Šiuo metu įvairiose Lietuvos savivaldybėse tradicinius amatininkus vienija 20 tradicinių amatų centrų, įsteigtų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP). Šiuose centruose, išsibarsčiusiuose po visą Lietuvą, ne tik kuriami išskirtiniai, mūsų tautos identitetą atspindintys dirbiniai, bet ir mokomasi tradicinių amatų. O jų daug: tai įvairių maisto gaminių, drabužių, baldų, rakandų gamyba, kitos tradicinės veiklos, kuriomis šalyje buvo užsiimama dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėjos Reginos Voverytės–Šimkienės, vis daugiau žmonių ieško ne masinės produkcijos, o rankomis pagamintų, išskirtinių dirbinių, taip pat domisi, keliauja po gimtąją šalį ir susipažįsta su skirtinguose regionuose paplitusiais amatais.
„2008 m. įsigaliojus Tautinio paveldo produktų įstatymui, atsirado prievolė užtikrinti tautinio paveldo produktų apsaugą, sudaryti sąlygas sukauptą tradicinių amatų patirtį išsaugoti ir skleisti, todėl 2010 metais buvo patvirtintas Tradicinių amatų centrų sąrašas. Tradicinių amatų centrų paskirtis – teikti tautinio paveldo kūrėjams viešąsias paslaugas, atstovauti atitinkamo regiono amatininkų interesams, sudaryti sąlygas gaminti, pristatyti, realizuoti tautinio paveldo produktus ir plėtoti tradicinius amatus. Žinoma, kad vystyti veiklą amatininkams lengviau tada, kai centrai yra renovuoti, rekonstruoti ir pritaikyti užsiimti tradiciniais amatais, todėl įgyvendinant 2007–2013 metų KPP parama buvo suteikta tradicinių amatų centrų kūrimui, o 2014–2020 m. KPP programos lėšomis vykdoma šių centrų plėtra,” – teigė R. Voverytė–Šimkienė.

Tradiciniams amatininkams itin palanki 2014–2020 m. KPP, pagal kurią skiriama finansinė parama tradicinių amatų centrų plėtrai. Tai, kad pasinaudoti šia galimybe verta, įrodo ne vienas pavyzdys – parama pagal KPP priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse” veiklos sritį „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį” veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra” jau sėkmingai naudojasi ne vienas tradicinių amatų centras.

Tokią galimybę turi tradicinių amatų centrai, kurie patenka į Tradicinių amatų centrų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 3D-206 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” veiklos „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra” įgyvendinimo planiniu būdu tradicinių amatų centrų sąrašo tvirtinimo”.

Paraiškos pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse” veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį” veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra” priimamos iki balandžio 30 d.

Šiais metais paraiškų rinkimo etapui skirta 1 025 834 Eur paramos lėšų. Vienam paramos gavėjui galės būti skirta iki 200 000 Eur paramos, kompensuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Reikalavimai gauti paramą
Paramą numatyta teikti tiems tradicinių amatų centrams, kurie teikia viešąsias paslaugas (vykdo mokymus, edukacinius užsiėmimus, rengia paskaitas, demonstruoja tradicinius amatus ir pan.), o jų veikloje dalyvauja tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus. Taip pat svarbu,  kad planuojamas vykdyti projektas atitiktų savivaldybės plėtros strateginį planą. Vykdomas projektas turės būti ne pelno projektas, o jį įgyvendinant įsigytos investicijos privalės būti nukreiptos tik į visuomenės viešiesiems poreikiams tenkinti naudojamo turto atnaujinimą – šių reikalavimų turės būti laikomasi ir visą projekto kontrolės laikotarpį.

Bus galima įsigyti naują įrangą, įrenginius, techniką, mechanizmus, baldus, kitas įgyvendinimo taisyklėse nurodytas prekes; priemones ir medžiagas, reikalingas tradicinių amatų edukaciniams užsiėmimas ir tradicinių amatų demonstravimui vykdyti (išskyrus maisto produktus); atlikti projektui įgyvendinti būtinų statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto darbus; projekto įgyvendinimo vietoje sukurti viešąją infrastruktūrą (apšvietimą, privažiavimą ir kt.). Taip pat paramos lėšomis bus kompensuojamos viešinimo bei bendrosios išlaidos. Bendrųjų išlaidų finansuojama dalis gali būti ne didesnė kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM, taip pat ne didesnė kaip 1 800 Eur, o jei projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, – ne didesnė kaip 3 000 Eur kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM.

Žemės ūkio ministerijos inf.