Utenos rajonas šiemet užėmė 18 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių. Pernai Utena su Rokiškiu dalijosi 27-28 vietas. Aukštyn pakilti padėjo beveik visų sričių aukštesnis įvertinimas. Geri rezultatai pasiekti dėl efektyvaus turto valdymo, gerėjančios socialinės situacijos. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į biudžeto skolą, aukštus mokesčius.
Lietuvos savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudarė jau šeštą kartą. Sudaryti du – 6 didžiųjų miestų ir 54 mažųjų savivaldybių reitingai. Iš didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas.
Utenos rajone savivaldybės turtas valdomas palyginus efektyviai: remiantis savivaldybės teiktais duomenimis, ji turi palyginus nedaug nuosavo nekilnojamojo turto (pastatų ir patalpų), nedidelė jo dalis yra nenaudojama. Taip pat atsisakoma nereikalingų pastatų ir patalpų. Efektyvus turto valdymas yra būdas taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Balą pakėlė ir sutvarkyta internetinė svetainė, jos atitikimas bendriesiems reikalavimams pakilo nuo 89,5 balo 2014 m. iki 100 balų 2015 m. Kaip ir 2014 m., pernai visi gyventojų prašymai išnagrinėti laiku.
„Geri rezultatai pasiekti ir dėl to, kad savivaldybėje maža, ir dar mažėjo socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (2015 m. 2,9 proc. lyginant su 5,2 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (2,3 proc. lyginant su 4,9 proc. vidurkiu). Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų 2015 m. taip pat buvo mažesnė nei vidutinė. Gera socialinė situacija susijusi su tuo, kad Utenoje daug investicijų – tiek materialinių, tiek tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui viršija vidutinį mažosiose savivaldybėse”, –teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Utenai reikėtų atkreipti dėmesį į lėtai mažėjančią ir didesnę nei vidutinę biudžeto skolą, aukštus nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, didėjančią neskelbiamų viešųjų pirkimų dalį.
Parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktą inf.
Gedimino Vito nuotr.