„Iš 1,978 mln. eurų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai (programa) skirtų lėšų pareiškėjams iki šiol jau išmokėta 45 proc. paramos. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje lygiuojasi į pirmaujančias šalis“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.
Jaunieji ūkininkai domisi gyvulininkyste
Nuo 2014 m. iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įgyvendinti 2 514 žemės ūkio valdų modernizavimo, 428 jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, 662 smulkiųjų ūkių plėtros, 126 žemės ūkio vandentvarkos, 11 miškų infrastruktūros gerinimo, 41 miškininkystės technologijų diegimo projektas. Net 86 proc. jaunųjų ūkininkų labiausiai domėjosi gyvulininkyste, 7 proc. – daržininkyste, likusieji – kitomis ūkio šakomis.
Įgyvendinant miškininkystės ekonominės vertės didinimo ir miško plotų plėtros projektus, sukurtos 47 darbo vietos, o tai – beveik pusė numatyto tikslo, kuris turi būti pasiektas 2023 m. ir siekia 100 darbo vietų.
Gerinamos sąlygos besidraudžiantiems
Maisto produktų kokybės sistemose dalyvauja 227 žemės ūkio valdos, įgyvendinti 24 žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros projektai. D. Liutikas atkreipė dėmesį, kad savo jėgas suvieniję ūkininkai galėtų greičiau įsitvirtinti rinkoje ir pasiekti geresnių rezultatų.
Nors Lietuvoje gamtinės sąlygos labai permainingos, draudimo įmokų kompensacijomis pasinaudojo tik 438 ūkiai, dalyvavę rizikos valdymo sistemose. Iš jų 381 kompensuota įmoka už pasėlių ir augalų draudimą, 57 ūkiams – už gyvūnų draudimą. Siekdama keisti šią situaciją ir skatinti ūkininkus draustis, Žemės ūkio ministerija pateikė Europos Komisijai programos pakeitimą, kuriame siūloma paramos intensyvumą padidinti iki 70 proc. (dabar jis yra 65 proc.), taip pat numatyti, kad parama būtų skiriama draudimo sutartims, kuriomis padengiami nuostoliai, kai buvo sunaikinta daugiau kaip 20 proc. (dabar 30 proc.) ūkininko vidutinės metinės praėjusių metų produkcijos. Paankstintas draudimo įmokų dalies kompensacijos išmokėjimas, taip pat praplėstas ūkinių gyvūnų ligų, nuo kurių apdraudus teikiama parama, sąrašas, papildant jį 12 naujų užkrečiamų ligų.
Daugiausia paremta ūkininkaujančių vietovėse su gamtinėmis kliūtimis
D. Liutikas akcentavo, jog Lietuvos ūkininkai noriai naudojosi parama aplinkosaugai gerinti. Daugiausia lėšų – 65 proc. – visos aplinkosaugai gerinti išmokėtos paramos skirta išmokoms ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių.
Buvo įgyvendinti 6 projektai, skirti investicijoms meldinei nendrinukei išsaugoti, taip pat paremtas meldinių nendrinukių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose – 2 101 ha plote bei šlapynėse – 26 ha plote, paremtos 58 miško valdos, kuriose įgyvendinti prevenciniai ir miško atkūrimo veiksmai – 471 ha plote; įgyvendinti 307 projektai, skirti miško ekosistemų atsparumui ir aplinkosauginei vertei didinti – beveik 5 tūkst. ha plote; paremtas 30,6 tūkst. ha plotas, kuriame vykdomi aukštesni nei privalomi agrarinės aplinkosaugos reikalavimai. Iš jų didžiausias plotas paremtas pagal veiklą „Ekstensyvus pievų ganymas”; paremta 2,7 tūkst. ekologinių ūkių, o paremtas plotas, kuriame buvo vykdomos ekologinio ūkininkavimo veiklos, siekė daugiau kaip 195 tūkst. ha; parama išmokėta daugiau nei 4 tūkst. ūkininkaujančių „Natura 2000″ teritorijose, o paremtas plotas siekė daugiau nei 28 tūkst. ha; vietovėse, kuriose yra gamtinių ir kitų specifinių kliūčių, parama išmokėta daugiau nei 74 tūkst. žemės ūkio valdų, o paremtas plotas siekė 1,15 mln. ha.
Vykdant efektyvaus išteklių naudojimo projektus, pagal veiklą „Specifinių pievų tvarkymas” paramą gavo 289 valdos, taigi, 1,9 tūkst. ha plote vykdomos veiklos prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo; paremtos 383 valdos, kurios naujai įveisė mišką daugiau kaip 2 tūkst. ha plote, už anksčiau įveistą mišką paramą gavo daugiau kaip 3 tūkst. valdų, o paremtas plotas – daugiau nei 22 tūkst. ha; paremtos 293 valdos, kuriose buvo ekstensyviai tvarkomos šlapynės.
Programa tampa vis žinomesnė
Siekiant ekonominės ir socialinės plėtros skatinimo ir infrastruktūros gerinimo kaimo vietovėse, buvo įgyvendinta 14 projektų, skirtų ne žemės ūkio veiklai kaime vykdyti. Taip pat įgyvendinti 2 269 projektai, skirti infrastruktūrai kaimo vietovėse gerinti, – visi buvo skirti asbestinių stogų dangai keisti, 23 – vietinių kelių infrastruktūrai gerinti.
Iki 2018 m. liepos 1 d. pateikta 611 paraiškų vietos veiklos grupių tinklo (VVG) vietos plėtros projektams, iš kurių 90 projektų VVG patvirtino. Birželio mėnesį susirinkę programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad darbo vietų kūrimas kaime yra svarbiausias klausimas.
D. Liutikas akcentavo, jog, palyginti su 2016 m., pagerėjo ir visuomenės, ir paramos gavėjų informuotumas apie programos teikiamą naudą ir galimybes. Pastebėta, jog informacijos naudotojai ir jų įpročiai keičiasi – vis daugiau informacijos teiraujamasi ir teikiama per socialinius tinklus ir kitas interneto platformas. Net 89 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų nurodė, kad informacijos apie programą pakako ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2010 m.
Administraciniai pakeitimai
Pasak D. Liutiko, daug diskutuojama dėl projektų atrankos kriterijų bei veiklos sričių nuostatų pakeitimo, siekiant paramos priemones ir jų įgyvendinimo būdus sieti su konkrečiomis kaimo problemomis ir poreikiais.
Nutarta pakeisti priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” nuostatas ir padidinti jaunojo ūkininko amžių, įtraukiant ir asmenis, kurie ne vyresni kaip 41 metų, bei nustatyti, jog tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, jaunasis ūkininkas galės būti įgijęs ne tik žemės ūkio, bet ir veterinarijos srities išsilavinimą. Taip pat nustatytas ilgesnis paramos paraiškos paramai gauti pateikimo laikotarpis, t. y. paraiška gali būti pateikta ne vėliau kaip per 24 mėn. (buvo 12 mėn.) po įsisteigimo datos.
Taip pat priimti siūlymai padidinti paramos intensyvumą iki 95 proc. bendruomeninio ir nevyriausybinių organizacijų socialinio verslo vietos projektams, įgyvendinamiems pagal programos priemonę „Leader”.
Programa finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Programos rezultatai nuo 2014 m. iki 2018 m. liepos 1 d.
Žemės ūkio konkurencingumo skatinimas (užbaigti ir įgyvendinami projektai):
• modernizuojama 2 721 žemės ūkio valda (planas – 5 324);
• remiama 3 012 smulkiųjų ūkių (planas – 3 780);
• įgyvendinami 27 perdirbimo įmonių modernizavimo ar restruktūrizavimo projektai (planas – 64);
• parama teikiama 433 (pasirašytos 973 sutartys) jauniesiems ūkininkams įsikurti (planas – 1 390);
• konsultuoti 1 160 ūkininkai (planas – 3 325).
Subalansuota teritorinė kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtra (užbaigti ir įgyvendinami projektai):
• Patvirtinta parama pakeisti 3 663 asbesto stogų dangas (planas – 6 750);
• Suteikta parama vietiniams keliams tiesti pagal 118 projektų. Projektai bus baigti 2018 m. (planas – nutiesti 100 km, pagal patvirtintus projektus suplanuota nutiesti 115 km).
Tausojantis gamtos išteklių valdymas ir klimato politikos veiksmai:
• Remiami 85 (pasirašytos sutartys) projektai miškų gaisrų ir stichinių nelaimių žalos prevencijai ir atlyginimui (planas – 71);
• Kasmet apie 3 tūkst. ekologinių ūkių išmokama parama už ekologinį ūkininkavimą 220 tūkst. ha plote (planas – 135 tūkst. ha per metus);
• Kasmet pagal beveik 4 tūkst. paraiškų išmokama parama už daugiau kaip 28 tūkst. ha „Natura 2000″ teritorijose (planas – 18,5 tūkst. ha kasmet);
• Kasmet pagal daugiau nei 74 tūkst. paraiškų mokamos išmokos už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – už 1,15 mln. ha (planas – 960 tūkst. ha per metus);
• Kasmet išmokama parama už beveik 25 tūkst. ha mišku apželdinto ploto (planas – naujai apželdinti mišku 5,3 tūkst. ha plotą).
Užs. Nr. ŽŪM/08, Vytauto Ridiko nuotr.
