Iš pirmo žvilgsnio klausimas, ar atnaujinus daugiabutį namą padidėja gaisrų tikimybė, yra logiškas. Juk neatnaujinto daugiabučio namas fasadas – gelžbetoninis blokas arba mūras, tad degti lyg nėra kam. O po atnaujinimo daugiabutis namas tikrai atrodo degesnis nei anksčiau.

Daugiabučių namų atnaujinimu užsiimanti Būsto energijos taupymo agentūra neseniai atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 3,3 proc. apklaustųjų mano, jog renovuotiems namams, vadinasi – jų gyventojams, gaisrai yra daug pavojingesni.
Tiesa, tai įvardyta kaip mažiausia įsivaizduojama renovavimo blogybė, gyventojams kelianti nerimą. Tačiau šį klausimą verta aptarti nuosekliai.
2013 metais Europos išorinių šilumos izoliavimo kompozitų asociacija paskelbė suskaičiavusi, kad fasadams šiltinti daugiausia naudojamas polistireninis putplastis – 82–83 proc. visoje Europoje ir maždaug 84 proc. Centrinėje Europoje. Mineralinė vata Europoje yra antra pagal populiarumą izoliacinė medžiaga – 11–12 proc. Panašiai yra ir Lietuvoje, tad kilus gaisrui bet kuriame atnaujintame daugiabutyje didesnė tikimybė, kad tai bus putplasčiu apšiltintas pastatas.
Dėl polistireninio putplasčio populiarumo ir todėl, kad kai kuriose Vakarų Europos valstybėse jis naudojamas daugiau nei 50 metų, yra atlikta daugybė įvairių šios medžiagos tyrimų.
Todėl besidomintys renovacija žino, kad Lietuvoje gaminamas ir statybose naudojamas polistireninis putplastis nepalaiko degimo. Jis gali degti tik tiesiogiai veikiamas ugnies, o pašalinus liepsnos šaltinį, jis nei rusena, nei smilksta ir paprasčiausiai nustoja degęs.
Tai patvirtinta daugybė tyrimų. Pavyzdžiui, vadinamasis 1 litro benzino tyrimas. Laboratorijoje ant polistireninio putplasčio išpilama šio kuro, jis padegamas ir tiriama, kas vyksta su šia medžiaga. Yra ir „šiukšlių konteinerio” tyrimas – prie polistireniniu putplasčiu padengtos sienos sumodeliuojamas degantis pilnas šiukšlių konteineris. Visais atvejais rezultatas gaunamas tas pats – putplastis nustoja degti, kai dingsta išorinis liepsnos šaltinis. Panašūs rezultatai gaunami ir tiriant mineralinę vatą. Deginant polistireninį putplastį susidarančios dujos nepasižymi jokiu ypatingu toksiškumu. Nuodingas poveikis priskiriamas tik dujose esančiam anglies monoksidui, tačiau jo koncentracija gerokai mažesnė nei, pavyzdžiui, degant medžiui.
Didžiausias pavojus žmonėms kyla dėl gaisro patalpose, kai liepsna persimeta iš vieno aukšto į kitą. Tam fasadai turi įtakos labai mažai, tačiau daug lemia tai, ar iš apačios kylantis liepsnos liežuvis įveiks viršutinio aukšto langus. Modernizuojant namus ir pakeitus langus šiuolaikiniais, toks pavojus sumažėja.

Edvinas BUTKUS
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vykdomasis direktorius