Iškastinio kuro atsargos – ne begalinės. Kad vieną dieną jos staiga neišsektų, energiją svarbu pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės, vėjo, vandens energiją išgauname ir naudojame gana plačiai bei efektyviai. O biodujų, kurios slepiasi atliekose, gyvulių, paukščių mėšle ir kt., potencialas neišnaudojamas. Teisinamasi, kad biodujų gavyba nėra lengvai prieinama, jog dujoms išgauti reikalinga įranga yra brangi.
Su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritimi „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų” organines šiukšles paversti energija nėra nei brangu, nei labai sunku. Viskas, ko reikia – turėti tinkamų biodujų gamybai atliekų ir atsakingai užpildyti paramos paraišką, padėsiančią įsigyti biodujų gavybai reikalingą įrangą. Pasistengti verta, nes maksimali paramos suma, į kurią gali pretenduoti vienas pareiškėjas, siekia net 1 mln. 600 tūkst. Eur.
Atliekos, galinčios virsti nauda
Didesni gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiai, be pieno ar kiaušinių, pagamina ir nemažai mėšlo. Jei ūkis mišrus, organines atliekas galima panaudoti tręšiant laukus, jei ne – mėšlas gali būti kompostuojamas, naudojamas dirvožemiui gerinti. Visgi ne visiems šie mėšlo realizavimo būdai yra priimtini ir tinkami, o jei jo pagaminama daugiau nei pajėgiama apdoroti, už tinkamą atliekų sutvarkymą atsakingoms įmonėms tenka pakloti nemažus pinigus.
Jau seniai žinoma, kad mėšlas ir kitokios biologiškai skaidžios atliekos – puiki žaliava energijai išgauti. Tai – puikus būdas ne tik sutaupyti organinėms atliekoms tvarkyti išleidžiamus pinigus, bet ir uždirbti. Mėšlą atitinkamai perdirbus, fermentavus, iš jo galima pagaminti biodujas, o iš jų – elektros energiją. Tad įmonės ir ūkininkai, kurie atitinka labai mažos arba mažos įmonės apibrėžtį ir kurie gamina žaliavą, tinkamą biodujų gamybai, raginami naudotis KPP parama pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritį „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų”, įgalinsiančia juos tapti alternatyvios energijos gamintojais.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Su parama ūkiai ar labai mažos, mažos įmonės, kurios nori ar planuoja gaminti biodujas, turės galimybę įsigyti ar įsirengti procesui užtikrinti labai svarbią infrastruktūrą: naują žemės ūkio techniką, naujus technologinius įrenginius, transformatorines ir elektros kabelius, naują kompiuterinę ir programinę įrangą, rekonstruoti ar pasistatyti naujus dujų gamybai tinkamus pastatus, kelius, aikšteles ir degazuotojo substrato saugyklas, vietinį vandentiekį, artezinius gręžinius ir vietinę kanalizacijos sistemą.
Nurodoma, kad ūkininko ūkis, labai mažos arba mažos įmonės buveinė, pretenduojantis į paramą biodujų gamybai, turi būti įregistruotas, o ir projektas įgyvendinamas kaimo vietovėje. Tiesa, pareiškėjai ne mažiau kaip metus iki paramos paraiškos pateikimo turi užsiimti gyvulininkyste ir (arba) paukštininkyste ir ne mažiau kaip 50 proc. visų valdos pajamų gauti iš šių veiklų, ir (arba) sudaryti ne trumpesnes kaip 10 metų trukmės sutartis dėl gyvulių ar paukščių mėšlo ir (arba) kitų biologiškai skaidžių atliekų tiekimo.
Kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų
Didesnė tikimybė paramą gauti tiems pareiškėjams, kurie surenka daugiau atrankos balų. Pavyzdžiui, jei ūkininkas ar įmonė nurodo, kad per metus perdirbs iki 10 000 tonų mėšlo imtinai, projektų atrankos vertintojai pareiškėjui už tai suteiks 20 balų. Tie, kas numatys perdirbti daugiau kaip 10 000 tonų per metus, – gaus 30 balų. Jei bus įsipareigota perdirbti mėšlą, įsigytą iš tiekėjų (nuo 3 iki 5 imtinai), tokiems pareiškėjams bus suteikiama 20 balų. Tiems, kam pavyks mėšlą įsigyti daugiau kaip iš 5 tiekėjų ir jį perdirbti, bus galima pretenduoti į 30 balų (kai vienas tiekėjas tiekia ne mažiau kaip 5 proc. mėšlo). Balai skiriami ir atsižvelgiant į biodujų gamybos žaliavų struktūroje kitų biologiškai skaidžių atliekų dalį: jei nuo 5 iki 10 proc. imtinai, – suteikiama 15 balų; jei daugiau kaip 10 proc., – suteikiama 20 balų. Jeigu projektui įgyvendinti pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo nuo 5 iki 10 procentinių punktų imtinai, – suteikiama 15 balų; jei daugiau kaip 10 procentinių punktų imtinai, – suteikiama 20 balų.
Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40 balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai galima teikti iki liepos 31 dienos.
Ričardo PASILIAUSKO nuotr.
