Antipiratinės akcijos „Nebevokime” organizatoriai sudarė „gėdos žemėlapį”, kuriame save gali rasti kiekvienas, nors kartą gyvenime įsitraukęs į interneto piratų tinklą. Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad šis tyrimas turėtų keisti ministerijos strategiją planuojant antipiratines programas. „Dabar aiškiai žinome, kad informacijos apie tai, kas yra internetinis piratavimas, visuomenei užtenka, tačiau tai nekeičia  didžiosios visuomenės dalies elgesio, kuris veikia valstybės ekonomiką ir siejamas su dideliais nuostoliais”, – konstatuoja ministras.

Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnyba šiemet paskelbė duomenis, kad 2014 metais muzikos industrija dėl muzikos piratavimo neteko 170 milijonų eurų. Tiesioginė ir netiesioginė žala ES ekonomikai, kurią daro intelektinės nuosavybės ir autorių teisių pažeidimai muzikos industrijai, siekia 336 milijonus eurų ir daugiau kaip 2 tūkstančius darbo vietų. „Dar apie 63 milijonus eurų nuostolių patiria šalių vyriausybės, dėl šių pažeidimų netenkančios dalies socialinių įmokų ir mokesčių. O kur dar knygų, kino filmų vagystės?”, – priduria Šarūnas Birutis.
„Gėdos žemėlapis” rodo, kad Lietuvoje nelegalus intelektinės nuosavybės vartojimas suvokiamas kaip „pilka zona” – šia tema laisvai bendraujame mums artimiausioje aplinkoje: su  tėvais, vaikais, darbo kolegomis. O mažai pažįstamų žmonių aplinkoje šios temos imame vengti”, – pastebi tyrimą atlikusios rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai” vadovas Ignas Zokas.
Respondentai turėjo atsakyti į klausimą, su kuo yra nepadoru kalbėti apie nelegalius įrašus ar jais dalintis. „Gėdos žemėlapis” atvėrė didelę bėdžiaus pasaulėžiūros ydą – interneto piratai apie savo pomėgius vengia kalbėti gerokai turtingesnių žmonių draugijoje. Tačiau palyginus šio tyrimo rezultatus su pavasarį projekto organizatorių sudarytu interneto pirato portretu, paaiškėjo, kad lietuvių moraliniai pasiteisinimai dažniausiai pagrįsti sąlyginiu neturtu.
„Tačiau svarbiausia, kad gerai suvokiame, jog savo veiksmais iš tiesų skriaudžiame kūrėjus, todėl dažniausiai ši tema tampa tabu bendraujant su menininkais ir kitais intelektinės nuosavybės kūrėjais”, – pažymi sociologas I. Zokas ir atkreipia dėmesį, kad maždaug trečdalis nelegaliai intelektine nuosavybe besinaudojančių gyventojų sutinka, jog tai – vagystė, tačiau taip elgdamiesi blogai nesijaučia.

Prieš kalbėdami įvertina aplinką

„Gėdos žemėlapio” sudarytojai įsitikinę: visuomenė suvokia besielgianti nemoraliai, tik skirtingos jos grupės nevienodai kalba apie savo nelegalią veiklą. Pavyzdžiui, jaunoji karta elgiasi pagal formulę „viskas arba nieko”. Jie arba linkę atvirai su visais dalintis informacija apie nelegaliai įgytą nuosavybe, nes nemano, kad tai nepadoru, arba apie tai visiškai nekalba. „Tikėtina, kad moralines nuostatas jaunuoliams galėjo suformuoti socialinė aplinka, kurioje, kaip rodo tyrimas, yra įprasta ir padoru kalbėtis apie nelegaliai įgytą intelektinę nuosavybę. Su amžiumi respondentai tampa apdairesni ir atsargesni, o santykis su socialine tikrove – rafinuotesnis”, – samprotauja I. Zokas.
Tai patvirtina ir kovo mėnesį atlikta visuomenės apklausa, po kurios buvo sudarytas interneto pirato portretas. Surinkti duomenys atskleidė, kad aktyviausiai piratine veikla užsiima jaunesni nei 35 metų amžiaus aukštesnio išsilavinimo vyrai. Dažniausiai tai – didmiesčiuose gyvenantys, aukštesnes pajamas gaunantys specialistai, tarnautojai arba studentai.
Sociologai pastebi, kad tyrime dalyvavę žmonės, kurie uždirba daugiausiai, išvardina ir daugiau grupių, su kuriomis kalbėtis apie vogtą intelektinę nuosavybę nepatogu: bendradarbiai, mažai pažįstami ar gerokai turtingesni asmenys. „Toks požiūris patvirtina seną tiesą,  kad daugiau visuomenėje pasiekęs žmogus labiau kontroliuoja savo pokalbių temas ir elgesį”, – mano I. Zokas.

„Gėdos žemėlapis” – signalas įstatymų leidėjams

„Gėdos žemėlapis” akivaizdžiai parodė, kad pagrūmojimo pirštu neklaužadoms laikas pasibaigė, – teigia „AAA Law” partneris ir teisininkas Andrius Iškauskas. – Jei iki šiol nelegaliai besinaudojantieji intelektine nuosavybe dar galėjo teisintis nesuprantantys ar nežinantys, kad elgiasi neteisėtai, tai šis tyrimas akivaizdžiai parodė, kad interneto piratams pakanka ir žinių, ir supratimo”.
A. Iškauskas pabrėžia, kad žmonės suvokia, kad elgiasi nemoraliai, tačiau nelegalios veiklos neatsisako. „Esu įsitikinęs, kad jaunimui skirtos švietimo programos turėtų ne tik turi ugdyti intelektinės nuosavybės vartotojų sąmoningumą, bet ir informuoti apie teisinę atsakomybę už internetinį piratavimą, kuris prilyginamas bet kuriai kitai vagystei”, – kalba A. Iškauskas.
Anot teisininko, daug didesnį galvos skausmą „Gėdos žemėlapis” turėtų sukelti atsakingoms institucijoms, kurios iki šiol nesiryžta griežtinti intelektinę nuosavybę saugančių įstatymų ir jų priežiūros.
Tyrimas „Gyventojų tyrimas dėl intelektinės nuosavybės naudojimo” atliktas įgyvendinant Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos projektą „Antipiratinė akcija „Nebevokime”. Projektą iš dalies remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Primename, kad šių metų pavasarį pirmą kartą Lietuvoje buvo sudarytas internetinio pirato portretas, remiantis reprezentatyvios  visuomenės apklausos  „Gyventojų tyrimas dėl intelektinės nuosavybės naudojimo” duomenimis. Apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai”. Paaiškėjo, kad aktyviausi interneto piratai yra jaunesni nei 35 metų amžiaus aukštesnio išsilavinimo vyrai. Dažniausiai tai – didmiesčiuose gyvenantys, aukštesnes pajamas gaunantys specialistai, tarnautojai arba studentai. Apie trečdalį nelegaliai intelektine nuosavybe besinaudojančių gyventojų sutinka, kad tai – vagystė, tačiau taip elgdamiesi blogai nesijaučia.

Kultūros ministerijos inf.