Daugiau nei prieš dešimtmetį valstybės lėšomis nustojus finansuoti prailgintos dienos grupes mokyklose ši paslauga tapo mokama. Dabar mokytojai, norėdami pagelbėti vaikui bei iki vakaro dirbantiems tėvams, kartu – papildomai užsidirbti, perka verslo liudijimus ir už laiką, po pamokų leidžiamą mokykloje, ima nustatytą užmokestį. Šiais mokslo metais iš jų prašoma užmokėti ir už patalpą, dažniausiai – savo pačių klasę, kurioje veikia prailgintos dienos grupė. Nepasiturinčios šeimos piktinasi, kad visą dieną dirbdami ir šeimą aprūpinti besistengiantys tėvai neišgali už prailgintos dienos grupes sumokėti, ypač – jei šeimoje auga ne vienas vos pradėjęs lankyti mokyklą mažylis.

Pasigedo valdininkų palaikymo „Viena auginu du vaikus – pirmoką sūnų ir antrą klasę lankančią dukrą. Dirbu visą dieną, o gyvename atokiau nuo mokyklos. Todėl vieniems vaikams po pamokų pareiti namo nesaugu, be to, ir namuose jie turi būti vieni, – „Utenos dienai” pasakojo savo vardo nenorėjusi viešinti uteniškė. – Vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje, tačiau už prailgintos dienos grupę turėčiau sumokėti kone ketvirtadalį savo atlyginimo, o ir maistą po pamokų reikėtų neštis savo ar pirkti.” Moteris sakė nesuprantanti tokio valdininkų, nusprendusių panaikinti nemokamas prailgintos dienos grupes, požiūrio į vaikus auginančias, sunkiai galą su galu suduriančias, bet besistengiančias ne gyventi iš pašalpų,
o dirbti ir uždirbti šeimas ir pasigendanti elementaraus palaikymo. Ji tvirtino, kad mokytojos negali dirbti už ačiū, ir klausė, ar labai nuskurstų savivaldybė, jei sukurtų kompensavimo mechanizmą tokių šeimų vaikams, lankantiems prailgintos dienos grupes.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas „Utenos dienai” aiškino, kad iki 2001 m. prailgintos dienos grupės mokyklose buvo išlaikomos iš mokinio krepšelio lėšų. Vėliau buvo išleistas Vyriausybės nutarimas „Dėl mokinio krepšelio apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos”, kuriame buvo punktas, reglamentuojantis mokykloms skirtų mokinių krepšelių lėšų panaudojimą mokinių reikmėms tenkinti. Buvo nurodyta, kad už darbą, kai tėvų pageidavimu mokiniams yra teikiamos papildomos paslaugos, tokios kaip prailgintos dienos grupės, popamokinė priežiūra, klubai, būreliai, stovyklos ir pan., negali būti apmokama mokinio krepšelio lėšomis, šias veiklas apmokėti turėtų tėvai. Pasak R. Kraulišo, nelikus finansavimo iš mokinio krepšelio lėšų, prailgintos dienos grupės galėtų būti finansuojamos savivaldybės lėšomis įsteigus papildomą etatą ar panaudojus vadinamąsias mokyklos ūkio lėšas. Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms ūkio lėšų skiria valstybė ir savivaldybės iš savo biudžetų. Mokyklos ūkio lėšos skiriamos toms reikmėms, kurios negali būti finansuojamos mokinio krepšelio lėšomis. Tai atlyginimai  aptarnaujančiajam personalui, lėšos pastato eksploatacinėms išlaidoms padengti, pinigai šildymui, elektrai, kanceliarinėms prekėms.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio „Utenos dienoje”.