Spalio mėnesį Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta žurnalisto Svajūno Sabaliausko sudaryta knyga „Rūta Staliliūnaitė. Aš esu Barbora. Atsiminimai apie scenos karalienę", sukvietusi pilną konferencijų salę neužmirštamos artistės talento gerbėjų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros vedėjas Eimantas Puodžiukas prisiminė, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dirbo jau 1992 metais, jam pradėjus dirbti departamente, tačiau jų statusas įstatymu įtvirtintas tik po kelerių metų. Šiuo metu Utenoje yra dešimt neetatinių inspektorių.

Praėjusioje rubrikoje „Žiniasklaidos ryšys su žmogumi" (Nr. 80, spalio 15 d.) skaitytojus supažindinome su visuomenės informavimo priemonių turiniu, komerciniais pranešimais, jų kūrimu bei poveikio principais. Šiame straipsnyje pabandysime pateikti visuomenės informavimo priemonių veikimo principus, iš ko išgyvena žiniasklaida ir kokią įtaką ji daro visuomenei.

Ūkio ministerija šių metų pradžioje skyrė lėšų Menų inkubatoriui Utenoje įkurti – šis projektas buvo vienas pirmųjų rezervinių projektų sąraše, kuriems skirtas finansavimas likus 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio lėšų. Parama inkubatoriams kurti ir plėsti Lietuvoje skirta pagal priemonę „Asistentas-2". Bendra projekto vertė yra per 12 mln. litų, iš kurių 9 mln. litų yra Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, 1 mln. litų – savivaldybės biudžeto lėšos, likusi dalis – susigrąžintas PVM mokestis.

Utenos apskritis garsėja kaip viena iš ežeringiausių ir miškingiausių Lietuvos teritorijų, todėl joje labai svarbu skatinti pažintinio turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimą ir plėtrą. Prie tokių projektų įgyvendinimo prisideda Ūkio ministerijos administruojamos turizmo priemonės.

Per pastaruosius metus Utenos apskrityje įvyko daug teigiamų pokyčių, kurie vargu ar būtų įgyvendinti be Ūkio ministerijos administruojamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos. Per septynerius metus Utenos regione įvairiose srityse finansuoti 137 projektai, kuriems skirta daugiau nei 195 milijonų litų parama iš ES struktūrinių fondų.

Aplinkos ministerijai prieš beveik porą metų įkainius už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus padidinus dešimt kartų, brakonieriams neteisėtos medžioklės gerokai paplonino pinigines. Praktika rodo, kad didžiąją dalį brakonierių aplinkosaugininkai anksčiau ar vėliau sučiumpa, todėl tūkstantinės baudos už gamtai daromą žalą jiems – neišvengiamos.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra nedaug atvejų, kai visuomenės lankymasis miškuose ribojamas. Tačiau, kad ir kaip būtų apmaudu, daugeliui žmonių dar pritrūksta supratimo, kaip tinkamai elgtis miškuose. Tai reglamentuoja Lankymosi miškuose taisyklės.

LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja siekti, kad iki 2015 metų 95 proc. viešo vandens tiekimo teritorijos gyventojų būtų suteikta galimybė naudotis vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis. Tačiau uteniškiai pamena, kad dar prieš kelerius metus ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai turėjo ribotas galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų ir nebuvo įsirengę buitinių biologinių nuotekų valymo įrenginių. Šiuo metu padėtis yra pastebimai pasikeitusi.

Vienas iš kasmetinių rudens darbų soduose – sugrėbti lapus, kitas žaliąsias atliekas, o dažnas rūpestis – kur jas dėti. Žaliųjų atliekų, kurioms yra priskiriamos biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos, negalima mesti į bendrą mišrių atliekų konteinerį, nes, kai šios atliekos sąvartyne pradeda irti, susidaro filtratas, išsiskiria metanas ir kitos sukeliančios šiltnamio efektą dujos, kurios teršia atmosferą. Todėl vis daugiau žmonių renkasi naudingiausią jiems ir palankiausią aplinkai būdą – lapus ir kitas žaliąsias atliekas kompostuoja.

Praėjusioje rubrikoje „Žiniasklaidos ryšys su žmogumi" (Nr. 72, 2014 09 17) skaitytojus supažindinome su naujų visuomenės informavimo priemonių nauda bei grėsmėmis.
Šiame straipsnyje pabandysime trumpai aptarti visuomenės informavimo priemonių turinį, komercinių pranešimų kūrimą bei jų poveikio principus.

Pirmoji informacija apie Daugailių krašto archeologinius paminklus siekia XIX a. vidurį. Bene anksčiausiai paminėtas Šikšnių piliakalnis (Starožytna, 1946, 279), kuris vėliau kuriam laikui buvo primirštas. F. Pokrovskio sudarytame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje paminėtas Maneičių piliakalnis (Sudeikių vardu) bei nedidelė kalvelė prie Radeikių, kurioje būta daug akmenų, panaudotų tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos traktą. Pats F. Pokrovskis spėjo ten buvus pilkapių vietą (Pokrovskis F. V., 1899, 101–102). Jis taip pat nurodęs akmeninio kirvelio bei žmonių kaulų prie Giedrio ežero (vėliau paaiškėjo, jog tai kaimo kapinės) radimvietes Ruklių vietovėje (Pokrovskis F. V., 1899, 103). Ruklių piliakalnis buvo žinomas vyskupui Motiejui Valančiui (Valančius M., 1906, 59). Vėliau tie patys archeologiniai paminklai bei radiniai minimi ir Petro Tarasenkos darbe (Tarasenka P., 1928, 227, 239).

Jau nežinau, ar dar verta šnekėti, aptarinėti... Turbūt mažiau buvo rašyta apie daug svarbesnius teigiamus ir neigiamus atsitikimus, įvykius Utenoje, jos apylinkėse ar pačiuose Sudeikiuose. Nerašyčiau, jeigu šiuo metu daugumos žmonių taip aptarinėjamas atsitikimas nejaudintų ir nepiktintų Sudeikių seniūnijos jaunimo, kuris jaučiasi „užspaustas į kampą".

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija nuo 2014 m. rugsėjo pradžios registravo ikimokyklines ir bendrojo ugdymo įstaigas Europos judėjimo savaitės MOVE WEEK bėgimui. Tarp užsiregistravusių buvo ir Krašuonos pagrindinės mokyklos Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės skyrius.