Vis dažniau susiduriame su naujienomis apie kibernetines atakas. Retas, pastebėjęs panašų incidentą, žino, kur kreiptis pagalbos ar kaip kovoti su tokio pobūdžio nusikaltimais. Ne tik turime patys būti dėmesingi ir saugotis, bet ir privalome pasirūpinti, kad būtų užkirstas kelias kibernetinėms atakoms, vos tik pajuntame jų grėsmę. Nei verslas, nei privatūs asmenys nėra šimtu procentų apsaugoti nuo kibernetinių išpuolių. Kaip juos atpažinti, kam ir kokiu būdu apie tai pranešti, teiravomės Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) direktoriaus dr. Ryčio Rainio.

Atėjus šaltajam metų laikui susimąstome, kaip maitintis, kad organizmas būtų atsparesnis šalčiui ir puolantiems virusams. Kiekvienas žinome, kaip svarbu rinktis vertingą maistą, kuris neapsunkintų ir turėtų pakankamai naudingų medžiagų, pavyzdžiui raugintos daržovės. Ekspertai pastebi, kad raugintos daržovės nebėra tik tradicinių lietuviškų valgių pasididžiavimas – lietuviams žiemą jos tampa nepamainomu vitaminų ir antioksidantų šaltiniu.

Po 2016 metų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų ir „Brexit“ referendumo netikros naujienos (angl. fake news) tapo karštu raktažodžiu tiek moksliniame pasaulyje, tiek viešoje erdvėje. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas docentas dr. Andrius Šuminas: „Išties, šia sąvoka politikai dažnai operuoja, taip pat netikrų naujienų apraiškų galime aptikti nuo žiniasklaidos iki socialinių medijų. Vis tik ne visi geba jas atpažinti ir apsisaugoti.“ Antai, prieš kelerius metus Lietuvoje stengtasi išplatinti netikrą naujieną, neva mūsų šalyje dislokuoti sąjungininkų kariai Jonavoje išprievartavo mergaitę.

Netikros naujienos (angl. fake news) tampa vis didesne šių laikų aktualija. Informacija bombarduojamam vartotojui šiandien vis sunkiau orientuotis, kas yra tiesa, o kur propaganda, užslėpta reklama ar melas, kuris gudriai įvyniotas į, atrodytų, paprasčiausią straipsnį ar žinutę „Facebook". Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų tyrimų laboratorijos vedėjas daktaras Andrius Šuminas, neretai netikromis žiniomis siekiama komercinių tikslų (pavyzdžiui, pritraukti auditoriją, didinti pardavimus), kitomis bandoma manipuliuoti viešąja nuomone, turint politinių ar ideologinių tikslų, galiausiai piktavalis gali tiesiog norėti jus apvogti – ar tai būtų jūsų tapatybė, ar banko sąskaitos turinys. Nepasimauti ant pavojingo netikrų naujienų kabliuko padės kritinis mąstymas ir keli paprasčiausi klausimai, kuriuos turėtume užduoti skaitydami bet kurį tekstą.

Artėjant Vėlinėms parduotuvių lentynos prisipildė kapinėms skirtomis žvakėmis. Prieš kelis metus asortimente atsirado ir elektroninės žvakės, kurios veikia baterijomis ir spinduliuoja šviesą, imituodamos degančią liepsną. Nors jos pristatomos kaip aplinkai draugiškos ir ilgaamžės žvakės, anot Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ekspertų, šios žvakės tarnauja gamtai tik tuo atveju, jei jas įsigyjantieji žino, kaip su jomis tinkamai elgtis ir kur vėliau išmesti.

2018-ųjų metų Lietuvos medžiu išrinkta Panemunių regioniniame parke auganti septynkamienė Raudonės liepa. Ją Lietuvos arboristikos centro skelbtiems Metų medžio rinkimams pasiūlė šio parko direkcija.

Spalio 30 dieną 11.00 val. Utenos kraštotyros muziejuje vyks parodos ,,Lietuvai ir lietuviškam pašto ženklui – 100“ pristatymas.

Medus – natūrali gydomoji priemonė, dažnai naudojama lietuvių liaudies medicinoje kaip vaistas nuo daugelio ligų. Iš kartos į kartą yra perduodamos legendos apie šio negendančio produkto gydomąsias savybes. Vis dėl to, dažniausiai medus naudojamas imuniteto stiprinimui bei peršalimo ligoms gydyti. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės didžiausių parduotuvių lentynose medaus yra apie 50 skirtingų rūšių, pakuočių dydžių ir net skonių. Daugiau nei 60 proc. medaus asortimente sudaro Lietuvos ūkininkų tiekiamas medus.

Nors iki Vėlinių – dar pora savaičių, pagerbti išėjusius Anapilin lietuviai intensyviai ruošiasi jau dabar. Prekybininkų duomenimis, kapams skirtų prekių paklausa pastebimai auga nuo pat rugsėjo mėnesio, o perkamiausiomis jų išlieka įvairios kapų žvakės. Šias pirkėjai renkasi paisydami kelių kriterijų – atsižvelgia ne tik į numanomą degimo trukmę ar dizainą, bet ir į tai, iš ko žvakė yra pagaminta.

Praėjusią savaitę Kauno regiono aplinkosaugininkai nustatė neteisėtos prekybos vorais atvejį. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai, gavę informacijos apie tokią prekybą per skelbimų portalą skelbiu.lt, ją patikrino nuvykę į Garliavą (Kauno r.). Paaiškėjo, kad skelbimo autorius iš tiesų prekiavo vorais, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti laukiniais gyvūnais.

Spręsdama vilkų apsaugos ir su jų poveikiu žemės ūkiui susijusias problemas, Aplinkos ministerija parengė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą. Pakeitimai paremti aplinkos ministro sudarytos darbo grupės, kuri pateikė savo išvadas, pasiūlymais. Jie skirti užtikrinti geresnę vilkų populiacijos stebėseną, susirinkti tikslesnius duomenis apie jų elgseną, šeimų sudėtį, judėjimo maršrutus.