Vertinant atsižvelgta ne tik į skaičius

Šių metų rinkimuose svarbi buvo ne tik techninė renovacijos pusė ar pasiekti energinio efektyvumo rodikliai. Dėmesio skirta ir realiam pokyčiui – ar sumažėjo energijos sąnaudos, pagerėjo vidaus mikroklimatas, ar gyventojai jaučiasi patogiau ir saugiau. Taip pat vertinta, kaip keitėsi bendruomeniškumas bei gyventojų požiūris į savo aplinką, ar projektas paskatino platesnę transformaciją visoje gatvėje ar kvartale.

„Vienas iš šios iniciatyvos tikslų yra visuomenei pateikti realius pavyzdžius, kaip tinkamai suplanuota ir įgyvendinta renovacija keičia mūsų visų ateitį. O šiais metais siekėme akcentuoti, kad tai yra nebe tik pastato atnaujinimas, bet ir tvarios kaimynystės kūrimas. Mums svarbu ne tik įvertinti techninius sprendinius, bet ir įkvėpti gyventojus drąsiau priimti pokyčius, kurie atneš visapusę naudą“, – sakė APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Klaipėda: atnaujinta išvaizda, išlaikyta tapatybė

Pirmą vietą pelnęs daugiabutis Ramiojoje g. 4, Klaipėdoje, išsiskyrė tuo, kad modernizacijos metu buvo išsaugotas pastato architektūrinis charakteris. Tvarkant fasadą ir konstrukcijas išlaikytas art deco stilius, todėl pastatas neprarado savo išskirtinumo. Renovacijos metu apšiltintos sienos, stogas ir cokolis, pakeisti langai, atnaujintos inžinerinės sistemos. Energinė klasė pakilo iš F į B, o CO₂ emisijos sumažėjo apie 13,7 tonos per metus. Gyventojai pabrėžia, kad svarbiausias rezultatas – ne tik mažesnės sąskaitos, bet ir geresnė gyvenimo kokybė bei estetiškesnė aplinka.

Alytus: sprendimai, sugrąžinę komfortą

Antrą vietą užėmęs daugiabutis Žiburio g. 4, Alytuje, išsiskyrė pasirinktu šildymo modeliu. Čia įdiegtos geoterminė ir „oras–vanduo“ sistemos gali veikti tiek kartu, tiek atskirai, todėl leidžia lanksčiai valdyti energijos poreikį ir sumažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio. Po renovacijos šildymo sąnaudos sumažėjo apie 40–60 proc., pagerėjo mikroklimatas, o energinė klasė pakilo iki B. Gyventojai pastebi stabilesnę temperatūrą patalpose ir didesnį komfortą kasdien.

Marijampolė: pokyčiai, suartinę bendruomenę

Trečią vietą užėmęs daugiabutis R. Juknevičiaus g. 108, Marijampolėje, išsiskyrė ne tik vizualiniais pokyčiais, bet ir sustiprėjusia bendruomene. Atnaujintas fasadas ir įstiklinti balkonai suteikė pastatui architektūrinio vientisumo, o apšiltinus sienas sumažėjo drėgmės, nebesiskverbia šaltis, nesiformuoja pelėsis. Atnaujintos inžinerinės sistemos padidino saugumo jausmą. Renovacijos metu gyventojai daugiau bendravo, kartu sprendė iššūkius ir pradėjo aktyviau rūpintis namo aplinka.

„Metų renovacijos projekto“ rinkimus APVA organizuoja nuo 2019 m., siekdama pristatyti geriausius daugiabučių atnaujinimo pavyzdžius ir paskatinti gyventojus imtis pokyčių bei atsakingiau vertinti savo gyvenamąją aplinką.

Daugiau informacijos apie „Metų renovacijos projekto“ rinkimus: APVA „Facebook“ paskyroje.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Paskelbti „Metų renovacijos projekto 2026“ rinkimų rezultatai: kas surinko daugiausia balsų? appeared first on udiena.lt.

Miegamieji rajonai virsta gyvybingais centrais

Daugiabučių atnaujinimas gali iš esmės pakeisti ne tik atskiro namo, bet ir viso kvartalo bei rajono veidą. Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė pabrėžė, kad mūsų gyvenimo kokybę lemia ne tik būstas, bet ir tai, kas matoma už lango. Žaliosios erdvės, patogūs kiemai, vietos poilsiui bei bendruomenės veikloms yra svarbios tiek fizinei, tiek emocinei gerovei.

„Raginame žvelgti į renovaciją kaip į visapusišką procesą – ne tik atnaujinti pastatą, bet ir sugrąžinti gyvenimą į kiemus. Mikrorajonai buvo suprojektuoti kaip vientisos struktūros su viešosiomis erdvėmis, todėl svarbu, kad jų atnaujinimas vyktų kompleksiškai – nuo pastatų iki žaliosios infrastruktūros. Tokia plėtra padeda kurti vietas, kur gyventojai nori leisti laiką, augina bendruomeniškumą ir mažina socialinę atskirtį“, – sakė architektė.

Pasak jos, mikrorajonai, ilgą laiką buvę tik miegamieji, gali virsti visaverčiais miesto gyvybės centrais. Tam būtinas visapusiškas atsinaujinimas: pirmųjų aukštų pritaikymas verslui, patogios viešosios erdvės, sporto ar laisvalaikio galimybės. Svarbiausia – gyventojų įsitraukimas: jų poreikiai turi būti pagrindinis atspirties taškas planuojant pokyčius.

Anykščiai: miesto atnaujinimas su tvarumo vizija

Anykščių rajono savivaldybės patirtis – vienas iš pavyzdžių, kaip renovaciją galima įgyvendinti nuosekliai ir strategiškai. Anot rajono vyr. architektės Daivos Gasiūnienės, savivaldybės tikslas – ne vien pavieniai atnaujinti namai, bet ir estetiškai bei funkcionaliai vientisa gyvenamoji aplinka. Čia daug dėmesio skiriama ir tvarumo aspektams.

„Tvarumas mums – ne tik energinis efektyvumas, bet ir žaliosios infrastruktūros plėtra, lietaus vandens įsisavinimo sprendimai, natūralios dangos, kurios prisideda prie mikroklimato gerinimo. Renovacijos procesas suteikia galimybę formuoti miestą iš naujo – kurti aplinką, kurioje gyventi ir sveika, ir malonu. Tinkamai išnaudojant valstybės paramą bei finansavimo programas, galima žingsnis po žingsnio įgyvendinti šią viziją“, – teigė architektė.

Savivaldybė taip pat palankiai vertina naujas valstybės finansuojamas tvarumo priemones, numatytas šiuo metu galiojančiame kvietime, – elektromobilių įkrovimo stoteles, dviračių saugyklas. Pasak D. Gasiūnienės, kuo greičiau jos taps standartu, tuo greičiau miestai taps draugiškesni aplinkai ir žmonėms. Kartu tai padės formuoti kasdienių įpročių pokyčius.

Pasinaudojus valstybės parama – mažesnės išlaidos

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučių renovacijai – reali galimybė gyventojams pagerinti savo būsto sąlygas ir prisidėti prie tvaresnio miesto kūrimo patiriant mažesnes išlaidas. Valstybės parama skiriama po renovacijos siekiantiems B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės daugiabučiams. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. balandžio 1 d.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas – APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Daugiabučių renovacija – impulsas viso miesto pokyčiams appeared first on udiena.lt.

Be to, 21 proc. tyrime dalyvavusių asmenų teigia, kad jų namas paskutinį kartą remontuotas per pastaruosius 5 metus, o 20 proc. nurodo, kad kapitalinis remontas nebuvo atliktas niekada.

Apklausos duomenys atskleidė, kad trečdalis (31 proc.) senų daugiabučių gyventojų per pastaruosius metus savo bute ar laiptinėje susidūrė su avariniais įvykiais. Daugiau nei pusė jų (57 proc.) tokių situacijų patyrė 2–3 kartus, o daliai incidentai kartojosi dar dažniau. Dėl avarijų gyventojų patirtos išlaidos dažniausiai siekė nuo 50 iki 300 eurų, tačiau kai kuriems teko sumokėti ir 500 eurų ar daugiau. Iš viso finansinių nuostolių patyrė du trečdaliai butų savininkų, susidūrusių su avarinėmis situacijomis.

Respondentai nurodė, kad daugiausia avarinių situacijų pastaraisiais metais kilo dėl vandentiekio ir kanalizacijos problemų (53 proc.), stogo ar sienų pratekėjimų (20 proc.), elektros tinklų trikdžių (19 proc.) ir šildymo sistemos gedimų (11 proc.).

Po renovacijos mažėja ir pastato priežiūros išlaidos

Gyventojų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau nei du trečdaliai respondentų mano, jog renovacija padėtų sumažinti avarinių įvykių tikimybę jų namuose. Labiausiai gyventojus atnaujinti savo seną daugiabutį motyvuotų mažėjančios šildymo sąskaitos.

Šiuo metu vyraujančios išlaidos už šildymą šildymo sezono metu svyruoja nuo 51 iki 150 eurų (69 proc. gyventojų): 16 proc. sumoka 51–70 Eur, 28 proc. – 71–100 Eur, 25 proc. – 101–150 Eur. Didesnes nei 150 Eur sąskaitas nurodė 13 proc. apklaustųjų. Vis dėlto 15 proc. gyventojų teigia, kad jų bute žiemą temperatūra nėra pakankama.

„Kompleksinė daugiabučio renovacija nėra vien tik pastato šiltinimas ir sąskaitų už šildymą sumažėjimas. Jos metu galima susitvarkyti ir stogus, vamzdynus, susidėvėjusius balkonus. Šie darbai neišvengiami ir daug kainuoja, o valstybės parama gerokai palengvina finansinę naštą“, – primena APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Tyrimas parodė ir tai, kad žmonės vis geriau suvokia būtinybę neatidėliojant atnaujinti senus pastatus: trečdalis gyventojų sutiktų dalyvauti daugiabučio renovacijoje net tuo atveju, jei valstybės parama nebūtų teikiama, o jei siektų bent 20 proc., renovacijai pritartų 60 proc.

Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos metų) gyventojų apklausą APVA užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1 tūkst. respondentų.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Senuose daugiabučiuose avarijos tampa kasdienybe: daugiau nei pusei su jomis susidūrusiųjų gedimus teko šalinti ne kartą appeared first on udiena.lt.

Reikalauja pastangų ir dėmesio

Nuo kvietimo pradžios, 2024 m. lapkričio mėn., jau gauta daugiau nei 200 paraiškų, o parengtų ar rengiamų investicinių planų skaičius artėja prie 900. Tokios tendencijos rodo, kad kelias nuo plano parengimo iki jo suderinimo su gyventojais ir paraiškos pateikimo yra sudėtingas, tam reikia skirti daugiau pastangų, dėmesio.

Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovės Gintarės Burbienės, tokie procesai reikalauja gyventojų dialogo, pasitikėjimo ir susitelkimo: „Papildomas laikas padės bendruomenėms priimti tvaresnius sprendimus, geriau įvertinti finansinius įsipareigojimus ir ilgalaikę naudą.“

Paraiškų skaičius kas savaitę auga

Kvietime numatyta, kad renovuoti daugiabučiai turės pasiekti ne žemesnę nei B energinio efektyvumo klasę ir sumažinti šilumos sąnaudas bent 40 proc. Valstybės parama taikoma ne tik statybos darbams, bet ir techninei priežiūrai, projektų administravimui, gyvenimo kokybę gerinančioms priemonėms. Tai – tiek mikroklimato pagerinimas, tiek drėgmės ar pelėsio problemų sprendimas, tiek estetika bei patogumas.

Nors kvietimui skirta 165 mln. eurų, šiuo metu prašoma suma siekia daugiau nei 62 mln. eurų ir paraiškų skaičius kas savaitę nuosekliai didėja, todėl jų teikimo reikėtų neatidėlioti. Aktyviausiai dalyvauja Vilnius, po jo – Kaunas, Anykščiai, Telšiai, Ukmergė bei Palanga. Svarbu prisiminti, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei bus išnaudotas visų lėšų biudžetas – tokiu atveju vėliau pateiktos paraiškos keliaus į rezervinį sąrašą.

Šiandien – palankiausios sąlygos

Šiam kvietimui taikomas naujas finansavimo modelis – parama apskaičiuojama pagal fiksuotą įkainį. Tai reikšmingai supaprastina ir pagreitina procesą – sumažėja dokumentacijos, palengvėja administravimas. Gyventojams taip pat siūloma lengvatinė paskola iki 20 metų, su 3 proc. fiksuota metine palūkanų norma, kuria galima padengti visas statybos išlaidas, įskaitant PVM.

Verta nepamiršti, jognuo 2025 m. gegužės 6 d. kvietime dalyvauti gali ir kultūros paveldo sąraše esantys daugiabučiai. Šiems pastatams taikomi švelnesni reikalavimai – užteks, jei bus sumažintos energijos sąnaudos bent 25 proc., neprivaloma pasiekti B klasę. Tai svarbus žingsnis, sudarantis galimybę atnaujinti istoriškai vertingus namus išsaugant jų autentiškumą.

Pasak G. Burbienės, šiuo metu gyventojams siūlomos valstybės paramos priemonės ir finansavimo sąlygos yra itin palankios, tačiau ateityje modelis gali kisti. Be to, reikia nepamiršti, kad energinio efektyvumo standartai visoje Europoje nuolat griežtėja. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau renovacija taps ne pasirinkimu, o privaloma sąlyga. Šiandien gyventojai turi progą atsinaujinti lengviau, sklandžiau ir pigiau.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Daugiabučių modernizacija: daugiau laiko atsakingam apsisprendimui appeared first on udiena.lt.

Neapgalvotas techninis darbo projektas

Investicijų planas ir techninis darbo projektas – tai pagrindas, nuo kurio priklauso viso renovacijos proceso sėkmė. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis akcentuoja, kad jau pačioje pradžioje būtina kruopščiai įvertinti pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę.

„Prieš rengiant investicijų planą būtina kruopščiai įvertinti pastato konstrukcijas ir inžinerines sistemas. Pavyzdžiui, galima klaida – parenkant ventiliuojamo fasado sistemą, nepatikrinama, ar esama siena yra tinkama tos sistemos laikantiesiems elementams. Paaiškėjus, kad konstrukcijos susidėvėjusios, tenka keisti projektinius sprendimus, atlikti papildomus darbus ir patirti papildomų išlaidų“, – teigia K. Banionis.

Jis taip pat pažymi, kad dažnai pamirštama mechaninė vėdinimo sistema, o tai gali turėti rimtų pasekmių gyvenimo kokybei ir žmonių savijautai. Užsandarinus apšiltintą pastatą, tinkamai nefunkcionuojanti oro cirkuliacija gali lemti drėgmės kaupimąsi, pelėsį bei prastą mikroklimatą.

Eksperto nuomonei pritaria ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas: „Renovacijos techniniame darbų projekte projektuotojai turi numatyti techninius sprendimus, užtikrinančius gerą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose.“

Nepakankamas gyventojų aktyvumas

E. Petrauskas atkreipia dėmesį į gyventojų aktyvumo svarbą. Sprendimų priėmimo etape jų dalyvavimas yra būtinas, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko, kad žmonės nesidomi ar neatvyksta į susirinkimus, kai aptariamas investicijų planas ar techninis darbo projektas, nes galvoja, kad tai nesvarbu.

„Teisės aktai numato pareigą projektuotojams ir administratoriams pristatyti techninį projektą gyventojams, tačiau į susirinkimus dažnai nesusirenka net minimalus dalyvių skaičius. Vis dėlto, kad darbai tęstųsi, tokiais atvejais formaliai laikoma, kad gyventojai buvo supažindinti su projektu“, – sako E. Petrauskas.

Vėliau, kai darbai jau prasidėję, kai kurie gyventojai ima prieštarauti dėl anksčiau priimtų sprendimų, nors turėjo galimybę įsitraukti iš anksto. Tokie vėlavimai trikdo procesą, gali pareikalauti neplanuotų išlaidų ir daro neigiamą įtaką renovacijos kokybei.

Pernelyg siauras požiūris į ilgalaikę naudą

Ekspertai pabrėžia, kad renovacija – tai daugiau nei vien tik būdas sumažinti šildymo ir kitas eksploatacines pastato išlaidas. Vertinant ją, atsižvelgus tik į trumpalaikę naudą, neretai prarandamos galimybės užtikrinti ilgalaikį patogumą ir efektyvumą.

„Renovacija yra galimybė kompleksiškai atnaujinti pastatą ir taip prailginti jo gyvavimo trukmę, sumažinti avarijų ir gaisrų riziką. Apšiltinus fasadą sumažėja šilumos nuostoliai, todėl mažėja ir sąskaitos už šildymą. Be to, modernios, automatizuotos inžinerinės sistemos suteikia daugiau komforto – gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą, užtikrinti kokybišką vėdinimą ir efektyviai valdyti energijos vartojimą“, – sako E. Petrauskas.

Primename, kad kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučių renovacijai galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Kokios klaidos gali sutrukdyti sklandžiai ir sėkmingai daugiabučio renovacijai? appeared first on udiena.lt.

Visą straipsnį apie tai skaitykite penktadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Iš renovacijai besirengiančios mokyklos pradinukai pabiro po kitas ugdymo įstaigas appeared first on udiena.lt.

Vertinami techniniai ir energiniai rodikliai

Lietuvoje pastatai klasifikuojami nuo G (mažiausios) iki A++ (aukščiausios) energinio naudingumo klasės. A++ žymi beveik energijos nevartojančius pastatus. Kaip aiškino Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis, klasė nustatoma pagal daugelį techninių ir energinių rodiklių.

„Pirmiausia vertinami atitvarų – sienų, stogo, grindų, langų, durų ir kt. – šilumos nuostoliai. Taip pat svarbu, kiek energijos pastatas panaudoja šildymui. Jei įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, vertinami ir jos techniniai parametrai. Reikšmingos ir vidinių konstrukcijų – pertvarų bei perdangų – šiluminės savybės, ypač, jei pastate įrengti autonominiai šildymo sprendimai. Taip pat įvertinamas neatsinaujinančios pirminės energijos naudojimo efektyvumas visoms pagrindinėms funkcijoms: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto buitinio vandens ruošimui“, – teigė K. Banionis.

Norint pasiekti A++ klasę, daugiau nei pusė visos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Taip pat būtina įvertinti ir metines energijos sąnaudas bei pastato sandarumą.

Kas slepiasi po būstų kainų skirtumais?

Nors aukštesnės energinės klasės būstai užtikrina mažesnes sąnaudas, dalis žmonių vis dar pasirenka žemesnės energinės klasės pastatuose esančius butus. KTU ekspertas pabrėžė, kad tai neretai lemia kaina.

„Jei būsto pasirinkimo galimybių pakanka, kaina tampa vienu svarbiausių sprendimą lemiančių veiksnių. Aukštesnės klasės (ypač renovuotuose namuose esantys) būstai dažniausiai kainuoja daugiau nei analogiško ploto butai žemesnės klasės pastatuose. Dėl to žemesnės klasės būstas gali pasirodyti patrauklus siekiantiems sutaupyti. Tačiau po žemesne pradine kaina dažnai slepiasi „nematomi kaštai“ ir vėliau savininkui tenka patirti didesnes šildymo, priežiūros ar net remonto išlaidas“, – sakė K. Banionis.

Paprastai tariant, žemesnė klasė reiškia didesnius šilumos nuostolius ir dažnesnius remonto poreikius, o tai ilgainiui atsispindi gyventojų sąskaitose.

Sprendimas senam daugiabučiui – renovacija

Renovacija – vienas efektyviausių būdų pasiekti aukštesnę energinę klasę senuose daugiabučiuose ir sumažinti šildymo išlaidas. Kaip pabrėžė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojas Vaidas Pribušauskas, tai ne vien skaičių reikalas – tai sprendimas dėl gyvenimo kokybės.

„Pirmiausia, gerai apšiltintame, sandariame name ilgiau išsilaiko šiluma. Taip pat, energiškai efektyviuose namuose gerokai sumažėja išlaidos šildymui ir karšto vandens ruošimui. Be to, dauguma A klasės pastatų turi mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, todėl patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras. Galiausiai, dingus drėgmei ir pelėsiui, gyvenamoji aplinka tampa kur kas sveikesnė“, – dalijosi jis.

APVA paskelbtas kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos apva.lrv.lt.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Pastatų energinio naudingumo klasifikacija: ekspertai pataria, į ką reikia atkreipti dėmesį appeared first on udiena.lt.

Pagrindinis skirtumas tarp dviejų fasado tipų slypi jų sandaroje. Vėdinamoje sistemoje tarp šiltinimo sluoksnio ir išorinio paviršiaus paliekamas oro tarpas, leidžiantis konstrukcijai kvėpuoti ir efektyviai pašalinti drėgmę. Tokios fasado apdailos dažniausiai gaminamos iš standžių medžiagų: plokščių, dailylenčių ar kitų modulių. O štai tinkuojamas fasadas formuojamas tiesiai ant šiltinamojo sluoksnio, naudojant specialius statybinius mišinius.

„Tinkuojant ir įrengiant vėdinamą fasadą naudojama ne viena medžiaga, bet ir įvairūs tarpiniai elementai: tvirtinimo karkasai, klijai, membranos, armavimo tinkleliai. Visa tai turi veikti kaip vientisa sistema, todėl negalima pasirinkti karkaso neįvertinus apdailos plokštės svorio, nes konstrukcija gali neatlaikyti. Ne mažiau svarbu suderinti skirtingų mišinių sudėtį, nes priešingu atveju jie gali nesukibti“, – aiškino Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Jurgita Černeckienė.

Sienų paruošimo standartai

Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) eksperto Rimo Kalvaičio, tinkuojamų fasadų atveju būtina tinkamai paruošti sienas – nuvalyti apnašas, dezinfekuoti paviršius ir darbus atlikti tik esant +5–30 °C temperatūrai, o jei ji aukštesnė, naudoti cheminius priedus. Taip pat reikėtų vengti lietaus ir tiesioginės saulės, nes per greitai džiūstantis tinkas praranda kokybę. To išvengti padeda tinkleliai ar plėvelė ant pastolių. Kadangi ši sistema mažiau atspari smūgiams, drėgnose ar šešėliuotose vietose ją gali tekti dažniau prižiūrėti.

„Vėdinamus fasadus galima įrengti net ir esant neigiamai oro temperatūrai. Kitas privalumas – paprastesnis nelygumų kompensavimas naudojant metalinius profilius. Vis dėlto prieš montavimą būtina įvertinti pagrindo tvirtumą, kad būtų pasirinkti tinkami tvirtinimo elementai. Dėl šių ypatybių vėdinami fasadai ypač tinka senesniems ir nelygiai sumontuotiems ar sumūrytiems pastatams. Be to, jie pasižymi didesniu atsparumu smūgiams, o prireikus remontuoti užtenka pakeisti tik pažeistas dalis“, – sakė R. Kalvaitis.

Išskirtinis dėmesys estetikai

Renkantis daugiabučio fasadą, svarbu nepamiršti ne tik funkcionalumo, bet ir estetikos, o kartu ir emocinio poveikio gyventojams, įtakos urbanistinei aplinkai – vienas paviršius gali suteikti jaukumo ir šilumos pojūtį, kitas – kelti atšiaurumą ar net diskomfortą. Šie aspektai dažnai lieka neįvertint ar atsiduria antrame plane, nes laikomi nereikšmingais.

„Margi, ryškiaspalviai fasadai dažnai iškrenta iš aplinkos konteksto, primena komercines reklamas ir ilguoju laikotarpiu greičiau atsibosta. Ilgaamžiškumą ir kokybę dažniausiai užtikrina natūralių, gamtiškų spalvų bei medžiagų pasirinkimas. Net minimalistinis sprendimas gali būti estetiškai vertingas, nes pats pastatas jau turi architektūrines detales: langus, balkonus, lodžijas, kurie sukuria vizualinę įvairovę ir gylį“, – tikino architektas Vytautas Buinevičius.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Daugiabučio fasadas renovacijos metu – kaip nesuklysti renkantis? Pataria ekspertai appeared first on udiena.lt.

Anot Lietuvos saulės energetikos asociacijos eksperto Vito Mačiulio, šios technologijos leidžia pastatui tapti energiškai efektyvesniam bei tvaresniam – mažiau priklausomam nuo iškastinio kuro ar centralizuoto šildymo. Atsižvelgiant į augančias energijos kainas bei klimato kaitos iššūkius, šie sprendimai tampa vis aktualesni. Verta žinoti, jog jų įsirengimą finansuoja valstybė.

„Kad naudojant saulės modulius galima gana pigiai pasigaminti elektrą – Lietuvoje nebėra naujovė. Daugelis jau įsitikino, kad saulės Lietuvoje nėra mažai, pasinaudojant valstybės parama elektrinę galima įsirengti gana nebrangiai, o įranga veikia puikiai. Tačiau kitas labai efektyvus įrenginys, šilumos siurblys, dar daugeliui atrodo gana egzotiškai“, – pasakojo ekspertas.

Šilumos siurbliai veikia išgaudami šiluminę energiją iš gamtinių šaltinių – oro, vandens ar žemės. Ši energija surenkama per specialius vamzdynus, paverčiama į šilumą ir perduodama pastato šildymui ar karšto vandens tiekimui. Siurbliai klasifikuojami pagal tai, iš kur gaunama šiluma: geoterminiai (iš žemės) ir oras–vanduo tipo (iš oro) – geriausią variantą padeda pasirinkti specialistai.

Sėkmės paslaptis – sprendimų derinimas

Įrengus šilumos siurblius daugiabučiuose, šilumos gamyba tampa draugiškesnė aplinkai. Vietoje iškastinio kuro naudojama elektros energija, kuri, ypač derinant su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, padeda reikšmingai sumažinti anglies dvideginio (CO₂) emisiją, o kartu ir poveikį klimatui. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas atkreipia dėmesį, kad didžiausia nauda pasiekiama derinant kelis sprendimus.

„Pavyzdžiui, kartu įrengus saulės elektrinę ir šilumos siurblį, galima dalį ar visą elektros energijos ir šilumos poreikį padengti vietoje pagaminta žaliąja energija. Tokia integracija leidžia dar labiau sumažinti eksploatacines išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo centralizuoto energijos tiekimo. Tai leidžia ne tik taupyti šilumos energiją bei pinigus, bet ir artėti prie klimatui neutralaus būsto vizijos“, – teigė ekspertas.

Jeigu nėra galimybės visiškai atsijungti nuo centrinio šildymo, šilumos siurbliai gali būti naudojami kaip papildomas šaltinis. Tokiu būdu optimizuojama visa šildymo sistema. Tačiau tam, kad būtų įrengta geoterminė sistema, reikalingas sklypas gręžiniams šalia namo. Be to, būtina atlikti geologinius tyrimus, patvirtinančius tinkamą grunto struktūrą. Taip pat svarbu, kad pastatas nebūtų prijungtas prie centralizuoto tinklo arba būtų suderintas sprendimas su tiekėju.

Atsinaujinančiosios energijos sprendimų integravimas leidžia pasiekti maksimalią naudą: aukštą energinį efektyvumą, mažesnes sąnaudas ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Vienas iš tokios renovacijos pavyzdžių – daugiabutis Avižieniuose, Vilniaus rajone, pelnęs „Metų renovacijos projekto 2025“ titulą. Čia įrengtas geoterminis šildymas ir saulės elektrinė, todėl didžioji dalis reikalingos energijos pasigaminama vietoje. Projekto rezultatai kalba patys už save – šilumos nuostoliai reikšmingai sumažėjo, o CO₂ emisijos sumažėjo nuo 271,65 iki 19,69 tonos per metus.

APVA primena, kad šiuo metu paskelbtas kvietimas daugiabučių renovacijai galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Atsinaujinantieji energijos šaltiniai renovacijos metu: dar daugiau naudos ir privalumų appeared first on udiena.lt.

Apgaulingas saugumo jausmas kelia grėsmę

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas pažymėjo, kad senuose daugiabučiuose pavojus dažniausiai kyla dėl neveikiančių gaisrinės saugos sistemų, susidėvėjusios elektros instaliacijos ir prastų evakuacijos galimybių.

„Egzistuoja klaidingas saugumo jausmas – daugelis mano, kad gaisrai nutinka tik kitiems, o jų būstas ar pastatas yra saugus. Svarbi gaisrų priežastis yra ir ekonominiai motyvai – instaliacijoms, signalizacijoms ar kitų sistemų atnaujinimams reikia investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar negali skirti. Prie problemos prisideda ir informacijos trūkumas – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškino A. Česūnas.

Ekspertas pažymėjo, kad kai kuriais atvejais netinkamai pertvarkomi balkonai, užblokuojant išėjimus, taip pat neteisėtai naudojami natūralūs ventiliacijos kanalai kaip dūmtraukiai didina ugnies plitimo riziką. Situaciją komplikuoja ir tai, kad institucijos negali tikrinti butų be gyventojų sutikimo – dėl to pažeidimai dažnai lieka nepastebėti.

Būtinus pokyčius užtikrina kompleksinė renovacija

A. Česūnas teigė, kad renovacijos metu būtina modernizuoti visas su gaisrine sauga susijusias sistemas: gaisrinės signalizacijos ir dūmų aptikimo įrenginius, vėdinimo sistemas, evakuacinius išėjimus – bei naudoti tik projekte numatytas statybines medžiagas.

„Vienas svarbiausių žingsnių – gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ir sutvarkyti vėdinimo sistemas, o fasadui apšiltinti būtina naudoti tik tas medžiagas (statybos produktus), kurios numatytos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte“, – tvirtino A. Česūnas.

Jis pabrėžė ir kitus svarbius veiksmus: atnaujinti gaisrinį vandentiekį, įrengti dūmų detektorius, žaibosaugą, užtikrinti evakuacijos kelių prieinamumą. Šios priemonės ženkliai prisideda prie gyventojų saugumo.

Daugumai priemonių galima gauti valstybės paramą

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pabrėžė, kad dauguma priemonių gali būti finansuojamos valstybės lėšomis – suteikiant subsidijas ar lengvatinius kreditus.

Pasak jo, modernizuojant daugiabutį galima atnaujinti seną bendrojo naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos kanalus, sutaisyti ar pakeisti stogą, įrengti žaibosaugą, pakeisti nesaugias išorines duris.

„Rengiant daugiabučio modernizavimo investicijų planą, jo rengėjas privalo atsakingai įvertinti visų pastato elementų, įrenginių ir inžinerinių sistemų būklę, turinčią įtakos gaisrinei saugai, ir užtikrinti, kad atnaujintas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus, tam investiciniame plane turi būti numatytos viso būtinos priemonės“, – sakė ekspertas.

Geriausias metas renovuoti daugiabutį – dabar: APVA kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučių modernizavimui (siekiant B ar aukštesnės energinio efektyvumo klasės) galioja iki spalio 1 d.

Daugiau informacijos: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Gaisro rizika senuose daugiabučiuose: renovacija – būtina appeared first on udiena.lt.