Tikriausiai mažai lietuvių žino apie Europos Sąjungos (toliau – ES) indėlį kovojant prieš koronaviruso pandemiją Europoje ir pagalbą šalims narėms. Europos Parlamento (toliau – EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius vienbalsiai tvirtino, jog ES parama tikrai svari ne tik visai Europai, bet ir mūsų šaliai, ir negailėjo kritikos Lietuvos Respublikos Seimui bei Vyriausybei. Anot jų, valdžia gerokai vėluoja ne tik su veiksmais kovojant prieš pandemiją, bet ir su parama sunkumus karantino metu patiriančiam verslui bei stato jam neperžengiamus barjerus, kurie sutrukdys gauti pinigų tiems, kam tikrai jų reikia.
Parama ne tik ekonomikai, bet ir tyrimams
Parlamentarė R. Juknevičienė sakė, kad pandemija daugeliui žmonių sukėlė pyktį, nerimą bei baimę, ir tai natūralu. „Kartoms, gimusioms po Antrojo pasaulinio karo, neteko išgyventi tokio sukrėtimo, – kalbėjo pašnekovė. – Mes, lietuviai, išgyvenome Sausio 13-ąją, bet tai nebuvo viso pasaulio krizė.”
Anot parlamentarės, tik dabar paaiškėjus, kad Kinija beveik du mėnesius slėpė viruso atsiradimą ir tikruosius jo mastus, pasaulio šalių lyderiai ir Pasaulio sveikatos organizacija tinkamai bei laiku neįvertino koronaviruso grėsmės, todėl atsakas į jį vėlavo. Lietuva pagal reakcijos greitį, pašnekovės teigimu, yra prie vidutiniokų, tačiau kai kur galėjo suveikti greičiau bei tiksliau, ypač anksčiau atliekant testus dėl COVID-19 ne tik vadovaujantis sudarytu siauru algoritmu, bet ir visiems, patiriantiems koronavirusui būdingus simptomus.
„Labai didelę klaidą padarė Sveikatos apsaugos ministerija, kai vasario pabaigoje ES siūlė centralizuotai pirkti reagentų ir apsaugos priemonių valstybėms narėms, bet Lietuva to atsisakė”, – apgailestavo EP narė. Parlamentarės nuomone, asmeninę atsakomybę dėl padarytų klaidų iš pradžių atsisakius tirti gyventojus ir neaprūpinus gydytojų apsaugos nuo viruso priemonėmis turėtų prisiimti sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
R. Juknevičienė teigė, kad ES, atsakydama į viruso grėsmę, nedelsdama ėmėsi veiksmų, kurie neturi precedento visoje ES istorijoje. Anot parlamentarės, svaru tai, kad, sudėjus pačios ES, Europos centrinio banko (toliau – ECB) ir valstybių narių skirtas lėšas ekonominei krizei stabdyti, mažinti jos pasekmes bei jai įveikti, jos sudaro apie 2,8 trilijonų eurų vertės paketą. Pasak parlamentarės, ES taip pat sumažino PVM mokesčius iš trečiųjų šalių įvežamoms apsaugos ir medicinos priemonėms.
A. Kubilius kolegei pritarė primindamas, jog ECB rengia 750 mlrd. eurų vertės finansinės paramos planą valstybėms narėms, o euro zonos narėms, tokioms kaip Lietuva, žada 410 mlrd. eurų, kuriuos jos galėtų lengviau pasiskolinti pasitelkus Europos stabilumo mechanizmą.
R. Juknevičienė pabrėžė, kad ES taip pat skiria didelius pinigus moksliniams tyrimams, skirtiems vakcinai nuo koronaviruso kurti ir gaminti. Anot jos, sutelkiant viešąjį ir privatų finansavimą, ši suma siekia iki 90 mln. eurų, o konkrečioms įmonėms pasiūlyta apie 10 mln. eurų kūrimo procesui paskatinti.
„Šiuo metu ES remia 18 atskirų projektų, kuriems yra skiriama 48,5 mln. eurų iš ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos tam, kad diagnostikos testai ir vakcinacijos procesai būtų pagreitinti”, – sakė pašnekovė.
ES laikosi tvirtai
„Daug buvo kalbama apie solidarumo nebuvimą, neva Italija ir kitos pietų Europos šalys negavo paramos, o žmonėms bandomos diegti euroskeptinės nuotaikos, – pasakojo R. Juknevičienė. – Tačiau reali ES parama Italijai daug didesnė, nei išreklamuota propagandinėse Rusijos žinutėse. Pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas priima į savo šalių ligonines italus bei ispanus, sergančius COVID-19, ir juos skraidina specialiais savo lėktuvais. Iš šių valstybių buvo nusiųstas įspūdingas medicinos ir apsaugos priemonių kiekis, tik to niekas pernelyg neafišavo.”
Kaip teigė Lietuvos atstovė EP, tai, kad buvo uždarytos ES šalių sienos, tėra normali sanitarinė priemonė, o ne Šengeno erdvės žlugimas. „Juk nesakome, kad byra Lietuvos valstybė, nors per šventinį savaitgalį bus uždaryti įvažiavimai į šalies miestus ir miestelius, – sakė R. Juknevičienė. –ES labai greitai ėmėsi veiksmų, kad veiktų bendroji rinka, ir atidarė vadinamuosius „žaliuosius koridorius” prekėms ES gabenti. ES veiksmingai prisidėjo palengvinant savo piliečių sugrąžinimą iš trečiųjų šalių.”
Pažėrė kritikos
Abu europarlamentarai sakė matantys valdžios atstovų pastangas mažinti ekonominės krizės pasekmes Lietuvos įmonėms, bet įžvelgė ir klaidų. „Visas pasaulis vis labiau išgyvena dėl pandemijos nulemtos ekonominės krizės, – savo pastebėjimus išsakė A. Kubilius, jam pritarė ir kolegė. – Valdžios, opozicijos atstovai, darbdaviai, profesinės sąjungos vienijasi, rengia, tvirtina ir įgyvendina didžiulės apimties efektyvius, taiklius ir greitus paramos verslui planus. Tik Lietuvos valdžia rami ir niekur neskuba: paskelbė didelius paramos verslui skaičius ir, regis, ant tų skaičių tiesiog užmigo. Tačiau sprendimų, kaip tie pinigai Lietuvoje pasieks verslą, vis dar nėra, kai kitose šalyse visos paramos schemos jau veikia. Estai dalija darbdaviams pinigus ir kompensuoja prastovas, o Lietuvoje dar tik svarstomi įstatymai.”
Anot pašnekovų, Lietuvos valdžia sugalvojo papildomą sąlygą – reikalauti, kad verslas įsipareigotų darbuotojus po karantino išlaikyti įdarbintus 3 mėnesius, bet jos neįmanoma įgyvendinti. A. Kubilius kritikavo ir nuostatą visiems verslams skirti tokią pačią prie minimaliosios mėnesinės algos (MMA) „pririštą” kompensaciją. Jo nuomone, kompensacijos turėtų būti skaičiuojamos pagal mokėtus atlyginimus. Be to, EP nario nuomone, verslui turėtų būti kompensuojami ne tik darbuotojų atlyginimai, bet ir kiti pastovieji kaštai: nuomos ir kredito įmokos, kurias verslas turi mokėti ir karantino laikotarpiu, nors jo pajamos šiuo metu yra nulinės.
„Žvelgiant į ateitį, – kalbėjo buvęs Ministras Pirmininkas, – susipina dvi pusės: pandeminė ir ekonominė. Tik medikai gali prognozuoti, kaip baigsis pandemija. Faktas, kad ji taip paprastai neatsitrauks ir gali vėl atsinaujinti. Antras dalykas, kuris priklauso nuo mūsų – kaip Lietuva pasitinka ekonominę krizę, kaip pasiruošusi ją įveikti. ES atsakas yra stiprus, o Lietuvos valdžia susikoncentravusi tik į sveikatos problemas.”
Tačiau yra ir šviesioji pusė – pandemija paskleidė daugiau vienybės, gebėti padėti vieni kitiems. Išgyvename lemiamąsias koronaviruso plitimo savaites kartu su Didžiosios savaitės laikotarpiu ir šiemet išskirtinėmis sąlygomis švenčiame šv. Velykas. Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius visiems palinkėjo tvirtybės bei dvasios ramybės išgyvenant gana sudėtingą ir rizikingą laikotarpį. Tačiau pandemija amžinai nesitęs, o iš jos išeisime dar labiau susitelkę.
Politinė reklama apmokama iš EP narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus sąskaitų. Užsk. Nr. UDS-585/0411
