Visą liepos savaitę Kintuose veikė Lietuvos rašytojų sąjungos organizuota jaunųjų filologų stovykla „Vasaros akademija“, į kurią buvo pakviesti jaunųjų filologų konkurse geriausiai pasirodę šalies moksleiviai iš Marijampolės, Zarasų, Plungės, Subačiaus, Vilniaus, Mažeikių, Klaipėdos, Palangos, Židikų, Kėdainių, Ukmergės, Šeštokų ir Rudaminos.
Turiningos ir naudingos dienos
Iš mūsų rajono į „Vasaros akademiją“ buvo pakviestos dvi mokinės – jaunųjų filologų konkurso laimėtojos Smiltė Uščinaitė iš Merkelio Račkausko gimnazijos ir Kotryna Drabavičiūtė iš Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos.
Moksleiviai vienas kitą buvo matę ar ir artimiau pažinojo iš konkursų. Stovyklautojams užsiėmimus vedė 13 įvairių sričių meno žmonių: Linas Daugėla, Dalia Michelevičiūtė, Erikas ir Guoda Armaliai, Andrius Sirtautas, Dainius Sobeckis, Lidija Kuklienė, Goda Characiejienė, Ignė Zarambaitė, Julija Karaliūnaitė, Marius Povilas Elijas Martynenko, Narius Kairys, Ričardas Šileika. Jų veiklas bei užsiėmimus sunku ir išvardyti.
Įsimintini renginiai
Kas ir kokie renginiai įsiminė mažeikiškėms iš dienų, praleistų stovykloje? Kotrynai labiausiai patiko paskaitos su pagrindiniais, anot jos, vadovais, kaip ir pagrindiniais lektoriais: R. Šileika, M. P. E. Martynenko, D. Sobeckiu, D. Michelevičiūte.
Marginalinių žanrų atstovas R. Šileika sužavėjo išskirtiniu humoru, D. Sobeckis, istorijos ir tikybos mokytojas, apie literatūrą kalbėjo per Bibliją, jaunuoliai ėjo į Alyvų kalną, vaidino Kristaus kančią, kūrė tekstą apie Jėzų, D. Michelevičiūtė aiškino teatro sportą, M. P. E. Martynenko pasakojo savo gyvenimo istoriją, neslėpdamas, kad pridarė nemažai klaidų. Židikiškei įspūdį padarė Kintų gyvenvietės istorinė praeitis, Vydūno muziejuje vykusi paskaita, Emalio meno galerija ir kaligrafijos užsiėmimai, kuriuos vedė L. Kuklienė.
Kotrynos įspūdžiai
Štai ką apie laiką, praleistą stovykloje, pasakoja Kotryna.
Visa savaitė Kintų „Vasaros akademijoje“ buvo trumpas pabėgimas nuo kasdienybės į pasaulį, kuriame derėjo dvasinis augimas, gamtos ramybė, bendrystė ir, žinoma, kūryba. Pirmą dieną atvykus į Kintus mus pasitiko ramus marių alsavimas, vasariškai gaivus oras ir kiti stovyklautojai bei vadovai, susirinkę iš visos Lietuvos.
Dienos buvo kupinos prasmingų veiklų. Klausėmės paskaitų, kurios praplėtė mąstymą, pažadino vidinius apmąstymus ir įžiebė naujų minčių. Tai nebuvo vien sausa teorija, o gyvas, įtraukiantis dialogas su pasauliu ir pačiu savimi. Kalbėjome apie kūrybą, muziką, žmogaus esmę, literatūrą, kultūrą – viską, kas padeda gyventi sąmoningiau.
Nepaprastą įspūdį paliko ir žmonės. Akademija tapo vieta, kur susitiko labai skirtingos asmenybės, bet visus vienijo smalsumas, noras domėtis literatūra ir menu. Vakariniai pasivaikščiojimai, pokalbiai iki vėlumos, šiltas juokas – visa tai leido pajusti tikrą bendrystę, kurios dažnai taip trūksta kasdienybėje.
Beje, apie kasdienybę – ji čia buvo nekasdieniška. Gyvenome jaukiai, komfortiškai, o maistas… Apie jį galima kalbėti atskirai: skanus, ruošiamas su meile ir kūrybiškumu, tikra atgaiva kūnui ir sielai.
Kintų „Vasaros akademija“ – savaitė, kai buvome ne tik klausytojai, bet ir atradėjai. Dienos buvo kupinos šurmulio, mokymosi, kūrybos, o vakarai – šviesos ir pokalbių.
Iš stovyklos išsivežiau ne tik žinių ar patirties, bet ir jausmą, kad buvau ten, kur visada norėtųsi sugrįžti.
Nustebino neformalus bendravimas
Stovykloje Kotryna kūrė ne tik tai, ką reikėjo parašyti duota tema, bet pabandė kurti ir eilėraščius, kuriuos, jos teigimu, L. Daugėla įvertino gana gerai. Jis sakė, kad truputį paredagavus eiles galima ir publikuoti. Anot židikiškės, „būnant tarp kūrybiškų žmonių ir ta kūryba kitaip sekasi“.
Židikiškę nustebino ir tai, kad, nepriklausomai nuo vadovų amžiaus, jų prašymas buvo kreiptis „tu“, o ne „jūs“.
Tiek Smiltei, tiek Kotrynai stovykla labai patiko, nes tik trumpam sugrįžusios į Mažeikius (Kotryna – į šimtukininkų apdovanojimo šventę) abi kitą dieną išvažiavo atgal, į Kintus.
Akvilės Lauraitytės nuotr.