Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra nedaug atvejų, kai visuomenės lankymasis miškuose ribojamas. Tačiau, kad ir kaip būtų apmaudu, daugeliui žmonių dar pritrūksta supratimo, kaip tinkamai elgtis miškuose. Tai reglamentuoja Lankymosi miškuose taisyklės.

LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja siekti, kad iki 2015 metų 95 proc. viešo vandens tiekimo teritorijos gyventojų būtų suteikta galimybė naudotis vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis. Tačiau uteniškiai pamena, kad dar prieš kelerius metus ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai turėjo ribotas galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų ir nebuvo įsirengę buitinių biologinių nuotekų valymo įrenginių. Šiuo metu padėtis yra pastebimai pasikeitusi.

Vienas iš kasmetinių rudens darbų soduose – sugrėbti lapus, kitas žaliąsias atliekas, o dažnas rūpestis – kur jas dėti. Žaliųjų atliekų, kurioms yra priskiriamos biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos, negalima mesti į bendrą mišrių atliekų konteinerį, nes, kai šios atliekos sąvartyne pradeda irti, susidaro filtratas, išsiskiria metanas ir kitos sukeliančios šiltnamio efektą dujos, kurios teršia atmosferą. Todėl vis daugiau žmonių renkasi naudingiausią jiems ir palankiausią aplinkai būdą – lapus ir kitas žaliąsias atliekas kompostuoja.

Praėjusioje rubrikoje „Žiniasklaidos ryšys su žmogumi" (Nr. 72, 2014 09 17) skaitytojus supažindinome su naujų visuomenės informavimo priemonių nauda bei grėsmėmis.
Šiame straipsnyje pabandysime trumpai aptarti visuomenės informavimo priemonių turinį, komercinių pranešimų kūrimą bei jų poveikio principus.

Pirmoji informacija apie Daugailių krašto archeologinius paminklus siekia XIX a. vidurį. Bene anksčiausiai paminėtas Šikšnių piliakalnis (Starožytna, 1946, 279), kuris vėliau kuriam laikui buvo primirštas. F. Pokrovskio sudarytame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje paminėtas Maneičių piliakalnis (Sudeikių vardu) bei nedidelė kalvelė prie Radeikių, kurioje būta daug akmenų, panaudotų tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos traktą. Pats F. Pokrovskis spėjo ten buvus pilkapių vietą (Pokrovskis F. V., 1899, 101–102). Jis taip pat nurodęs akmeninio kirvelio bei žmonių kaulų prie Giedrio ežero (vėliau paaiškėjo, jog tai kaimo kapinės) radimvietes Ruklių vietovėje (Pokrovskis F. V., 1899, 103). Ruklių piliakalnis buvo žinomas vyskupui Motiejui Valančiui (Valančius M., 1906, 59). Vėliau tie patys archeologiniai paminklai bei radiniai minimi ir Petro Tarasenkos darbe (Tarasenka P., 1928, 227, 239).

Jau nežinau, ar dar verta šnekėti, aptarinėti... Turbūt mažiau buvo rašyta apie daug svarbesnius teigiamus ir neigiamus atsitikimus, įvykius Utenoje, jos apylinkėse ar pačiuose Sudeikiuose. Nerašyčiau, jeigu šiuo metu daugumos žmonių taip aptarinėjamas atsitikimas nejaudintų ir nepiktintų Sudeikių seniūnijos jaunimo, kuris jaučiasi „užspaustas į kampą".

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija nuo 2014 m. rugsėjo pradžios registravo ikimokyklines ir bendrojo ugdymo įstaigas Europos judėjimo savaitės MOVE WEEK bėgimui. Tarp užsiregistravusių buvo ir Krašuonos pagrindinės mokyklos Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės skyrius.

Rugsėjo 20 dieną Biliakiemio administracinio centro kieme vyko popietė ,,Įkelkime paukšteliams namelius", kuri įgyvendinama pagal Utenos seniūnijos bendruomenės vykdomą projektą ,,Jaukių namų paukšteliams kūrimas Utenos seniūnijoje". Apie projektą ir jo įgyvendinimą kalbėjo Utenos seniūnijos bendruomenės pirmininkas Donatas Račinskas.