Projektai
Projektai

Leliūnuose gyvenančią kūrėją užbūrė Lietuvos bažnyčių grožis
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai9 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Leliūnuose gyvenančią kūrėją užbūrė Lietuvos bažnyčių grožis

Grafika (gr. grapho – rašau, piešiu) – vaizduojamosios dailės šaka, kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys. Leliūnuose gyvenanti tautodailininkė Žydronė Mameniškienė „Utenos dienai" sakė, kad būdama mokine net nemokėjo rankoje laikyti plunksnakočio, o šiandien šis – pagrindinis jos kūrybos įrankis. Dažniausiai vakare, kai dukros jau būna sugulusios, piešianti jauna moteris šypsodamasi atskleidė, kad paskutiniu metu ją ypač žavi galimybė įamžinti gražiausias mūsų krašto bažnyčias.

Adelė Bražėnaitė: „Jei ne tautodailė, ieškočiau saviraiškos kitoje meno srityje“
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Adelė Bražėnaitė: „Jei ne tautodailė, ieškočiau saviraiškos kitoje meno srityje“

Susipažinkite su jaunute – vos septyniolikos – kūrėja, tačiau jau tvirtai stovinčia ant žemės ir aiškiai žinančia, ko nori iš gyvenimo ir kūrybos. Darbščia, kruopščia bei naginga, užsiimančia kantrybės ir netgi šiek tiek fizinės ištvermės reikalaujančia tradicine liaudies grafika – medžio raižiniais ir dar daug visko (ir keramiką, ir margučių skutinėjimą) jau išmėginusia jaunąja tautodailininke... Be viso to – labai mylinčia Lietuvą, jos papročius ir kultūrą bei besistengiančia šią meilę perduoti ir skleisti kitiems – ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams. Ji – Adelė Bražėnaitė.

Pedagogai – darbų mokytojai

Tauragnai pasižymi medžio meistrais – buvusiais ir esamais. Apie ypač gabius savo amato meistrus knygoje „Tauragnai" rašė Elvyra Straševičienė.

Medžio darbų meistrai
  • AutoriusElvyra STRAŠEVIČIENĖ

Medžio darbų meistrai

Atvykėlio akį traukia Tauragnų apylinkių gyvenamieji namai. Ne savo prabangumu. Veikiau kuklūs, tačiau labai mieli ir gražūs, darbščių rankų išpuoselėti.

Arvydas Šaltenis: „Kūryba glūdi kiekviename žmoguje“

Kalbėdami apie kultūrą, meną, mes dažnai nesusimąstome, kas tai yra iš tiesų. Kam reikia meno? Kodėl mūsų namus puošia paveikslai (įskaitant šventųjų)? Kodėl per šventes puošiame namus? Kodėl dainuojame, šokame, vaidiname? Kas yra menininkas? Į šiuos ir kitus klausimus „Utenos dienos" žurnalistai atsakymų ieškojo Vilniuje, tiksliau – Vilniaus dailės akademijoje, kur įvyko pokalbis su kraštiečiu prof. Arvydu Šalteniu.

Kokybiška renovacija – misija įmanoma

Dar nuo sovietinių laikų daugelis prisimena stereotipinius pasakymus „statau namą kaip sau" arba „atlieku remontą kaip sau". Turima omenyje, kad naudojamos geros, kokybiškos medžiagos, pats savininkas arba meistrai visus statybos darbus atlieka sąžiningai ir tvarkingai. Ir bene svarbiausia, kad visos medžiagos ir darbai nuperkami už pačią geriausią kainą. Būtent taip yra ir su daugiabučių renovacija (modernizacija). Ji atliekama „kaip sau". Veikia statybos procesų kokybės ir kiekybės valdymo mechanizmas, kuris užtikrina kokybiškus darbus už mažiausią kainą.

Vilnos vėlimas Irenai Juotkienei – meditacinė veikla

Irena Juotkienė – uteniškė, tačiau tik sąlygiškai. Gimė, augo, mokėsi ir iki šiol ji dirba Kuktiškių miestelyje. Kaip pati sako, tarp savų. O savi – ne tik draugai, pažįstami, artimieji. Jai savi ir skaitytojai (I. Juotkienė – bibliotekininkė), ir bendramintės, su kuriomis užsiimdama širdžiai miela veikla. Gyvenimo mėtyta ir vėtyta, tačiau nepalūžusi moteris šiandien kuria spalvingus, mielus, šiltus, kartais ir pašėlusiai linksmus gaminius iš vilnos.

Savo kūrybos be žirgų neįsivaizduojanti Jolita Levčenkienė: „Jodinėjau pirmą ir paskutinį kartą“
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai18 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Savo kūrybos be žirgų neįsivaizduojanti Jolita Levčenkienė: „Jodinėjau pirmą ir paskutinį kartą“

Utenoje gyvenanti tautodailininkė, kuriai prieš penkerius metus buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, Jolita Levčenkienė (Gradauskaitė) pirmą personalinę parodą surengė 2007-aisiais. Šiandien menininkės, tapančios paveikslus ant drobės, mezgančios riešines, kuriančios keramikos dirbinius bei sutažo papuošalus, kraityje jų – kelios dešimtys. Šventiniam maratonui intensyviai besirengianti meno kūrėja, daugelyje savo darbų vaizduojanti, jos įsitikinimu, tobuliausią gyvūną (žirgą), „Utenos dienai" atskleidė, kad didžiausiu įvertinimu laiko ne padėkas ar apdovanojimus, o žmones, kurie žavisi jos kūryba.

Taisykles laužyti mėgstanti uteniškė kuria „iš savęs“

Ne paslaptis, kad didelė dalis jaunosios kartos atstovių nesidomi močiučių, mamų užsiėmimais – rankdarbiais, neturi noro gaminti pačios. O pasisukiojęs vyresnės kartos moterų būryje gali išgirsti, kad viena mezga, antra – neria, trečia – karpo, ketvirta... Ir taip be galo... Dažna iš jų neapsistoja ties viena sritimi, pavyzdžiui, jei neria, tai, žiūrėk, ir mezga, jei velia, tai, žiūrėk, ir siuva... Barbe devyndarbe galima tituluoti ir uteniškę tautodailininkę, vaikų lopšelio-darželio „Saulutė" auklėtoją Aušrą Būgienę, savo dirbiniais stebinančią artimuosius bei bendradarbius, o karpiniais – ir didesnę auditoriją.

Žydrūnė Pažusienė: kad galėtum tobulėti, turi mokėti pripažinti savo klaidas
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai18 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Žydrūnė Pažusienė: kad galėtum tobulėti, turi mokėti pripažinti savo klaidas

Keramikei Žydrūnei Pažusienei gyvenimas tikrai nepagailėjo sunkių išbandymų. Palaidojo tėvelį, sesę, du savo per anksti gimusius vaikus, močiutę ir visai neseniai – vyrą. Gal todėl iš linksmos bei energingos moters teliko tik šešėlis liūdesio sklidinomis akimis. Ir gal dėl to dabar, vos pravėrusi savo dirbtuvės duris, jas ir vėl uždaro... Bet norisi tikėti, kad gal ne dabar, gal vėliau, bet būtinai kada nors iš naujo gyvenimo džiaugsmu suspindės Žydrūnės akys, rankos kurs grožį iš molio ir ryškiomis glazūros spalvomis sutviskės nuostabūs keramikos dirbiniai. O kol kas moteris ramiai dirba mylimą darbą – moko neįgalius vaikus ir suaugusiuosius lipdyti iš molio ir taip padeda šiems gyvenimo nuskriaustiems žmonėms turtinti savo vidinį pasaulį, atrasti ramybę.

Renovacijos lyderis Utenos regione – Ignalinos rajonas

Visiems Lietuvos miestams ir rajonams yra sudarytos vienodos sąlygos atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius. Kaip teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai, iš esmės viskas priklauso nuo kiekvieno miesto atsakingos už renovaciją institucijos iniciatyvos ir, žinoma, pačių gyventojų. Utenos regionas niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos regionų – miestuose renovacija vyksta sparčiais tempais ir pastolius bei plušančius darbininkus galima aptikti beveik kiekviename mikrorajone.

Vilnos krautuvėlę įkūrusi kuktiškietė vėlimo amato paslapčių po devyniais užraktais nelaiko

Ne vieną veiklos sritį išmėginusi meniškos sielos kuktiškietė Edita Kaniušėnienė šiandien daugiausia savo dėmesio ir laiko skiria liepos mėnesį duris atvėrusiai nuosavai vilnos krautuvėlei „Veliam". Optimizmo nestokojanti verslininkė ne tik prekiauja pačios veltais gaminiais, bet ir rengia šlepečių bei riešinių vėlimo kursus. Prie puodelio kvapnios arbatos jaukiai įrengtos krautuvėlės savininkė „Utenos dienai" papasakojo apie verslu virtusį pomėgį ir atskleidė, kad vilnos vėlimas – daug fizinių jėgų bei kantrybės reikalaujantis, tačiau labai įdomus darbas, kuriame nėra monotonijos.

Kalvio plaktuku mosuojantį uteniškį labiausiai džiugina kūrybinė laisvė
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai16 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kalvio plaktuku mosuojantį uteniškį labiausiai džiugina kūrybinė laisvė

Metalo apdirbimo įmonėje dirbantis Benediktas Rūkas laisvalaikiu puoselėja vieną seniausių amatų – kalvystę. Radęs laisvą minutę jis skuba į kieme stovintį nedidelį garažą, kuriame metalines idėjas, užgimusias galvoje, paverčia kūnu. Ne vienus metus aviamodeliavimui paskyręs 26-erių uteniškis menine kalvyste susidomėjo besimokydamas suvirintojo amato. Savo kūrybinį kelią nuo židinio žarsteklių bei metalinių rožių gamybos pradėjęs jaunasis kalvis šiandien imasi ir gerokai sudėtingesnių darbų.

Irena Latonienė: skudučiai – nepopuliarus, bet saugotinas lietuvių liaudies instrumentas

Adolfo Šapokos gimnazijos muzikos mokytoja Irena Latonienė jau dvidešimt metų vadovauja šios gimnazijos skudutininkų ansambliui „Kadijo". Pamėgusi lietuvių liaudies instrumentus dar vaikystėje, dirba su jais nuo devyniolikos metų. Ir žada šio darbo neapleisti tol, kol bus jėgų. O jų kol kas entuziastinga, jaunatviška ir šiltai bendraujanti ansamblio vadovė nestokoja. Kaip sako pati – jaunatviškumą ir energingumą ji gauna iš savo auklėtinių, o jiems atiduoda savo patirtį.

Atradusi draugystę su linu uteniškė kuria drabužius
  • AutoriusJurgita PAVILONIENĖ
  • Priedai35 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Atradusi draugystę su linu uteniškė kuria drabužius

Šiomis dienomis Utenos kraštotyros muziejaus lankytojai, užėję pasižvalgyti po čia eksponuojamas parodas, gali rasti dar Utenoje nematytą debiutuojančios kūrėjos parodą „Lino mūza". Justiną Kulbačiauskaitę-Žebelienę vadinti debiutante būtų šiek tiek neteisinga, turint omenyje, kad jos kūrybos kelias prasidėjo dar studijuojant Utenos kolegijoje, tačiau surengtų parodų skaičiumi – tai naujokė menininkų pasaulyje.

Tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sukasi lyg voverė rate...
  • AutoriusBirutė NENĖNIENĖ
  • Priedai12 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sukasi lyg voverė rate...

Kas nors kiek domisi kultūriniu Utenos gyvenimu, lankosi renginiuose, seka feisbuko naujienas, tas negali nepastebėti įvairiapusės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės veiklos: ji dalyvauja parodose, rengia ir leidžia knygas, rengia mokymus, seminarus, o pastaruoju metu – dar ir daug keliauja po pasaulį su savo darbais. Sukasi it kokia voverė rate, tik moters ratas kitoks – ne uždaras, o su daugybe takų takelių. Tokio tautodailininkės veiklumo (ir rezultatų) galima tik pavydėti!

Atliekos namuose: kaip jas tvarkyti, kad nekenktų sveikatai ir aplinkai?

Plastikinis maišelis gamtoje suyra per 15 metų, tačiau šiukšlių laidojimo vietose, kur jo nepasiekia saulės spinduliai ir medžiagas ardantys mikroorganizmai, jis gali išlikti net keturis šimtmečius. Tai tik vienas iš pavyzdžių, įrodančių, kaip svarbu tinkamai tvarkyti atliekas. „Sąvartynai nėra guminiai, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. – Jie greitai užsipildo. Be to, bioskaidžios atliekos pūdamos išskiria dujų, prisidedančių prie klimato kaitos, o plastiko, stiklo, popieriaus nebeįmanoma panaudoti. Naujoms pakuotėms gaminti vėl eikvojami gamtos ištekliai."

Renovuotas daugiabutis namas Maironio g. 13

Statybinės organizacijos, kuri praėjusiais metais atliko daugiabučių namų renovacijos darbus Ignalinoje ir Molėtuose, direktorius Alvydas Rudokas pastebėjo, kad renovacijos procesui dažnai pagalius į ratus kaišioja ankstesni ne itin sėkmingi renovacijos pavyzdžiai. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Statybininkai ir šių darbų prižiūrėtojai – VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovai – akcentavo, kad visų renovacijos darbų kokybė yra kruopščiai prižiūrima, o statybinių medžiagų technologijos bei medžiagų kokybė pažengusios taip toli, jog visus darbus galima atlikti kad ir esant speigui.

25-mečio sulaukusi „Pasagėlė“ kaukši toliau
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai9 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

25-mečio sulaukusi „Pasagėlė“ kaukši toliau

Utenos kultūros centro (UKC) Užpalių skyriaus kanklininkų ansamblis „Pasagėlė" suskaičiavo 25-erius veiklos metus. Šia proga Užpaliuose buvo surengtas koncertas, kuriame jaunaisiais kanklininkais džiaugėsi dvejus metus „Pasagėlei" vadovaujanti Anykščių muzikos mokyklos mokytoja Jolita Novikienė, prisiminimais dalijosi kolektyvo įkūrėja ir ilgametė vadovė Asta Motuzienė, „Utenos dienai" papasakojusi, kaip „Pasagėlės" gyvenimas klostėsi jos vadovavimo laikotarpiu.

Jonas Tamošiūnas – meistras, pats išmokęs prakalbinti medį

Kaip pasakė žymus amerikiečių verslininkas Džonas Vilardas Mariotas: „Geras miškas lengvai neužauga – kuo didesnis vėjas, tuo tvirtesni medžiai." Lietuvai taip pat teko iškęsti nemažai likimo audrų, gal todėl jos žemė išaugino daug tvirtų, darbščių ir nagingų žmonių. Tokių netrūksta ir Utenos krašte. Vienas iš jų – anksčiau uteniškis, dabar jau sudeikietis Jonas Tamošiūnas, savamokslis stalius-dailidė, savomis rankomis kuriantis grožį iš medžio.

Šurmulingą sostinę palikę menininkai kaime rado ramybę ir harmoniją
  • AutoriusJurgita PAVILONIENĖ
  • Priedai46 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Lina ir Adomas Šimkaičiai su dukromis Ugne, Rusne ir Aušrine

Lina ir Adomas Šimkaičiai – menininkai, prieš ketverius metus palikę beprotiškais tempais skriejantį Vilnių ir atvykę į Utenos rajoną kurti – gyvenimą, santykius, aplinką... Būdami jauni ir aktyvūs jie greitai įsiliejo į Užpalių bendruomenę, perimdami vietines tradicijas ir įpūsdami naujų vėjų. Tai buvo pastebėta – Adomas išrinktas Užpalių bendruomenės pirmininku, šalia jo – žmona Lina, per renginius dažnai matoma su fotoaparatu kruopščiai fiksuojanti džiugias akimirkas, ir trys dukros Ugnė, Rusnė bei Aušrinė, kartu su tėvais stačia galva neriančios į kūrybą, atradimus ir kaimo teikiamus malonumus.

Jolita Juneliūnienė – moteris, prisijaukinusi vilną

Ignalinoje augusi tradicinių amatų meistrė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo vilnos, milo vėlimo amato puoselėtoja ir trijų vaikų mama Jolita Juneliūnienė vilnos vėlimu užsiima dešimt metų. Savarankiškai velti išmokusios 37-erių moters rankose gimsta tautinio paveldo produktai – velti batai, kepurės, klumpės, veltinys (žaliava). Save paprastu kaimo žmogumi vadinanti J. Juneliūnienė mielai sutiko atsakyti į „Utenos dienos" klausimus ir pasidalyti prisiminimais.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5875
Vakar apsilankė:8478
Šią savaitę apsilankė:44978
Šį mėnesį apsilankė:165445
Viso (nuo 2015-02-16):11383292
Šiuo metu naršo:
82
2019-10-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!