Saldutiškio dvaras, minimas nuo 18 a. pabaigos, vadintas Stulgiškių arba Šilgudiškio dvaru. Jo įkūrėju, lėmusiu Saldutiškio suklestėjimą, laikomas Antanas Jaloveckis, kurio sūnui Mečislovui po tėvo mirties pasitraukus į Lenkiją dvaras ėjo iš rankų į rankas: jame veikė saleziečių vienuolynas, karo ligoninė, stribų štabas, mokykla, bendrabutis... Kiekvienas naujas šeimininkas savaip keitė dvaro pastatą ir teritoriją, todėl dabartiniams jo šeimininkams – Arūno Svitojaus šeimai – teko nelengva užduotis iš šykščių istorijos nuotrupų atkurti buvusio dvaro autentiką su kadaise sklandžiusia didinga dvasia ir turininga kultūrine veikla.

Saldutiškio dvaras, minimas nuo 18 a. pabaigos, vadintas Stulgiškių arba Šilgudiškio dvaru. Jo įkūrėju, lėmusiu Saldutiškio suklestėjimą, laikomas Antanas Jaloveckis, kurio sūnui Mečislovui po tėvo mirties pasitraukus į Lenkiją dvaras ėjo iš rankų į rankas: jame veikė saleziečių vienuolynas, karo ligoninė, stribų štabas, mokykla, bendrabutis... Kiekvienas naujas šeimininkas savaip keitė dvaro pastatą ir teritoriją, todėl dabartiniams jo šeimininkams – Arūno Svitojaus šeimai – teko nelengva užduotis iš šykščių istorijos nuotrupų atkurti buvusio dvaro autentiką su kadaise sklandžiusia didinga dvasia ir turininga kultūrine veikla.

2013 metais gavus lėšų iš rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis" VP3-3.4-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu", buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Utenos Aukštakalnio pradinės mokyklos pastato Utenoje, Aukštakalnio g. 20, rekonstravimas". Bendra projekto vertė – 1,4 mln. eurų, ES dalis – 1 057 930,49 euro. Projektui įgyvendinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra skyrė 1,06 mln. eurų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija – 66,61 tūkst. eurų, iš savivaldybės biudžeto skirta 270,5 tūkst. eurų. Pastato rekonstravimo darbus atliko UAB „Bikusta".

Saldutiškio dvaras, minimas nuo 18 a. pab., vadintas Stul­giškių arba Šilgudiškio dvaru. Jo įkūrėju, lėmusiu Saldutiš­kio suklestėjimą, laikomas Antanas Jaloveckis, kurio sūnui Mečislovui po tėvo mirties pasitraukus į Lenkiją dvaras ėjo iš rankų į rankas: jame veikė saleziečių vienuolynas, karo ligoninė, stribų štabas, mokykla, bendrabutis... Kiekvienas naujas šeimininkas savaip keitė dvaro pastatą ir teritoriją, todėl dabartiniams jo šeimininkams – Arūno Svitojaus šei­mai – teko nelengva užduotis iš šykščių istorijos nuotrupų atkurti buvusio dvaro autentiką su kadaise sklandžiusia di­dinga dvasia ir turininga kultūrine veikla.

Vienas geriausiai prižiūrimų dvarų Utenos rajone – Saldutiškio dvaras. Čia šeimininkauja vilniečio Arūno Svitojaus šeima. Į geras bei rūpestingas rankas patekęs architektūrinis paminklas saugomas, puoselėjamas ir čia kuriamos naujos tradicijos.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas Arvydas Mitalas „Utenos dienai" sakė, kad visada po žiemos paveldosaugininkų pečius užgula dideli rūpesčiai. Prasideda ypač intensyvi valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūrinio ir istorinio paveldo objektų, įtrauktų į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos registrą, stebėsena. Tokių objektų Utenos rajone labai daug. Tai dvarai ir dvarvietės, vandens malūnai, labai seni ir istoriškai vertingi architektūros statiniai (daržinės, jaujos, klėtys ir kt.), piliakalniai, pilkapiai, mažosios architektūros statiniai (kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai). Utenos rajonas gali didžiuotis ištisais etnografiniais kaimais – Šiaudinių, Strazdų, Vaišnoriškių. Visas šis turtas, deja, turi savybę senti, irti. Jį prižiūrėti, apsaugoti – ne tik paveldosaugininkų, bet ir jų savininkų pareiga. Deja, savininkai savo pareigas deramai atlieka toli gražu ne visada.

Praėjusį šeštadienį Saldutiškio dvaras pakvietė į tradicinę Pavasarinio avikirpio šventę, kurioje netrūko smagių atrakcijų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Saulėtas oras itin kėlė šventinę nuotaiką. Renginį dovanojo Saldutiškio dvaras kartu su Lietuvos škudžių avių augintojų asociacija.

Rašytiniuose šaltiniuose Bikuškio dvaras minimas dar 14 amžiuje. Aplink dvarą, kadaise priklausiusį Radviloms, Oginskiams, Prušinskiams, Plevakams, Benieckiams, Drazdauskams, kūrėsi kaimas, gavęs Bikuškio vardą. Kadaise buvęs gyvas, smagus kaimas Alaušo ežero pakrantėje dabar nurimo, atkuntantis vasaros sezono metu, artėjant žiemai Bikuškis palydi į miestą išvykstančius ne tik naujas vasaros rezidencijas pasistačiusius, tačiau ir senuosius, kadaise čia nuolat gyvenusius bikuškiečius.

2 km nuo Sudeikių ir 12 km nuo Utenos, vakariniame Alaušo ežero krante, pūpso Bikuškio kaimas. Gyvenvietė – nedidelė. Yra čia ir jaunų, ir pagyvenusių žmonių. Kiekvienas su savais rūpesčiais, darbais, kurių ypač padaugėja atšilus orams. Dalis sodybų gyvenamos ištisus metus, dalis – tik šiltuoju metų laiku. Tą, matyt, sąlygojo vietovė – prie Alaušo ežero įsikūrusi gyvenvietė tinkama vystyti turizmą. Gražuolis Alaušas vilioja įspūdingu gamtovaizdžiu, švariu vandeniu, vyraujančia ramybe. Tačiau ne tik dėl geografinės padėties garsus Bikuškio kaimas. Čia kadaise klestėjo Bikuškio dvaras.

Esame įpratę, kad lietuvių taip mylimi gandrai, kasmet artėjant žiemai, pakelia sparnus šiltųjų kraštų link. Šiemet sugrįžtančių ilgakojų laukimas – kaip niekad prailgo. Gandrų sutiktuvių proga vieną balandžio popietę Vilučių kaimo (Užpalių sen.) bendrijos salėje aidėjo tradicinė pavasario sutiktuvių šventė – Blovieščiai.