Kelionė – tai ne vien tikslas, kurį ketiname pasiekti, bet ir savęs bei pasaulio ar bent mažos jo dalies pažinimas. Kiekvienoje, net pačioje trumpiausioje kelionėje, slypi netikėtumo atkarpa. Išties buvo teisus Juozas Tumas-Vaižgantas, rašęs, kad „Lietuvoje keliaujant, galima gauti ne mažiau stiprių įspūdžių, kaip ir svetimoje šalyje“. Tereikia smalsesnio ir atidesnio žvilgsnio.
Esu girdėjusi, kad važiuojant pro Svėdasus, buvo nepastebėtas ir todėl neaplankytas grafų Marikonių koplyčia mauzoliejus. Laiko gerokai paženklintas, santūriu baltumu su aplinka susiliejantis ir gal dėl to nekrentantis į akis – mat atokiau gatvės, giliau šventoriuje, lyg ir užgožtas iškilios neogotikinei architektūrai būdingų bruožų turinčios varpinės ir žaviosios, vienos didžiausių medinių, bizantišku kryžiumi, kupolu vainikuotos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios.
Kai palyginu Vilniaus Šv. Onos bažnyčios gotikinį lengvumą su Marikonių koplyčios grakštumu, pagalvoju – ar tik Napaleonas nebūtų norėjęs ją delne į Prancūziją nusinešti, jei tik būtų gyvenęs pusšimčiu metų vėliau ir Svėdasuose būtų lankęsis.
Šią įstabią, neogotikinę koplyčią, užsakius grafui Liucijonui Marikoniui, suprojektavo architektas Georgas Verneris. Koplyčia pastatyta 1848 metais ir buvo skirta grafo žmonai ir dukrai palaidoti. Jau beveik du šimtus metų dailiais ažūru nėriniuotais bokštais į dangų kylanti, buvusi maldos, susikaupimo vieta, laikinai saugojusi ir bažnytinius reikmenis koplyčia – stulbinama akustika stebinanti, Gegužinių pamaldų giesmėmis aidinti, čia organizuojamų parodų lankytojų, tyloje norinčių pasimelsti ar tik pabūti lankoma, nes visuomet atvira.
Kiekvieno žmogaus akys tą patį vaizdą vis skirtingai pamato, tad ir įamžinant koplyčią fotonuotraukose ar dailės darbuose ji kaskart vis šiek tiek kitokia – dėl akimirką pajaustos nuotaikos, kintančios šviesos, šešėlių, paros ar metų laiko.
Smalsu buvo stebėti, kaip praėjusią vasarą Viešąjai įstaigai „Atvertos langinės” pakvietus bei organizavus, dviejų plenerų dalyviai – Utenos meno mokyklos mokiniai (kūrybos vadovas mokytojas Danius Galiauskas) bei vilniečiai, savarankiškai tapančiųjų grupė „Etiudas“ – panyra į kūrybos vyksmą. Plenerų metu sukurti darbai buvo eksponuojami ir pristatomi jungtinėje parodoje. Tai buvo įdomi, įtraukianti Europos paveldo dienos, kurios tema „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“ dalis. Europos paveldo dienos visoje Europoje (taip pat ir Lietuvoje) tradiciškai vyksta keletą dienų rugsėjo mėnesį ir yra skirtos arčiausiai esančiam kultūros paveldui pažinti. Svėdasų krašte jų renginius organizuoja Viešoji įstaiga „Atvertos langinės“. Pastarasis renginys, įgyvendinant projektą „Pakeliui. Neogotika Svėdasuose“, iš dalies finansuotas Anykščių rajono savivaldybės lėšomis, vyko jau penktą kartą.
Susirinkusiems pasigrožėjus ant Svėdasų bažnyčios varpinės pamato atbrailos eksponuotais dailės kūriniais, pabendravus su jų autoriais, architektai Anatolijus Ščiogolevas ir Nijolė Ščiogolevienė papasakojo apie neogotikinei architektūrai būdingiausius bruožus, puošybą, statybos ypatumus. Atkreipė dėmesį į Marikonių koplyčios išskirtinumą – ažūrinius bokštelius. Nuostabu, kad net kai kuriems svėdasiškiams tai tapo atradimu, mat šis koplyčios ypatumas nebuvo jų anksčiau pastebėtas. Dar vienas šios koplyčios išskirtinumas – ji aptinkuota, o tai ir gotikinės, ir neogotikinės archtektūros statiniuose nėra dažna. Buvo skirta laiko ir pasivaikščiojimui po šventorių, kai kuriems dar kartą, o kai kuriems pirmą kartą žvilgsniu paklajoti po neogotikos salelę Anykščių rajone – lengvumu ir subtilumu žavinčią Marikonių koplyčią bei Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios baltąją varpinę. Važiuojant pro šį nedidelį miestelį, išties verta stabtelėti, skirti laiko ir pasigrožėti vienu vertingiausių neogotikinės architektūros statiniu Lietuvoje.
Džiugu, dėl įvykusių kūrybinių ir pažintinių susitikimų, dėl tarsi naujai atrastų architektūros perlų šiame Aukštaitijos kampelyje. Taip pat smagu, kad nuo kovo mėnesio pradžios Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje bus galima apžiūrėti jaunųjų Utenos meno mokyklos kūrėjų tapybos darbus, sukurtus plenere Svėdasuose.
Rūta Stanevičienė, Viešosios įstaigos „Atvertos langinės“ vadovė
