Daugelis senų šalies daugiabučių pastatyti pagal reikalavimus, kurie nebeatitinka šiandienos saugos standartų. Dažnai gyventojai imasi veiksmų tik po nelaimės, nors būtent blogėjanti pastato būklė, laiku nešalinami defektai bei apleistos inžinerinės sistemos dažnai tampa gaisrų priežastimi. Svarstote apie daugiabučio renovaciją? Ekspertai primena, kokių priemonių nereikėtų pamiršti.

Apgaulingas saugumo jausmas kelia grėsmę

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas pažymėjo, kad senuose daugiabučiuose pavojus dažniausiai kyla dėl neveikiančių gaisrinės saugos sistemų, susidėvėjusios elektros instaliacijos ir prastų evakuacijos galimybių.

„Egzistuoja klaidingas saugumo jausmas – daugelis mano, kad gaisrai nutinka tik kitiems, o jų būstas ar pastatas yra saugus. Svarbi gaisrų priežastis yra ir ekonominiai motyvai – instaliacijoms, signalizacijoms ar kitų sistemų atnaujinimams reikia investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar negali skirti. Prie problemos prisideda ir informacijos trūkumas – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškino A. Česūnas.

Ekspertas pažymėjo, kad kai kuriais atvejais netinkamai pertvarkomi balkonai, užblokuojant išėjimus, taip pat neteisėtai naudojami natūralūs ventiliacijos kanalai kaip dūmtraukiai didina ugnies plitimo riziką. Situaciją komplikuoja ir tai, kad institucijos negali tikrinti butų be gyventojų sutikimo – dėl to pažeidimai dažnai lieka nepastebėti.

Būtinus pokyčius užtikrina kompleksinė renovacija

A. Česūnas teigė, kad renovacijos metu būtina modernizuoti visas su gaisrine sauga susijusias sistemas: gaisrinės signalizacijos ir dūmų aptikimo įrenginius, vėdinimo sistemas, evakuacinius išėjimus – bei naudoti tik projekte numatytas statybines medžiagas.

„Vienas svarbiausių žingsnių – gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ir sutvarkyti vėdinimo sistemas, o fasadui apšiltinti būtina naudoti tik tas medžiagas (statybos produktus), kurios numatytos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte“, – tvirtino A. Česūnas.

Jis pabrėžė ir kitus svarbius veiksmus: atnaujinti gaisrinį vandentiekį, įrengti dūmų detektorius, žaibosaugą, užtikrinti evakuacijos kelių prieinamumą. Šios priemonės ženkliai prisideda prie gyventojų saugumo.

Daugumai priemonių galima gauti valstybės paramą

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pabrėžė, kad dauguma priemonių gali būti finansuojamos valstybės lėšomis – suteikiant subsidijas ar lengvatinius kreditus.

Pasak jo, modernizuojant daugiabutį galima atnaujinti seną bendrojo naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos kanalus, sutaisyti ar pakeisti stogą, įrengti žaibosaugą, pakeisti nesaugias išorines duris.

„Rengiant daugiabučio modernizavimo investicijų planą, jo rengėjas privalo atsakingai įvertinti visų pastato elementų, įrenginių ir inžinerinių sistemų būklę, turinčią įtakos gaisrinei saugai, ir užtikrinti, kad atnaujintas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus, tam investiciniame plane turi būti numatytos viso būtinos priemonės“, – sakė ekspertas.

Geriausias metas renovuoti daugiabutį – dabar: APVA kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučių modernizavimui (siekiant B ar aukštesnės energinio efektyvumo klasės) galioja iki spalio 1 d.

Daugiau informacijos: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.