Visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas pernai gegužės mėnesį, parodė, kad du trečdaliai gyventojų dalyvautų socialinio draudimo sistemoje, net jei tai būtų ir neprivaloma. O pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasipylė gausūs, tačiau argumentų stokojantys ir tiesos neatitinkantys pasmerkiamieji žodžiai mūsų socialinio draudimo sistemai. Tačiau panašu, kad tiesiog mėgaujamasi, kas sugalvos vaizdingesnę retorinę figūrą ir svies ją kaip akmenį į „Sodrą”, kuri yra tik tarpininkas, tik pasiuntinys, vykdantis jam paskirtas užduotis.
Kodėl maža pensija?
Didelės įmokos ir mažos pensijos – pagrindinis puolimo leitmotyvas. Taip, pensijos apgailėtinai mažos. Bet mažos jos ne todėl, kad yra gyva „Sodra”, o todėl, jog nėra pinigų. Pinigų nėra tiek, kiek reikėtų, kad mūsų dabartiniai pensininkai, kurie sovietiniais metais dirbo, paskui visko neteko, galėtų senatvę leisti taip oriai, kaip nusipelnė. Beje, pinigus reikia padalyti ir tiems, kas dabar yra jauni, bet nebeturi sveikatos, augina vaikus, negali susirasti darbo.
Pensija maža dėl to, kad maži (deklaruojami) atlyginimai ir maža nuo jų sumokamų mokesčių vertė. Suprantamą pagrindą dėl mažų išmokų pykti turi tik maždaug vienas iš šešių: tas, kurio „Sodros” pensijos dydis ribojamas lubų, susietų su draudžiamosiomis pajamomis ar kitais panašiais dydžiais, o įmokoms lubų nėra. Realybė tokia, kad maždaug trečdalis apdraustųjų (tiksliau jų darbdaviai) sumoka maždaug 60 proc. „Sodros” įmokų. Jokia paslaptis, kad tarp kitų dviejų trečdalių slepiasi ir sunkiai pagaunami gudručiai, kurie ne tik nuslepia realias pajamas, kad nereikėtų mokėti mokesčių, bet ir įsigudrina reikalauti socialinių garantijų, už kurias galėjo (turėjo) susimokėti, tačiau apsimetė, kad negali. Ar jie dirba „Sodroje”, kad dėl to reikėtų kaltinti šią instituciją? Ne.
Ką pakeis dabar kurstomas nepasitenkinimas socialinio draudimo sistema? Nesąžiningi gudručiai tik gaus patvirtinimą, kad gerai daro. Sąžiningi didesnių pajamų gavėjai (ir didesnių įmokų mokėtojai) pyks dar labiau. O tie tikrai silpniausieji socialinio draudimo sistemos nariai taps dar labiau pažeidžiami. Ir taip pat pyks ir ant „Sodros”, ir ant turtingesniųjų. Tai gal vis dėlto reikėtų netoleruoti šešėlio, rūpintis, kad gudručių būtų kuo mažiau, užuot kaltinus „Sodrą”, kuri tik surenka pinigus iš visų, o vėliau juos paskirsto tiems, kam labiausiai reikia pagal tvarką, kurią nustato mūsų visų renkami tautos atstovai.
Naujausi „Sodros” finansiniai rezultatai – nemato, kas nenori
„Sodros” įmokų ir išmokų tarifus labai griežtai reglamentuoja įstatymai. „Sodros” finansiniai duomenys niekada nebuvo paslaptis. Kam vargas ieškot – štai santrauka: 2016 metais į „Sodros” fondą darbdaviai, samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys sumokėjo 3,5 mlrd. Eur. Iš jų 2,5 mlrd. Eur buvo išmokėti maždaug 800 tūkst. pensijų (senatvės, netekto darbingumo ir pan.) gavėjų. Ligos ir motinystės draudimo įmokų surinkta 361 mln. Eur, išmokėta 486 mln. Eur. Nedarbo draudimo įmokos siekė 118 mln. Eur, išmokos – 106 mln. Eur. Nelaimingų atsitikimų draudimo įmokų ir išmokų vertė buvo beveik tokia pati – atitinkamai 19 ir 18 mln. Eur. Dar 156 mln. Eur buvo perversta į II pakopos pensijų fondus. 133 mln. Eur buvo skirti anksčiau paimtai paskolos daliai grąžinti ir palūkanoms – paskolos, kuri buvo imama tuo metu, kad dėl ekonomikos sunkmečio įmokų buvo surenkama mažiau, negu tuo metu trūks plyš reikėjo išmokų. Pačios „Sodros” įstaigų administravimas, remiantis operatyviniais duomenimis, pernai kainavo 70 mln. Eur.
Nepaminėjau dar kelių nedidelių pajamų ir išlaidų straipsnių, bet galutinis rezultatas – 3 518 mln. Eur pajamų ir 3 516 mln. Eur išlaidų. Metinis rezultatas – pirmą kartą nuo 2007 m. yra teigiamas. „Sodros” pajamos šiemet toliau didėja, nepriemokų (skolų „Sodrai”) mažėja, išmokos išmokamos sklandžiai, daug dėmesio skiriama klientų aptarnavimo kokybei ir pastangos neša vaisių. Verslo įmonės akcijos po tokių žinių tikriausiai pabrangtų. „Sodra” – smerkiama.
70 mln. eurų administravimo sąnaudoms – daug ar mažai?
Kaip pažiūrėsi. Tai maždaug 7 Eur didesnės pensijos. Jei tik jos kažkaip savaime sukristų į pensininkų sąskaitas arba nusineštų į senjorų trobeles vienkiemiuose.
Galima suskaičiuoti, kad 70 mln. Eur – tai mažiau negu 2 proc. visų fondo išlaidų (3,5 mlrd. Eur). Pagal įstatymus leistinas rodiklis – 3 proc. Galime palyginti su kitomis šalimis. Lyginamas truputį kitoks rodiklis – visų socialinių išmokų (Lietuvos atveju reikėtų dar įtraukti pašalpas vaikams ir šeimoms, kitas socialines pašalpas, kurias administruoja kitos institucijos) administravimo sąnaudų ir viso socialinių išmokų fondo santykis. Dvejų metų senumo Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis buvo 2,2 proc., Europos Sąjungos vidurkis – 2,9 proc. Mažiausias – Jungtinėje Karalystėje (1 proc.), didžiausias Airijoje (6,1 proc.).
Ar galima sumažinti šias sąnaudas? Ilgainiui, ko gero, taip. Kai nebereikės darbui ir laikui imliu būdu rinkti ir tikrinti dokumentų apie sovietiniais metais sukauptą darbo stažą, kai paštininkė, nešanti pensiją į trobelę pamiškėje, bus tik prisiminimas, kai visi turės, mokės ir naudosis elektroninėmis ryšio ir finansų tvarkymo priemonėmis, kai visi žinos įstatymus, taisykles, kiek reikia mokėti įmokų, kokių galima tikėtis ir reikalauti išmokų, šių taisyklių laikysis, o ir pačios taisyklės nebus tokios sudėtingos.
Kodėl dabar?
Kodėl dabar, kai „Sodra” pagaliau pradėjo rodyti gerėjančius finansinius rezultatus, kai įmokų daugėja sparčiau negu išmokų, kai pavyksta kontroliuoti veiklos sąnaudas, kai kalbama ir ieškoma būdų, kaip teisingiau susieti įmokas „Sodrai” su išmokomis, ypač tų žmonių, kurie tų įmokų sumoka daugiau, suintensyvėjo puolimas? Ar tik ne todėl, kad kažkas labai neatsargiai garsiai pagalvojo, kad gal reikėtų vėl reformuoti II pakopos pensijų fondus, ir taip užkliudė (pagrįstus) komercinius interesus? Ar nėra taip, kad tai, kas viešojoje erdvėje vyksta dabar, yra tų interesų gynimo akcija, kurios logika – atrodysim gražesni, jei apjuodinsim kitą.
Ar tikrai tie ir tos, kas dabar mėto akmenis ar gracingai kala „išpampusios ir išsigimusios hidros” etiketes „Sodrai”, nori prišaukti socialinio draudimo sistemos griūtį? Liaudies išmintis sako, pakartok žmogui šimtą kartų, kad jis kiaulė, tai žiūrėk – ir kriuksėti pradės. Jei pasmerkiamųjų žodžių autoriai ir autorės buvo išėję ar ketina išeiti motinystės ar tėvystės atostogų, neatmeta tikimybės, jog jie ar jų artimieji gali sunkiai susirgti, neragina savo tėvų ar senelių nebeimti „Sodros” pensijos, elgiasi veidmainiškai. O gandai apie „Sodros” bankrotą gerokai perdėti.
Julita VARANAUSKIENĖ
„Sodros” vyriausioji patarėja 