Vienoje Utenos mokymo įstaigoje rugsėjo mėnesio pradžioje vyksta gimtosios kalbos pamoka. Mokytoja sako mokiniams:
– Sugalvokite sakinį, kuriame būtų žodžiai „turbūt" ir „kadangi".
Jonukas kelia ranką:
– Tėtė turbūt parneš daug pinigų, kadangi daug dirbo.
– Labai gerai, Jonuk.
Marytė kelia ranką:
– Mano brolis turbūt bus mokslininkas, kadangi labai gerai mokosi.
– Labai gerai, Maryte. Dabar tu, Petriuk.
– Močiutė su laikraščiu nuėjo į mišką.
– Petriuk, o kur čia „turbūt" ir „kadangi"?
– Turbūt gamtinių reikalų atlikti, kadangi skaityti nemoka...

Uteniškė nusprendė apsilankyti pas būrėją...
– Mane įsimylėjo Petras ir Antanas. Išburkite, kuriam iš jų pasiseks?
Būrėja išdėliojo kortas, įdėmiai pažiūrėjo į merginą:
– Pasiseks Petrui, nes tu ištekėsi už Antano...

– Mama, mamyte, baigėsi vasara, o aš nenoriu eiti į mokyklą! Mokiniai manęs nemėgsta, o ir mokytojai nekenčia...
– Bet tu privalai eiti į mokyklą, juk tu mokyklos direktorius!

Mokytoja:
– Jonuk, ką gali papasakoti apie gandrus?
– Tai – labai protingi paukščiai! Dar net neprasidėjus mokslo metams, jie išskrenda į šiltuosius kraštus.

– Ar tu esi žmonai kada nors pareiškęs savo nuomonę?
– Žinoma. Parodyti randą?

Moteris prašo gydytojo:
– Na, pasakykite, koks aš gyvūnas?
– Ponia, jūs gi žmogus!
– Na, koks aš žmogus? Rytą keliuosi susivėlusi kaip avis, į darbą lekiu alkana kaip sakalas, įsikimbu į troleibusą kaip beždžionė, važiuoju juo kaip zuikis ir stumdausi jame kaip meška... Kol atvažiuoju, riejuosi su visais kaip kalė, išlipu apipešiota kaip višta, dirbu visą dieną kaip jautis, paskui kaip skalikas lakstau po parduotuves, apsikraunu kaip kupranugaris ir velkuosi namo kaip nuvarytas kuinas. Namie ruošdama vakarienę urzgiu ant vaikų kaip tigras, o ant kaimynų šnypščiu kaip gyvatė. Grįžęs iš darbo vyras klausia: „Katyte, valgis paruoštas?" Visus pavalgydinu, paguldau vaikus miegoti, pati guluosi. Atėjęs į lovą vyras sako: „Pasitrauk, karve, išsidrėbei kaip kiaulė." Na, argi aš žmogus, gydytojau?

Dauniškio mikrorajonas, Utena. Pareina vyras iš aludės, o žmona jau prie durų laukia:
– Na, gražuoli! Tai ką aš tau sakiau? Sakiau – bokalas alaus ir 10 valandą namo!
Vyras:
– Ot... Tai būsiu skaičius vietom sumaišęs...

Ūkininko Antano, gyvenančio Kaniūkuose, žmona sako:
– Antanai, pažiūrėk, kokia liūdna ši vištelė! Gal ją išvirti su kruopomis?
– Taip, brangioji, jeigu tu manai, kad tai ją pralinksmins...

Eina Vanda ir Antanas iš parduotuvės. Moteris tempia du pilnutėlius krepšius, o vyras kelis butelius alaus.
– Sunku, mieloji?
– Taip.
– Tai pailsėk minutėlę, juk mes niekur neskubam...

Žmona skundžiasi vyrui:
– Antanai, mes niekur niekada kartu nevaikštome...
– Gerai, rytoj, kai nešiu šiukšles, galėsi eiti kartu.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1127
Vakar apsilankė:6555
Šią savaitę apsilankė:48713
Šį mėnesį apsilankė:189833
Viso (nuo 2015-02-16):6365019
Šiuo metu naršo:
77
2017-09-24