Grįžusi iš vieno Utenos rajono darželio mergaitė skundžiasi mamai:
– Mama, man skauda pilvuką.
– O skauda todėl, kad tu visą dieną nieko nevalgai, pilvukas tuščias todėl ir skauda, – paaiškino mama.
– A, tai dabar aš supratau, kodėl tau taip dažnai skauda galvą...

Kartą tolimame iškyšulyje, švyturyje, gyveno švyturio prižiūrėtojas. Vieną naktį siautė baisi audra, bangos buvo milžiniškos... Tarp tų bangų – mažytis laivelis, o laivelyje – paštininkas. Keikiasi, burnoja... Vargais negalais priplaukė iki švyturio. Rankose – laiškas žmogeliui iš švyturio.
Susinervinęs paštininkas rėkia:
– Ožy, tu nelaimingas, gyveni pasaulio krašte, vos galo negavau laišką nešdamas.
– Viską pasakei?
– Viską...
– Tai va, jei dar aiškinsi, tai užsiprenumeruosiu „Utenos dieną"...

Suvalkietis semia vandenį kibiru iš kūdros ir pila žemėn. Praeivis klausia:
– Ką gi tu čia, žmogau, darai?
– Noriu išsemti vandenį iš balos.
– Tu ką?! Iš proto išsikraustei?
– Išsikraustytum ir tu, jei paskandintum muilą.

Tikybos mokytoja klausia Petriuko:
– Kas viską mato ir girdi?
– Mūsų kaimynė Marytė.

– Kokia tavo žmona? Ar labai plepi?
– Ką tu, ji tokia tylenė, kad aš jau trejus metus negaliu sužinoti, kas mudviejų vaiko tėvas!

Vyras susipyksta su žmona. Eina miegot abu į skirtingus lovos galus.
Vyras:
– Labanakt, penkių vaikų motina.
Žmona:
– Labanakt, trijų vaikų tėve.

Viename prekybos centre susitiko du uteniškiai.
– Įsivaizduoji, Petrai, pareinu namo po darbo ir pamatau savo žmoną lovoje su kažkokiu švedu.
– Ir ką tu jam pasakei?
– O ką aš galėjau jam pasakyti?! Aš gi nemoku švediškai...

Kalbasi dvi šviesiaplaukės iš Utenos:
– Ko tu gyvenime labiausiai nori?
– Kad atskristų fėja ir padovanotų man 100 000 eurų.
– O kodėl ne milijoną?
– Na... Milijonas būtų nelabai realu...

Perpildytame autobuse, kuris važiuoja maršrutu Aukštakalnis–Pramonė, stovi dama, o šalia jos vyrukas su šunimi. Prie Aukštakalnio ir Aušros gatvių sankryžos – didžiulė spūstis, šuo trinasi prie moters.
Ši pagaliau neiškentusi pareiškė:
– Pilieti, patraukite nuo manęs savo šunį, man per kojas jau blusos pradėjo lakstyti.
– Bobikai, pasitrauk nuo tos bobos – ji turi blusų.

Molėtų gatvė, Utena. Skambutis į duris. Šeimininkas Jonas atidaro duris.
– Jūsų vonioje prakiuro vamzdis?
– Ne.
– Čia gyvena Petrauskai?
– Ne... Jie išsikėlė prieš du mėnesius...
– Kas per žmonės! Išsikviečia meistrą, o patys išvažiuoja...