Tikriausiai ne kartą susimąstėme: ką daryti su tais vaistais, kurių nesuvartojome sirgdami? Būdami taupūs juos atsargiai padedame į namų vaistinėlę. Gal prireiks ateityje? Tačiau po kelių metų tvarkydami namų vaistinėlę, randame jau pamirštų pasenusių ir vartoti nebetinkamų medikamentų. Tuomet svarstome, ką daryti – mesti į bendrą komunalinių atliekų konteinerį ar nuleisti į klozetą? Tačiau vaistai yra potencialiai pavojingos atliekos, galinčios labai užteršti dirvožemį, paviršinius ir požeminius vandenis, o antibiotikai gali sudaryti galimybę bakterijoms „įgyti imunitetą”. Šiuo atveju išeitis yra viena – vaistus ir kitus medicininius preparatus galima nemokamai grąžinti į vaistinę.
Ši galimybė teoriškai buvo suteikta priėmus Farmacinių atliekų tvarkymo taisykles, kuriose numatyta tai, kad „Visuomenės vaistinės ir gamybinės visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Priimtus naikintinus vaistinius preparatus iš visuomenės vaistinių ir gamybinių visuomenės vaistinių surenka ir kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Naikintinų vaistinių preparatų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už jų tvarkymą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija”. Tačiau ilgą laiką Vyriausybėje nebuvo numatyta apmokėjimo tvarka ir vaistinės, negaudamos finansavimo, visai nepriimdavo pasenusių (naikintinų) vaistų arba priimdavo tik tada, jei ką nors vaistinėje asmuo, grąžinantis vaistus, nusipirkdavo.
Pernai įsigaliojo Vyriausybės nutarimas Naikintinų vaistinių preparatų priėmimo iš gyventojų ir apmokėjimo už jų tvarkymą tvarkos aprašas, kuriuo numatoma ne tik apmokėjimo už priimtus preparatus, bet ir jų priėmimo bei registravimo tvarka.
Utenos kolegijos Aplinkos tyrimų klubo nariai (studentai) nutarė atlikti socialinę akciją ir nustatyti tai, kaip Utenos vaistinėse vadovaujamasi šiais teisės aktais.
Pirmiausia šio klubo nariai, Aplinkos apsaugos katedros studentai ir jų draugai, peržiūrėjo savo bei savo artimųjų namų vaistinėles ir sunešė pasenusius vaistus į kolegiją. Tada sudarė Utenos vaistinių sąrašą, kuriame – 16 vaistinių. Suskirstė vaistus taip, kad į kiekvieną pakuotę patektų panašūs vaistai. Surūšiavę medikamentus, studentai su jais iškeliavo į vaistines.
Vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimu „Naikintinų vaistinių preparatų priėmimo iš gyventojų ir apmokėjimo už jų tvarkymą tvarkos aprašas” (toliau – Nutarimas), Aplinkos tyrimų klubo nariai pirmiausia atsižvelgė į tai, ar vaistinėse gyventojams yra pateikiama įskaitoma informacija apie galimybę nemokamai atiduoti vaistinius preparatus bei raginimas rinkti vaistinius preparatus atskirai ir jų neišmesti kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.
Šio tyrimo metu studentai įsitikino – aštuoniose vaistinėse aiškiai matoma minėtoji informacija, tačiau septyniose jokios informacijos nebuvo, dar vienoje vaistinėje informacija beveik nematoma. Dvylikoje vaistinių vaistai buvo priimti net neapžiūrėjus pakuotės turinio. Dviejų vaistinių darbuotojos vaistus iš pakuočių išėmė, perrinko, bet nepriėmė naudotų švirkštų, maisto papildų, tepalų ir pabirusių tablečių. Paaiškino, kad maisto papildus ir tepalus, nors ir nebegaliojančius, tinka naudoti, be to, juos galima išmesti į komunalinių atliekų konteinerį. Dviejose vaistinėse vaistų visai nepriėmė, nes buvo motyvuojama, kad tam nėra vietos ir pasiūlyta atvykti po poros savaičių arba nešti medikamentus į kitas vaistines.
Šio tyrimo metu pastebėta, kad kai kurie vaistininkai iškart pildė naikintinų vaistų priėmimo žurnalus, o kiti to daryti nesirengė. Nutarimas numato, kad užpildyti žurnalą reikia ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Naikintini vaistai perduodami atliekų tvarkytojams.
Tačiau teisės aktai nenurodo, ką daryti su švirkštais, palaidomis tabletėmis ir maisto papildais. Paanalizavus informaciją, išsiaiškinta, kad maisto papildus galima priskirti maisto produktams. Pasenę papildai, kaip ir maisto atliekos, turėtų keliauti į bendrą komunalinių atliekų konteinerį. Taigi vaistininkai, pasiūlę maisto papildus išmesti į konteinerį, teisės aktų nepažeidė.
Vaistų kontrolės tarnybos specialistai patvirtino, kad maisto papildus galima šalinti ir mesti juos į komunalinių atliekų konteinerius. Naudotų švirkštų ir tuščių vaistų ampulių vaistinės neturėtų priimti – juos reikia vežti į pavojingų atliekų saugojimo aikšteles arba nunešti į komunalinių atliekų surinkimo aikštelę, kurioje pagal grafiką vieną kartą per tris mėnesius surenkamos pavojingos ir stambiagabaritės atliekos. Palaidas tabletes vaistininkai privalo priimti.
Šios socialinės akcijos rezultatai yra geri – daugelyje Utenos miesto vaistinių bent iš dalies laikomasi teisės aktų ir gyventojų atnešti vaistai priimami.
Ingrida KEPALAITĖ, Utenos kolegijos Aplinkos tyrimų klubo pirmininkė