų vasarį. Šiemet vidutinė vasario mėnesio lauko oro temperatūra Utenoje siekė 2,1 laipsnio šilumos, prieš metus buvo 0,7 laipsnio šilumos, o 2018 m. vasarį buvo net 6,9 laipsnio šalčio.

Daugiabučiuose namuose būstui šildyti vidutiniškai suvartota apie 11 % mažiau šilumos nei praeitų metų vasarį ir apie 34 % mažiau nei 2018 m. vasario mėnesį.
Šilumos kaina Utenoje vis dar išlieka mažiausia Lietuvoje. Šių metų vasarį šilumos kaina – 4,14 ct už kWh (su 9 % PVM) ir yra 20,5 % mažesnė nei vasario mėnesio vidutinė šilumos kaina Lietuvoje – 5,21 ct už kWh (su 9 % PVM).
Mokesčiai už šilumą skaičiuojami taip: suvartotą šilumos kiekį pastate, nustatytą pagal šilumos apskaitos rodmenis, paskirstant pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Nors šilumos kaina Utenoje visiems šilumos vartotojams ir yra vienoda, bet išlaidos daugiabučiuose namuose už vieno kvadratinio metro šildymą kai kurių namų skiriasi net penkis kartus, o įmonėse, įstaigose, šilumą naudojančiose tik patalpoms šildyti, taip pat apie 4–6 kartus.
Sąskaitos už šildymą dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir pastatui šildyti suvartotas šilumos kiekis, kuris priklauso nuo jo dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsių būklės, kitų pastato šilumos charakteristikų, nustatytų vartojimo bei taupymo režimų, kiekvieno namo šilumos ūkio priežiūros ir, žinoma, visų vartotojų noro taupyti šilumą.
Dėl šiltesnio oro bei sumažėjusios šilumos kainos už būsto šildymą per šių metų vasario mėnesį gyventojai vidutiniškai mokėjo 23 % (0,16 Eur už m2) mažiau nei praeitų metų vasarį ir 38 % (0,33 Eur už m2) mažiau nei 2018 m. vasarį.
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose vienam kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai suvartota apie 13 kWh šilumos, o vidutinės išlaidos – apie 0,54 Eur už m2. Tai – 35 Eur už 50 m2 buto šildymą, o pagal Lietuvos vidutinę kainą būtų 44 Eur.
Naujos statybos ir renovuotuose namuose vidutinės išlaidos už 50 m² buto šildymą – apie 14 Eur. Kai kuriuose nerenovuotuose, tačiau mažai šilumos suvartojančiuose ir šilumą taupančiuose namuose kaina už tokio pat ploto buto šildymą – apie 25 Eur, o mažuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose arba blogos šiluminės būklės namuose ir šilumos netaupančiuose namuose nuo 40 iki 56 Eur.
Jau kelerius metus mažiausiai šilumos suvartojo, išskyrus naujos statybos ir renovuotus, tokie namai kaip Aušros g. 67, 83, 93, Aukštakalnio g. 116, Taikos g. 24, Sėlių g. 67, Vaižganto g. 46, 52, 56, 66 ir daug kitų namų, kurių išlaidos už 50 m2 šildymą sudaro apie 26–28 Eur, o tokių mažaaukščių namų kaip Užpalių g. 88, Tauragnų g. 4, J. Basanavičiaus g. 110, Kęstučio g. 9, 1, Kauno g. 27, Hipodromo g. 2, K. Donelaičio g. 12 ir kt. išlaidos už 50 m2 šildymą sudaro nuo 57 iki 75 Eur. Lyginant išlaidas tokio pat ploto būstui šildyti matyti, kad prastos būklės pastatams šildyti išlaidos apie 5 kartus didesnės nei renovuotuose namuose patiriamos išlaidomis ir apie 3 kartus didesnės nei taupančiuose šilumą daugiabučiuose.
Pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos surinktus duomenis iš Lietuvos šilumos įmonių apie šilumos vidutinio vartojimo efektyvumą už gruodžio ir sausio mėnesius, darytina išvada, kad Utenos daugiabučiams šildyti vidutiniškai suvartojama gana daug šilumos. Viena iš priežasčių – nepakankami daugiabučių renovacijos mastai mieste. Pavyzdžiui, Ignalinoje renovuoti beveik visi namai, Jonavoje apie 50 % daugiabučių namų, o Utenoje renovuota tik apie 12 % namų.

Taupus šilumos vartojimas – pastato administratoriaus atsakomybė

Efektyvus šilumos vartojimas priklauso ne tik nuo pastatų ir šildymo sistemų būklės, modernizacijos lygio, bet ir tinkamos jų priežiūros. Būtina laiku atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus: periodiškai išplauti vidaus šildymo sistemas (radiatorius), šilumokaičius, rūpintis šilumos izoliacijos, filtrų, siurblių ir kitų sistemos dalių būkle.
UAB Utenos šilumos tinklai, kaip ir kitos šilumos tiekimo įmonės, yra atsakingos už šilumos tiekimą iki pastatų įvadų, o vidaus sistemų priežiūra privalo vykdyti pastatus administruojančios įmonės bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios įmonės turi analizuoti, kodėl pastatas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti pastatų savininkus bei gyventojus. Būtent administratoriai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, yra atsakingi už šilumos taupymą pastate, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Reikėtų kreiptis į pastato administratorių dėl rekomendacijų, kaip taupyti šilumą.

Kiekvienas taupykime šilumą

Kiekvienas turime rūpintis šilumos taupymu pastatuose, nes visi norime patirti kuo mažesnių išlaidų. Privalome saugoti gamtos resursus ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai aktualu visiems šilumos vartotojams: ir daugiabučiams, ir individualiems gyvenamiesiems namams, ir privačioms bendrovėms bei įmonėms, ir biudžetinėms įstaigoms ir kitiems ūkio subjektams.
Siekti efektyvesnio šilumos ir karšto vandens vartojimo, taip pat ir mažesnių išlaidų už energiją turime visuose pastatuose, o galimybių didinti šilumos vartojimo efektyvumą galima rasti daugelyje pastatų, nepriklausomai nuo jų paskirties.
Pagrindinis būdas, leidžiantis išsiaiškinti šilumos suvartojimo rodiklius ir pastato šilumos vartojimo efektyvumą, – šilumos vartojimo auditas. Juos turėtų atlikti ne tik didelės įmonės, bet ir mažos įmonės, įstaigos, daugiabučių namų bendruomenės savarankiškai. Audito metu įvertinamas esamas pastate šilumos suvartojimo lygis, nustatomi didžiausius šilumos praradimus lemiantys faktoriai ir silpnosios pastato šilumos bei karšto vandens sistemų vietos bei technologinių procesų neefektyvaus šilumos vartojimo grandys. Norint atlikti tokį auditą, pastato administratoriui reikia kreiptis į atestuotus ekspertus, kurie atliks kompleksinę analizę ir pasiūlys rekomendacijas, kaip sumažinti šilumos sąnaudas pastate. Tuomet, žinant realią padėtį pastatuose, galima pritaikyti efektyviausias priemones, kurios leistų sumažinti šilumos vartojimą.
Didžiausią šilumos taupymo efektą galima pasiekti atlikus kompleksinę pastatų renovaciją. Jos metu apšiltinus pastatų išorę, sutvarkius šildymo ir karšto vandens bei vėdinimo sistemas ir modernizavus šilumos punktą galima šilumos suvartojimą pastate sumažinti daugiau kaip 50 %.
Iki pastatas bus visiškai renovuotas, siekiant taupiau gyventi jau šiandien, galima imtis priemonių, kurios padeda mažinti šilumos suvartojimą. Be to, šios priemonės yra pigesnės ir greičiau atsiperka, tai vadinamoji mažoji renovacija. Mažajai renovacijai numatoma iki 30 % valstybės parama daugiabučiame name modernizuojant esamą neautomatizuotą šilumos punktą, įrengiant balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkant ar keičiant šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius. Į paramą gali pretenduoti daugiabučio namo savininkai, kurių namas pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus.
Siūlome gyventojams, kurie turi neautomatizuotą šilumos punktą, su pastato administratoriumi apsvarstyti galimybę pasinaudoti šioje programoje numatytu finansavimu ir, siekiant mažinti pastatų šilumos poreikiams išleidžiamas lėšas, pasinaudoti valstybės siūloma parama.
Skaičiuojama, kad, automatizavus šilumos punktą ir subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengus individualią apskaitą ir reguliavimą, galima sutaupyti iki 30 % pastate suvartojamos šilumos. Mūsų žiniomis, mūsų mieste 23-uose daugiabučiuose namuose, 12-oje individualių gyvenamųjų namų bei 17-oje įmonių, įstaigų pastatuose eksploatuojami seno tipo elevatoriniai – neautomatizuoti – šilumos punktai. Įrengus automatizuotą šilumos punktą, į pastato šildymo sistemą tiekiamo termofikacinio vandens temperatūra automatiškai reguliuojama pagal lauko oro temperatūrą. Tai leidžia neperšildyti pastatų šildymo sezono pradžioje bei pabaigoje ir pagerinti šilumos tiekimą pastatuose, t. y. nustatyti įvairius šilumos taupymo grafikus (žemesnę šildymo ir karšto vandens temperatūrą naktį, savaitės nedarbo dienomis ir kt.), o subalansavus šildymo sistemas – tolygiai paskirstyti šilumą pastate.
Karšto vandens tiekimo sistemos subalansavimas pastatų viduje taip pat užtikrina efektyvesnį šilumos vartojimą. Nesubalansuotomis sistemomis vartotojus pasiekiantis karštas vanduo būna skirtingos temperatūros. Arčiau šilumos punkto esantys karšto vandens vartotojai aprūpinami karštesniu vandeniu, o esantys toliau – vėsesniu, todėl ir sunaudoja jo daugiau. Siekiant visiems pastato vartotojams užtikrinti vienodą karšto vandens temperatūrą ir efektyvų vandens vartojimą, būtina subalansuoti karšto vandens cirkuliacines sistemas ant stovų įrengiant termobalansinius ventilius.
Tiek gyventojai, tiek įmonės ar visuomeninių pastatų savininkai, nusprendę taupyti šilumą, jau šiandien gali įgyvendinti dar paprastesnes taupymo priemones, kurios kainuoja nedaug, reikia tik pakeisti savo įpročius.
Šaltuoju metų laiku didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus ir duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reikėtų pakeisti senus langus šiuolaikiniais, seniau sumontuotus tinkamai prižiūrėti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos galima užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Reikia nepamiršti užsandarinti ir pastatų rūsių langelių. Taip pat reikia užsandarinti visuomeninių pastatų, įstaigų bei namų laiptinių lauko bei rūsių duris.
Siekiant, kad šiluma netrukdomai sklistų į patalpą, nereikėtų užstatyti radiatorių baldais ar uždengti jų dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis. Didelę knygų lentyną arba spintą rekomenduojama statyti prie išorinės sienos – taip mažinami šilumos nuostoliai per šį sienos plotą.
Saulėtomis šaltojo sezono dienomis patartina atitraukti užuolaidas ar žaliuzes. Taip leisite saulės spinduliams apšviesti ir papildomai pašildyti Jūsų patalpą.
Už radiatorių patartina įrengti šilumą atspindinčius ekranus iš folijos ar specialios izoliacinės medžiagos lakštus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 ºC.
Patalpas vėdinti patariama plačiai atidarius langus ir sukūrus trumpalaikį skersvėjį, kuris pakeičia orą patalpoje, bet nesuspėja jos atvėsinti. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgą laiką.
Jau baigiasi šildymo sezonas, todėl pats laikas pagalvoti apie efektingas šilumos taupymo priemones ir iki kito sezono pradžios jas įgyvendinti.

UAB Utenos šilumos tinklų inf.