Nerami ir maištinga ekspresionizmo raitelės Marianos Veriovkinos dvasia vis dažniau ir drąsiau prasklendžia virš jos taip mėgto dabar nykstančio Vyžuonėlių dvaro statinių su lakonišku hamletišku klausimu: „Būti ar nebūti?" Apie šį neeilinį kultūrinį renginį „Utenos dienoje" jau buvo rašyta, kviesti žiūrovai, kurių į visus susitikimus susirinko gausiai. Neabejingi jie ir šio susitikimo bei plenero dalyviai naujai atgimstančiam dar vienam kultūros židiniui Utenos apylinkėse.

Bene visuose šaltiniuose Vyžuonų dvaro istorija siejama su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Vytauto laikų didiko Kristino Astiko vardu. Būdamas Vytauto bendražygiu Kristinas Astikas šiuose kraštuose gavo dideles žemės valdas, tarp jų – ir Vyžuonas. K. Astiko sūnus Radvila buvo Radvilų giminės pradininkas. XV a. dvaras priklausė Lozovskiams, iš kurių vienas jį užrašė savo sūnui Michnai. XVI–XVIII a. buvo biržiškių Radvilų giminės nuosavybė. Vyžuonų dvaro savininkai nuolat keitėsi. Jais buvo Tiškevičiai, paskui Vaitiekus Puslovskis, kurio sūnus Ksaveras 1856 m. perdavė dvarą Eduardui Čapskiui. Šioje straipsnių apie Vyžuonų dvarą ciklo dalyje, remiantis Vytauto didžiojo karo muziejaus 2009 m. almanachu, pažintis su dvarininku E. Čapskiu.

„Utenos diena“ tęsia rubriką „Dvarų istorijos“. Skaitytojams jau pristatėme šešis Utenos rajone esančius dvarus, supažindinome su jų būkle ir perspektyvomis. Šį kartą žurnalistų dėmesys krypsta į Vyžuonas. Kultūros vertybių registre įregistruotas Vyžuonų buvusio dvaro sodybos kompleksas, kurį sudaro išlikę kumetynas, tvartas, ūkinis pastatas, grūdų sandėlis, kluonas, gyvenamasis namas, kalvė, spirito rezervuaras ir spirito varykla. Publikaciją apie dvarą yra parengęs prof. Algirdas Vyžintas („Vyžuonos. Kraštas ir žmonės"). Skaitytojų dėmesiui – profesoriaus straipsnis.

„Utenos diena" tęsia rubriką „Dvarų istorijos". Skaitytojams jau pristatėme šešis Utenos rajone esančius dvarus, supažindinome su jų būkle ir perspektyvomis. Šį kartą žurnalistų dėmesys krypsta į Vyžuonas. Kultūros vertybių registre įregistruotas Vyžuonų buvusio dvaro sodybos kompleksas, kurį sudaro išlikę kumetynas, tvartas, ūkinis pastatas, grūdų sandėlis, kluonas, gyvenamasis namas, kalvė, spirito rezervuaras ir spirito varykla. Publikaciją apie dvarą yra parengęs prof. Algirdas Vyžintas („Vyžuonos. Kraštas ir žmonės") Skaitytojų dėmesiui – profesoriaus pasakojimas.

Saldutiškio dvaras, minimas nuo 18 a. pabaigos, vadintas Stulgiškių arba Šilgudiškio dvaru. Jo įkūrėju, lėmusiu Saldutiškio suklestėjimą, laikomas Antanas Jaloveckis, kurio sūnui Mečislovui po tėvo mirties pasitraukus į Lenkiją dvaras ėjo iš rankų į rankas: jame veikė saleziečių vienuolynas, karo ligoninė, stribų štabas, mokykla, bendrabutis... Kiekvienas naujas šeimininkas savaip keitė dvaro pastatą ir teritoriją, todėl dabartiniams jo šeimininkams – Arūno Svitojaus šeimai – teko nelengva užduotis iš šykščių istorijos nuotrupų atkurti buvusio dvaro autentiką su kadaise sklandžiusia didinga dvasia ir turininga kultūrine veikla.

Saldutiškio dvaras, minimas nuo 18 a. pabaigos, vadintas Stulgiškių arba Šilgudiškio dvaru. Jo įkūrėju, lėmusiu Saldutiškio suklestėjimą, laikomas Antanas Jaloveckis, kurio sūnui Mečislovui po tėvo mirties pasitraukus į Lenkiją dvaras ėjo iš rankų į rankas: jame veikė saleziečių vienuolynas, karo ligoninė, stribų štabas, mokykla, bendrabutis... Kiekvienas naujas šeimininkas savaip keitė dvaro pastatą ir teritoriją, todėl dabartiniams jo šeimininkams – Arūno Svitojaus šeimai – teko nelengva užduotis iš šykščių istorijos nuotrupų atkurti buvusio dvaro autentiką su kadaise sklandžiusia didinga dvasia ir turininga kultūrine veikla.

2013 metais gavus lėšų iš rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis" VP3-3.4-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu", buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Utenos Aukštakalnio pradinės mokyklos pastato Utenoje, Aukštakalnio g. 20, rekonstravimas". Bendra projekto vertė – 1,4 mln. eurų, ES dalis – 1 057 930,49 euro. Projektui įgyvendinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra skyrė 1,06 mln. eurų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija – 66,61 tūkst. eurų, iš savivaldybės biudžeto skirta 270,5 tūkst. eurų. Pastato rekonstravimo darbus atliko UAB „Bikusta".

Saldutiškio dvaras, minimas nuo 18 a. pab., vadintas Stul­giškių arba Šilgudiškio dvaru. Jo įkūrėju, lėmusiu Saldutiš­kio suklestėjimą, laikomas Antanas Jaloveckis, kurio sūnui Mečislovui po tėvo mirties pasitraukus į Lenkiją dvaras ėjo iš rankų į rankas: jame veikė saleziečių vienuolynas, karo ligoninė, stribų štabas, mokykla, bendrabutis... Kiekvienas naujas šeimininkas savaip keitė dvaro pastatą ir teritoriją, todėl dabartiniams jo šeimininkams – Arūno Svitojaus šei­mai – teko nelengva užduotis iš šykščių istorijos nuotrupų atkurti buvusio dvaro autentiką su kadaise sklandžiusia di­dinga dvasia ir turininga kultūrine veikla.

Vienas geriausiai prižiūrimų dvarų Utenos rajone – Saldutiškio dvaras. Čia šeimininkauja vilniečio Arūno Svitojaus šeima. Į geras bei rūpestingas rankas patekęs architektūrinis paminklas saugomas, puoselėjamas ir čia kuriamos naujos tradicijos.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas Arvydas Mitalas „Utenos dienai" sakė, kad visada po žiemos paveldosaugininkų pečius užgula dideli rūpesčiai. Prasideda ypač intensyvi valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūrinio ir istorinio paveldo objektų, įtrauktų į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos registrą, stebėsena. Tokių objektų Utenos rajone labai daug. Tai dvarai ir dvarvietės, vandens malūnai, labai seni ir istoriškai vertingi architektūros statiniai (daržinės, jaujos, klėtys ir kt.), piliakalniai, pilkapiai, mažosios architektūros statiniai (kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai). Utenos rajonas gali didžiuotis ištisais etnografiniais kaimais – Šiaudinių, Strazdų, Vaišnoriškių. Visas šis turtas, deja, turi savybę senti, irti. Jį prižiūrėti, apsaugoti – ne tik paveldosaugininkų, bet ir jų savininkų pareiga. Deja, savininkai savo pareigas deramai atlieka toli gražu ne visada.

Praėjusį šeštadienį Saldutiškio dvaras pakvietė į tradicinę Pavasarinio avikirpio šventę, kurioje netrūko smagių atrakcijų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Saulėtas oras itin kėlė šventinę nuotaiką. Renginį dovanojo Saldutiškio dvaras kartu su Lietuvos škudžių avių augintojų asociacija.