Turbūt niekas nedrįstų ginčytis, kad vasara yra vienos svarbiausių šeimos švenčių – krikštynų – metas. Besirengdami šiai ypatingai dienai šiuolaikiniai tėvai susiduria su daugybe rūpesčių – jiems reikia pasirūpinti vaiko krikšto drabužiais, rasti šventės vietą ir įsimintinas akimirkas įamžinti galintį fotografą, tenka spręsti sudėtingą krikštatėvių pasirinkimo galvosūkį. Stebint šiandienes krikštynas, neretai susidaro įspūdis, kad krikštijamo vaiko tėvai, per daug dėmesio skirdami nereikšmingoms smulkmenoms, pamiršta, kokia yra tikroji šios šventės prasmė.

Vienos iš Utenoje veikiančių prekių vaikams parduotuvių pardavėja Jurgita, vasaros metu kone kasdien bendraujanti su „krikštukų” tėvais, portalui udiena.lt sakė, kad šiuolaikinės krikštynos gerokai skiriasi nuo tų, kuriose jai teko dalyvauti krikštijant savo vaikus. Jurgitos teigimu, jauni tėvai vis dažniau planuoja temines krikštynas, kurių svečiai yra įpareigojami laikytis griežto aprangos kodo. Pavyzdžiui – ryšėti kvietime nurodytos spalvos kaklaraištį.
„Didysis krikštynų bumas prasideda liepos mėnesį ir tęsiasi iki pat rugsėjo mėnesio. Yra tokių klientų, kurie vieno apsilankymo metu įsigyja viską, ko reikia vaiko krikštynoms, – nuo balto apatinio trikotažo iki paties svarbiausio šventės akcento – krikšto skraistės, – sakė kalbinta pardavėja. – Krikšto drabužiams, avalynei ir atributikai tėvai vidutiniškai išleidžia 60–100 eurų.”
Anot pašnekovės, į madą pamažu grįžta nepelnytai pamirštas lietuviškas linas – vis daugiau vaikų yra krikštijami pasipuošę lininiais drabužiais, galvos apdangalais, skraistėmis. Ne visi tėvai, ieškodami savo atžaloms krikšto drabužių, skuba į parduotuvę. Pasak Jurgitos, anūkėlius pačių nertais ar siūtais drabužiais papuošia močiutės. „Mamos dažnai susigundo drabužius pirkti internetu, tačiau neretai, gavus ne tai, kai tikėjosi, joms tenka nusivilti, – tikino pardavėja. – Namuose ir šiandien turiu žvakę, kuri buvo šventinama per abiejų mano dukrų krikštynas. Deja, dauguma šiandieninių tėvų šio svarbaus atributo nesaugo – kiekvienam vaikui perka naują.”
Kai kalba pakrypo apie dovanas, Jurgita sakė, kad krikšto proga vaikams dažniausiai dovanojami išliekamąją vertę turintys auksiniai ar sidabriniai papuošalai, šaukšteliai, ant kurių neretai išgraviruojamas vardas ar data. Anot pašnekovės, be dėmesio nelieka ir krikšto tėvai bei šventės svečiai – jiems dovanojamos apie apsilankymą šventėje primenančios mielos smulkmenos.
Kalbinta prekių vaikams parduotuvės pardavėja teigė pastebinti, kad vis daugiau tėvų nusprendžia krikštynas švęsti blaiviai. „Krikštynos – vaikų šventė, todėl visas dėmesys tądien turi būti skiriamas jiems. Manau, kad tėvai, užuot puošę mažylio nuotrauka alkoholinių gėrimų butelius, turėtų pasistengti, kad šventė visiems joje dalyvaujantiems vaikams įsimintų kaip šviesi ir žaisminga, – kalbėjo Jurgita. – Mažuosius galima pradžiuginti paprastais dalykais – skanėstais, muilo burbulais ar balionais.”
Pasak pašnekovės, krikštijamų vaikų amžius svyruoja nuo vienų iki dešimties metų. Prekių vaikams parduotuvėje dirbanti Jurgita akcentavo, kad dauguma į užsienį emigravusių uteniškių savo atžalas krikštija gimtinėje, nes čia jų išskėtę rankas laukia seneliai, kiti artimi žmonės.

Autorės nuotr.