Prieš atliekant daugiabučio renovaciją, butų savininkai turėtų gerai apsvarstyti, kokius atnaujinimo darbus norėtų ir turėtų atlikti, nes dažnai jau po laiko suprantama, kad renovacija – tai ne tik apšiltintos ir naujai nudažytos sienos, pakeisti langai bei perdengtas stogas. Renkantis vertėtų pasvarstyti apie estetiką ir patogumą.

Taikoma valstybės parama
Renovuojant daugiabutį namą į investicinį projektą galima įtraukti tokias priemones kaip laiptinių remontas, vėdinimo sistemos, liftų, šilumos punktų modernizavimas. Vienos iš įmonių, rengiančių investicijų planus, vadovas Donatas Barysa pasakojo, jog žiūrint iš praktinės pusės atnaujinto daugiabučio gyventojai dažnai grįžta į gražų, sutvarkytą namą, o laiptinė – neremontuota. „Patiems gyventojams nėra malonu įeiti į tokią laiptinę, nes kontrastas – akivaizdus, – dėstė D. Barysa. – Jei grįžti į sutvarkytą namą, atnaujintą laiptinę, dar jei atliktas buto remontas, tai atrodo, kad gyveni naujame name.”

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) specialistė Nijolė Genovaitė Graužinytė patikino, kad laiptinės remontas nėra valstybės finansuojama priemonė, nes ji neturi didelės įtakos energijos sutaupymams, tačiau šiai priemonei galima gauti paskolą iš banko su lengvatinėmis palūkanomis. Kitoms aukščiau minėtoms priemonės, tarp jų – ir liftams atnaujinti, suteikiama 30 proc. valstybės parama, o turintiems teisę į kompensaciją – 100 proc. Lifto atnaujinimas – reikalinga priemonė, taupanti energiją, tarnaujanti gyventojų patogumui dėl triukšmo mažinimo ir saugumo, bet gana didelė investicija, turinti nemažą įtaką IP galutinei sumai.

Taip pat specialistė pabrėžė, kad, keičiant šilumos punktą arba atnaujinant šildymo sistemą (pvz., iš vienvamzdės į dvivamzdę), galima gauti papildomą 10 proc. paramą.

Tikslas – jaukesni, patogesni namai
Pasak D. Barysos, šilumos punkto atnaujinimo nauda akivaizdi, nes tik apšiltinus sienas, stogą bei grindis, pakeitus langus, įstiklinus balkonus, nejuntamas norimas efektas. Taip, pasak jo, yra todėl, kad senoji šildymo sistema nėra pritaikyta tokioms apkrovoms, kokios atsiranda renovavus pastatą. Pavyzdžiui, šiluminė apkrova nukrenta du kartus, todėl radiatorių plotas taip pat reikalingas du kartus mažesnis; reikalingi kitokie vamzdynų skersmenys, pritaikyti pagal namo šiluminį poreikį; nesubalansuoti šildymo sistemos stovai ir pan.

IP rengėjo teigimu, atnaujinant daugiabutį, yra privalomas natūralios traukos ventiliacijos kanalų išvalymas ir dezinfekavimas, paskui gyventojai gali rinktis, įrengti ar ne sudėtingesnes vėdinimo sistemas. Pašnekovo aiškinimu, jei langai be ventiliacinių grotelių, galima įrengti orlaides. Siūloma taip pat įsirengti mini rekuperatorius, kurie montuojami išorinėje sienoje ir jų efektyvumas siekia 65 proc. Dėl šios sistemos vyksta oro kaita ir palaikomas tinkamas mikroklimatas. Rekuperacijos renovuojamame daugiabutyje name įrengimą, kaip prisipažino D. Barysa, tenka skaičiuoti retai, būta tik ketinimų iš natūralios traukos ventiliacijos kanalų ištraukiamą oro energiją panaudoti karštam vandeniui paruošti.

D. Barysos nuomone, atsiperkamumas, žinoma, svarbus rodiklis, renkantis renovacijos priemones, bet labai svarbu komfortas ir atnaujinimo būtinybė, nes prieš trisdešimt metų ar seniau statyti daugiabučiai jau seniai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

Autoriaus nuotr.

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo