Projektai
Irena Latonienė: skudučiai – nepopuliarus, bet saugotinas lietuvių liaudies instrumentas

Adolfo Šapokos gimnazijos muzikos mokytoja Irena Latonienė jau dvidešimt metų vadovauja šios gimnazijos skudutininkų ansambliui „Kadijo". Pamėgusi lietuvių liaudies instrumentus dar vaikystėje, dirba su jais nuo devyniolikos metų. Ir žada šio darbo neapleisti tol, kol bus jėgų. O jų kol kas entuziastinga, jaunatviška ir šiltai bendraujanti ansamblio vadovė nestokoja. Kaip sako pati – jaunatviškumą ir energingumą ji gauna iš savo auklėtinių, o jiems atiduoda savo patirtį.

Atradusi draugystę su linu uteniškė kuria drabužius
  • AutoriusJurgita PAVILONIENĖ
  • Priedai35 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Atradusi draugystę su linu uteniškė kuria drabužius

Šiomis dienomis Utenos kraštotyros muziejaus lankytojai, užėję pasižvalgyti po čia eksponuojamas parodas, gali rasti dar Utenoje nematytą debiutuojančios kūrėjos parodą „Lino mūza". Justiną Kulbačiauskaitę-Žebelienę vadinti debiutante būtų šiek tiek neteisinga, turint omenyje, kad jos kūrybos kelias prasidėjo dar studijuojant Utenos kolegijoje, tačiau surengtų parodų skaičiumi – tai naujokė menininkų pasaulyje.

Tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sukasi lyg voverė rate...
  • AutoriusBirutė NENĖNIENĖ
  • Priedai12 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sukasi lyg voverė rate...

Kas nors kiek domisi kultūriniu Utenos gyvenimu, lankosi renginiuose, seka feisbuko naujienas, tas negali nepastebėti įvairiapusės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės veiklos: ji dalyvauja parodose, rengia ir leidžia knygas, rengia mokymus, seminarus, o pastaruoju metu – dar ir daug keliauja po pasaulį su savo darbais. Sukasi it kokia voverė rate, tik moters ratas kitoks – ne uždaras, o su daugybe takų takelių. Tokio tautodailininkės veiklumo (ir rezultatų) galima tik pavydėti!

Atliekos namuose: kaip jas tvarkyti, kad nekenktų sveikatai ir aplinkai?

Plastikinis maišelis gamtoje suyra per 15 metų, tačiau šiukšlių laidojimo vietose, kur jo nepasiekia saulės spinduliai ir medžiagas ardantys mikroorganizmai, jis gali išlikti net keturis šimtmečius. Tai tik vienas iš pavyzdžių, įrodančių, kaip svarbu tinkamai tvarkyti atliekas. „Sąvartynai nėra guminiai, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. – Jie greitai užsipildo. Be to, bioskaidžios atliekos pūdamos išskiria dujų, prisidedančių prie klimato kaitos, o plastiko, stiklo, popieriaus nebeįmanoma panaudoti. Naujoms pakuotėms gaminti vėl eikvojami gamtos ištekliai."

Renovuotas daugiabutis namas Maironio g. 13

Statybinės organizacijos, kuri praėjusiais metais atliko daugiabučių namų renovacijos darbus Ignalinoje ir Molėtuose, direktorius Alvydas Rudokas pastebėjo, kad renovacijos procesui dažnai pagalius į ratus kaišioja ankstesni ne itin sėkmingi renovacijos pavyzdžiai. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Statybininkai ir šių darbų prižiūrėtojai – VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovai – akcentavo, kad visų renovacijos darbų kokybė yra kruopščiai prižiūrima, o statybinių medžiagų technologijos bei medžiagų kokybė pažengusios taip toli, jog visus darbus galima atlikti kad ir esant speigui.

25-mečio sulaukusi „Pasagėlė“ kaukši toliau
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai9 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

25-mečio sulaukusi „Pasagėlė“ kaukši toliau

Utenos kultūros centro (UKC) Užpalių skyriaus kanklininkų ansamblis „Pasagėlė" suskaičiavo 25-erius veiklos metus. Šia proga Užpaliuose buvo surengtas koncertas, kuriame jaunaisiais kanklininkais džiaugėsi dvejus metus „Pasagėlei" vadovaujanti Anykščių muzikos mokyklos mokytoja Jolita Novikienė, prisiminimais dalijosi kolektyvo įkūrėja ir ilgametė vadovė Asta Motuzienė, „Utenos dienai" papasakojusi, kaip „Pasagėlės" gyvenimas klostėsi jos vadovavimo laikotarpiu.

Jonas Tamošiūnas – meistras, pats išmokęs prakalbinti medį

Kaip pasakė žymus amerikiečių verslininkas Džonas Vilardas Mariotas: „Geras miškas lengvai neužauga – kuo didesnis vėjas, tuo tvirtesni medžiai." Lietuvai taip pat teko iškęsti nemažai likimo audrų, gal todėl jos žemė išaugino daug tvirtų, darbščių ir nagingų žmonių. Tokių netrūksta ir Utenos krašte. Vienas iš jų – anksčiau uteniškis, dabar jau sudeikietis Jonas Tamošiūnas, savamokslis stalius-dailidė, savomis rankomis kuriantis grožį iš medžio.

Šurmulingą sostinę palikę menininkai kaime rado ramybę ir harmoniją
  • AutoriusJurgita PAVILONIENĖ
  • Priedai46 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Lina ir Adomas Šimkaičiai su dukromis Ugne, Rusne ir Aušrine

Lina ir Adomas Šimkaičiai – menininkai, prieš ketverius metus palikę beprotiškais tempais skriejantį Vilnių ir atvykę į Utenos rajoną kurti – gyvenimą, santykius, aplinką... Būdami jauni ir aktyvūs jie greitai įsiliejo į Užpalių bendruomenę, perimdami vietines tradicijas ir įpūsdami naujų vėjų. Tai buvo pastebėta – Adomas išrinktas Užpalių bendruomenės pirmininku, šalia jo – žmona Lina, per renginius dažnai matoma su fotoaparatu kruopščiai fiksuojanti džiugias akimirkas, ir trys dukros Ugnė, Rusnė bei Aušrinė, kartu su tėvais stačia galva neriančios į kūrybą, atradimus ir kaimo teikiamus malonumus.

Jolita Juneliūnienė – moteris, prisijaukinusi vilną

Ignalinoje augusi tradicinių amatų meistrė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo vilnos, milo vėlimo amato puoselėtoja ir trijų vaikų mama Jolita Juneliūnienė vilnos vėlimu užsiima dešimt metų. Savarankiškai velti išmokusios 37-erių moters rankose gimsta tautinio paveldo produktai – velti batai, kepurės, klumpės, veltinys (žaliava). Save paprastu kaimo žmogumi vadinanti J. Juneliūnienė mielai sutiko atsakyti į „Utenos dienos" klausimus ir pasidalyti prisiminimais.

Tradicinių amatų puoselėtojas – centras „Svirnas“
  • AutoriusJurgita PAVILONIENĖ
  • Priedai13 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tradicinių amatų puoselėtojas – centras „Svirnas“

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys tradicinių amatų centras „Svirnas" į savo veiklos kraitį jau beria trečių metų turinį. 2013 m. lapkričio 8 dieną atidarytame centre per šiuos metus šurmuliavo amatininkai, tautodailininkai, kūrėjai, jaunimas ir brandaus amžiaus sulaukę uteniškiai bei svečiai iš kitų rajonų. Visus juos mielai priima ir savo rūpesčiu bei globa apgobia centro vadovė Dalia Urbonienė, papasakojusi „Utenos dienos" skaitytojams, kaip sekasi puoselėti tradicinius amatus, kokios veiklos labiausiai domina uteniškius.

Renovacija: didžiulė įtaka Lietuvos ekonominiams procesams

2004 metais Lietuvoje prasidėjęs daugiabučių namų modernizavimo projektas tęsiasi iki šiol. Nuo 2004 iki 2012 m. buvo renovuota apie 480 namų, nuo 2013 m. iki dabar jau renovuota per 1 220 namų, vien tik praėjusiais metais visiškai modernizuoti 574 namai. Tai – didžiulis šuolis vykdant daugiabučių namų atnaujinimo programą (toliau – Programa). Šiai Programai skatinti spalio mėnesio pradžioje Aplinkos ir Finansų ministerijos kartu su Europos investicijų banku įsteigė Rizikos pasidalijimo fondą (toliau – Fondas), kuris leis sėkmingai tęsti šalyje vykdomą renovaciją ir suteiks galimybę gyventojams lengvatinėmis sąlygomis šiam tikslui skolintis lėšų iš privačių bankų.

Apie didžiausią gyvenimo aistrą ir išsipildžiusias svajones...
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai10 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Apie didžiausią gyvenimo aistrą ir išsipildžiusias svajones...

Veiklos ir idėjų kupina uteniškė Jūratė Lukšienė neseniai ryžosi bene didžiausiai gyvenimo avantiūrai – kartu su ne ką mažiau kūrybinga buvusia klasės drauge Jolanta Bondzinskiene vos per kelis mėnesius įkūrė jaukią „J&J" krautuvėlę, kurioje, be daugybės kitų dalykų, galima rasti ir vienetinių rankų darbo mezginių. Dar vaikystėje virbalus prisijaukinusi ir iki šiol jų iš rankų nepaleidžianti pašnekovė juokavo, kad yra ligonė, be mezgimo negalinti ištverti nė dienos. Tiesa, vietoje nenustygstanti uteniškė, nuo kurios veido viso pokalbio metu nedingo šypsena, turi ir daugiau talentų.

Peterburgo armonikos išgyvena renesansą, arba ketvirto festivalio atgarsiai

Spalio 8 dieną Utenoje vyko ketvirtoji respublikinė Peterburgo armonikų šventė, organizuojama etnomuzikologų Rimos ir Raimondo Garsonų. Gausiai susirinkusi publika turėjo progos pasiklausyti vis dažniau matomo ir girdimo instrumento melodijų, susitikti seniai matytus muzikantus ar atrasti naujus, kurie neleidžia Peterburgo armonikai grimzti į užmarštį.

„Taurapilyje“ gimsta išskirtiniai mezginiai

Pomėgį megzti prieš trejus metus verslu pavertusi jauna uteniškė Dalia Michailovienė – viena iš kūrybinių industrijų centro „Taurapilis" rezidentų. Išleidusi dukras į mokyklą moteris kiekvieną rytą skuba į pirmame neseniai atnaujinto pastato aukšte įsikūrusią tekstilės studiją, kurioje kol kas šeimininkauja viena. Nedidelėje patalpoje yra viskas, ko reikia norint įgyvendinti klientų, kurių šiandien tikrai netrūksta, pageidavimus. Čia gimsta stilingi megztiniai, suknelės, šalikai, paltai. Kūrybinga mezgėja „Utenos dienai" papasakojo, kodėl pasuko nuosavo verslo keliu, atskleidė, kas jai teikia didžiausią laimę.

Liaudies amatai – perimti, išsaugoti, pratęsti

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys tradicinių amatų centras „Svirnas" visą rugsėjo mėnesį įgyvendino projektą „Sėkmės pamokos". Keturi uteniškiams gerai žinomi meistrai – Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Jolita Juneliūnienė, Vaiva Lašienė bei Vytautas Valiušis – visus norinčius mokė pasidaryti medžio raižinį, pasigaminti veltinių, austi ir žiesti.

Roberta Macelienė: „Stipri kiekviena tauta, kuri nepamiršta savo šaknų“
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai5 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Roberta Macelienė: „Stipri kiekviena tauta, kuri nepamiršta savo šaknų“

Lapkričio mėnesį savo veiklos 20-metį minėsiančio Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Vieversa" įkūrėja bei vadovė Roberta Macelienė, šokti mokanti mokyklos-vaikų darželio „Varpelis" auklėtinius, iš tiesų turi kuo didžiuotis – ji buvo išrinkta geriausia 2015–2016 mokslo metų šokio mokytoja Lietuvoje. Kelis dešimtmečius lietuvių liaudies šokio paslaptimis su vaikais besidalijanti ir patriotiškumo sėklą jų širdyse brandinanti pedagogė ne tik papasakojo apie tai, kuo gyvena šiandien, bet ir prisiminimais sugrįžo į aktyvią bei turiningą vaikystę, sunkius studijų metus.

Senovėje žmonės baltus drabužius vilkėjo net dirbdami lauko darbus

Valstiečių – gausiausio ir istorinėms bei socialinėms negandoms atspariausio luomo – tradicinis išeiginis kostiumas yra vienas svarbiausių lietuvių tautos dvasinės ir materialinės kultūros simbolių. Jis savo reikšme ne tik prilygsta, bet ir neretai pranoksta pagrindinius valstybingumo simbolius – vėliavą, himną. Nacionalinis liaudies kostiumas visos tautos šimtmečiais buvo kuriamas tradicijų persmelktose bendruomenėse. XX a. fenomenas – tautinis kostiumas – buvo ir yra kuriamas tradicinio liaudies kostiumo pagrindu patriotiškai nusiteikusių šviesuolių, visuomenininkų, mokslininkų, etnografų siekiant sutelkti tautą, pabrėžti jos išskirtinumą, identitetą (tapatybę). Todėl kostiumo rekonstrukcijos pavyzdžiu buvo pasirinkti ne kasdieniai, o išeiginiai, puošnūs XIX a. vidurio vasariniai pasiturinčio valstiečio drabužiai, kurie atrodė vertingi tautinio kostiumo kūrėjo akimis.

Kalvystės amato pramokęs daugailiškis muzikos instrumentus prikelia antram gyvenimui

Daugailiškis Rolandas Mecelica – liaudiškai tariant, visų galų meistras. Kalvystės amato pramokęs jis visas vasaras leidžia dirbdamas su metalu, o ilgus žiemos vakarus atiduoda maloniam pomėgiui – remontuoja, restauruoja, gamina muzikos instrumentus. Nereikia pamiršti, kad dar yra ir tiesioginis vyr. energetiko darbas UAB „Dauniškis ir ko". Tarsi to būtų maža, laiko daugailiškis suranda ir koncertams – kartu su kapela „Indraja" (vadovas Petras Leleika) yra pabuvojęs ne viename Lietuvos mieste bei kaime.

Kazys Mackonis – muzikuojantis auksinių rankų savininkas
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kazys Mackonis – muzikuojantis auksinių rankų savininkas

Beveik penkis dešimtmečius Utenoje gyvenantis liaudies muzikantas Kazys Mackonis augo Ignalinos krašte – tą išduoda savita tarmė. Akordeoną gerai įvaldęs pašnekovas, vestuvių muzikanto duoną valgyti pradėjęs dar vaikystėje, šiandien sakė jau nesuskaičiuojantis, keliuose šimtuose švenčių jam teko groti. Iškalbos nestokojantis uteniškis, be muzikinės klausos, turi ir auksines rankas, kurios antram gyvenimui prikėlė ne vieną liaudies muzikos instrumentą. Į aštuntą dešimtį įžengęs muzikantas, pokalbį paįvairinęs nuotaikingomis melodijomis, papasakojo, kuo gyvena šiandien, ir trumpam pravėrė seniai užtrenktas jaunystės duris.

Dalia Magylienė – folklorininkė iš prigimties
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Dalia Magylienė – folklorininkė iš prigimties

Užpalių miestelyje augusią folklorininkę, etnomuzikologę, Utenos kultūros centro (UKC) vaikų ir jaunimo folkloro studijos bei sutartinių giedotojų grupės „Sėdauta" vadovę Dalią Magylienę muzika lydi nuo pat mažų dienų. Dar besimokydama pradinėse klasėse ji prisijaukino tradicinį lietuvių liaudies muzikos instrumentą – kankles – ir tapo bemaž ketvirtį amžiaus gyvuojančio Užpalių kanklininkų ansamblio „Pasagėlė" dalimi, paauglystėje, savarankiškai išmokusi groti gitara, džiugindavo savo bendraamžius dainomis prie laužo. Beveik du dešimtmečius Vilniuje praleidusi ir vos prieš metus į gimtinę grįžusi pašnekovė atskleidė, kad vaikystėje užgimusi meilė folklorui ją lydėjo net tada, kai dirbo su muzika nieko bendro neturintį darbą.

Valentas Trainys – Peterburgo armoniką virkdantis siuvimo mašinų meistras
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai10 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Valentas Trainys – Peterburgo armoniką virkdantis siuvimo mašinų meistras

Praėjusio amžiaus pradžioje Peterburgo armonika buvo vienas populiariausių muzikos instrumentų Šiaurės bei Rytų Lietuvoje, muzikantus žavėjęs savo puošnia išvaizda ir unikaliu skambesiu. Šiandien armonikų, kurios liaudyje vadinamos „peterburgskomis", niekas nebegamina, o jomis groja vos kelios dešimtys mūsų šalies „armonikierių". Vienas tokių – septyniasdešimties metų slenkstį perkopęs uteniškis Valentas Trainys. Pakvietęs į individualaus namo rūsyje jaukiai įrengtą kambarėlį, kuriame vietą rado koncertus, varžytuves, išvykas į svečias šalis primenančios nuotraukos, padėkos raštai bei kitos su ilgamete muzikine veikla susijusios smulkmenos, armonikos virtuozas dalijosi atsiminimais ir su šypsena veide kalbėjo apie tai, kas jam teikia didžiausią džiaugsmą.

Petras Leleika: „Muzika mano kraujyje“

Utenos kultūros centro Daugailių skyriuje veikia net keli susibūrę meno mėgėjų kolektyvai. Be mėgėjų teatro, kuriam vadovauja Jūratė Paliulienė, čia savo muzikinį kelią pradeda ne vienas jaunas atlikėjas, o realizuoti save gali bent kiek muzikiniais gabumais pasižymintys daugailiškiai. Tiek vieniems, tiek kitiems vadovauja, gal teisingiau – padeda, UKC Daugailių skyriaus meno vadovas Petras Leleika. „Utenos dienos" skaitytojams P. Leleika papasakojo apie savo muzikinį kelią.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:4602
Vakar apsilankė:4644
Šią savaitę apsilankė:13568
Šį mėnesį apsilankė:42335
Viso (nuo 2015-02-16):9305297
Šiuo metu naršo:
118
2018-12-12
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!