Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas.

G. Bužinskas į STT akiratį pateko po to, kai 2018 metų gegužę Utenos kolegijoje vietoj šio ilgamečio vadovo pradėjo dirbti kitas direktorius. Gilinantis į kolegijos dokumentus ir bendraujant su darbuotojais, pastarajam kilo įtarimų, kad įstaigos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013-2018 metais galimai buvo sistemingai klastojami kolegijos tarnybinių automobilių kelionės lapai. Įtariama, kad darbuotojai pasirašydavo važiavę tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų jais nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai klastojant kelionės lapus, buvo pateisintas beveik 7 tūkst. eurų vertės kuro panaudojimas.

Šeši buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai bus teisiami kartu su G. Bužinsku dėl dokumentų klastojimo. Dar keturi asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Buvęs kolegijos vadovas taip pat kaltinamas, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas iššvaistyti jam patikėtą turtą, į tarnybines komandiruotes užsienyje – Šveicarijoje, Izraelyje, Portugalijoje, vyko su artimaisiais, o kelionės išlaidos buvo apmokamos iš Utenos kolegijos lėšų.

STT pareigūnai nustatė, kad Utenos kolegijos lėšomis buvo apmokėtas asmeninės jo biografijos publikavimas leidinyje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“. Kaltinamojo biografijos įtraukimas į enciklopediją ir dvi leidinio kopijos, iš kurių viena išleista odiniu viršeliu su auksavimais, kainavo 598 eurus. Šie pinigai leidyklai buvo pervesti iš Utenos kolegijos sąskaitos.

G. Bužinskas taip pat kaltinamas suklastojęs dokumentą ir nurodęs pavaldiniui prisiimti kaltę dėl nepadaryto administracinio teisės pažeidimo.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro M. Jurkėno, jis kaltinamas sistemingai piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė pavaldiniai, kuriuos jis galimai kurstė vykdyti nusikalstamas veikas, Utenos kolegija ir valstybė. Įtariama, kad buvo iššvaistytas ne mažiau kaip 12 tūkst. eurų vertės kolegijos turtas.

Prokuroro M. Jurkėno teigimu, šis ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties. Kruopštaus STT pareigūnų darbo dėka surinktiems duomenims išdėstyti kaltinamajame akte prireikė 161 lapo.

Griežčiausia bausmė gresia už piktnaudžiavimą tarnyba siekiant asmeninės naudos – bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Už turto iššvaistymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų suklastojimą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Generalinės prokuratūros ir laikraščio „Utenos diena“ inf., Vytauto Ridiko nuotr.

The post Buvęs Utenos kolegijos vadovas kaltinamas lėšų švaistymu, dokumentų klastojimu appeared first on udiena.lt.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvęs VšĮ „Utenos kolegija“ direktorius Gintautas Bužinskas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti bei draudimus naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti ir valstybės ar savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Tyrimo duomenys rodo, kad G. Bužinsko vadovavimo metu kolegijoje pagal terminuotas darbo sutartis jo sūnūs ėjo lektoriaus ir pagalbinio ūkio darbuotojo pareigas. Sutartis dėl jų įdarbinimo sudarė ne G. Bužinskas, tačiau jis išleido įsakymus dėl sūnų atleidimo iš minėtųjų pareigų ir atliko atitinkamus pakeitimus jų darbo sutartyse. VTEK vertinimu, G. Bužinskui atsiradusi būtinybė spręsti klausimus dėl sūnų darbo sutarčių nutraukimo tapo interesų konflikto priežastimi ir šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad minėtieji sprendimai savo turiniu galbūt sukėlė sūnums neigiamų pasekmių.
Taip pat VTEK nustatė, kad G. Bužinskas sudarė sutartis dėl publikacijų apie save parengimo ir publikavimo kolegijos lėšomis. Pirmoji sutartis – dėl straipsnio žurnale „Lietuvos 100-mečio vadovai” (paslaugos kaina – 2 589 Eur) su VšĮ „Visuomeninių iniciatyvų fondas”. Antroji – dėl straipsnio enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės” su bendrove „BPH-British Publishing House Ltd” (už du egzempliorius, kurių vienas tekstilinio įrišimo kartoniniu viršeliu, o kitas – odiniu su auksavimu, buvo sumokėta 598.00 Eur). Tyrimo duomenimis, leidiniai kolegijoje nebuvo gauti.
VTEK vertinimu, abiejuose leidiniuose pateikta asmeninio pobūdžio informacija apie G. Bužinską, o kolegija paminėta epizodiškai arba tik paminint šią švietimo įstaigą kaip tuometę jo darbovietę. Parengimą ir išspausdinimą apmokėjusi kolegija viename leidinyje aprašoma lygiai tiek pat, kiek kitos G. Bužinsko darbovietės, o antrame – nepalyginamai mažiau, nesuteikiant pakankamai dėmesio įstaigos veiklai, siekiamų tikslų aprašymui ir pan. VTEK nuomone, vien aplinkybė, kad kolegija straipsniuose paminėta kaip tuometinė G. Bužinsko darbovietė, nesudaro prielaidų teigti, jog publikacijose aprašoma kolegijos veikla. Taip pat publikacijos šiuose leidiniuose negali būti vertintinos kaip informacijos apie kolegijos veiklą viešinimo priemonės. Todėl apmokėti už tokio turinio leidinius G. Bužinskas turėjo asmeniškai, o ne iš savo vadovautos įstaigos lėšų.
Taip pat VTEK nusprendė, kad G. Bužinskas nepažeidė Interesų derinimo įstatymo reikalavimų tinkamai ir laiku deklaruoti privačius interesus. Gautame pranešime, kurio pagrindu atliktas tyrimas, teigta, kad G. Bužinskas nebuvo pateikęs privačių interesų deklaracijos. Tyrimo metu nustatyta, kad deklaraciją jis pateikė nepažeisdamas nustatytų terminų, tačiau pasirinko netinkamą pareigų kodą, todėl deklaracijos duomenys netapo vieši.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos inf.

The post Buvęs „Utenos kolegijos“ direktorius G. Bužinskas pažeidė įstatymą appeared first on udiena.lt.

Buvusio Utenos kolegijos direktoriaus Gintauto Bužinsko, įstaigai vadovavusio 10-metį, veikloje 2013–2018 metais nustatyta daugybė administracinių ir finansinių pažeidimų: jis neteikė privačių interesų deklaracijų, buvo kolegijoje įdarbinęs savo sūnus, jis pats, pažeidžiant nustatytą tvarką, buvo įdarbintas papildomiems darbams atlikti. Tai ir daugiau nustatyta Švietimo ir mokslo ministerijai rugpjūčio mėnesį atlikus Utenos kolegijos veiklos ir finansinį auditą.

Švietimo ir mokslo ministerija auditą atliko pačios Utenos kolegijos tarybos prašymu. Taryba audito išvadas perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Specialiųjų tyrimų komisijai. Utenos kolegija įgaliota pateikti priemonių planą audito metu nustatytiems pažeidimams pašalinti.

„Šiuo metu rengiami siūlymai dėl valstybinių kolegijų veiklos kokybės gerinimo. Tiek administracinių ir finansinių kolegijos vadovo pažeidimų negali praslįsti pro pirštus. Į audito išvadas atsižvelgsime, priimdami sprendimus dėl tolesnės kolegijų veiklos”, – sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos viešai skelbiamais duomenimis, buvęs Utenos kolegijos direktorius nesilaikė prievolės pateikti privačių interesų deklaracijos.

2013-2017 m. kolegijoje pagal terminuotas darbo sutartis įdarbinti du direktoriaus sūnūs: vienas – dėstytojo pareigose, kitas – pagalbiniu ūkio darbininku. Pats direktorius buvo be kolegijos tarybos sprendimo papildomai įdarbintas profesoriaus pareigose ir kolegijos vykdomame projekte „Best” kaip tyrėjas.

Direktorius pats pasirašinėjo įsakymus dėl savo komandiruočių į užsienį, 2017 m. jis vyko į šešias komandiruotes. Iš viso kolegija komandiruotėms išleido 60 679 eurų, iš jų 7 020 eurų (12 proc.) panaudota direktoriaus komandiruotėms.

Kolegijos lėšomis apmokėti aštuonių kolegijos darbuotojų, tarp jų ir direktoriaus, skiepai nuo erkinio encefalito, nors vykdant tiesiogines darbo funkcijas nėra tikimybės užsikrėsti infekcinėmis ligomis.

Valstybinės kolegijos lėšomis taip pat finansuotos asmeninės direktoriaus viešinimosi paslaugos: 2 589 eurai – straipsniui knygoje „Lietuvos 100–mečio vadovai”, 598 eurai – biografijos publikavimui enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės”.

Be konkursų tretiesiems asmenims Utenos kolegija nuomavo nekilnojamą turtą, sutartys neregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pati kolegija, taip pat be konkursų ir neatlikus ekonominio ir socialinio pagrindimo, nuomojasi patalpas iš kitų juridinių asmenų.

Audito metu taip pat nustatyti įvairūs su tarnybinio transporto naudojimu susiję pažeidimai. Pavyzdžiui, kolegija  už remonto darbus vienai įmonei 2017 m. Sumokėjo 3 847 eurus, 2018 m. I pusmetį – 6 030 eurų, tačiau pagal kelionės lapų duomenis, dienomis, kuriomis buvo išrašytos sąskaitos, automobilio Vilniuje, kur turėjo būti atliekami transporto priemonės remonto darbai, nebuvo. Taip pat nepateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai, tad kyla pagrįstos abejonės dėl faktiškai patirtų išlaidų automobilio remontui.

G. Bužinskas ėjo Utenos kolegijos direktoriaus pareigas 2008–2018 m., baigęs kadenciją postą paliko. Šiuo metu jis yra pateikęs savo kandidatūrą konkursui į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. Švietimo ir mokslo ministerija perdavė šio  audito išvadas Lietuvos mokslo tarybai, kuri rugsėjo 10 dieną svarstys kandidatūras ir teiks siūlymą Seimui tvirtinti.

Reaguojant į darbuotojų skundus, taip pat artimiausiu metu numatoma atlikti auditą ir Alytaus kolegijoje.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Utenos kolegijoje nustatyti daugybiniai administraciniai ir finansiniai pažeidimai appeared first on udiena.lt.

Paprastai kiekviena vasara Utenos kolegijoje – ypač darbinga. Absolventams išdalijus diplomus, šią mokslo kalvę užplūsta būsimi pirmakursiai. Formuojamos naujos grupės, sudaromos sutartys ir taip tęsiasi iki rugsėjo pirmosios. Vėliau prasideda kiti darbai. Utenos kolegijos direktorius prof. dr. Gintautas Bužinskas, kalbėdamas apie vasaros darbymetį, šypsosi: jei vasarą atostogausi, atostogos gali tęstis visus mokslo metus.
Susitikę su žurnalistais Utenos kolegijos direktorius prof. dr. G. Bužinskas ir jo pavaduotoja akademinei veiklai Aliona Sinicienė pasidalijo savo mintimis apie pasibaigusį I stojimo etapą ir artėjančius mokslo metus.

Akcentuodami tai, kad šalies kolegijos išgyvena sunkius laikmečius, kuomet jaučiamas studentų trūkumas, Utenos kolegijos vadovybė pasidžiaugė: šiais metais, palyginus su praėjusiais, būsimų pirmakursių padaugės 100, o gal ir daugiau. Baigėsi I priėmimo etapas, po kurio paaiškėjo, kad sąrašuose – 304 būsimieji pirmo kurso studentai, o pernai tuo pačiu metu buvo apie 200. Žinoma, šie skaičiai turėtų kažkiek keistis, mat priėmimas dar tęsiasi – dažnai į kolegijas studijuoti ateina į aukštąsias universitetines mokyklas nepatekę jaunuoliai.
Pastaruoju metu pastebima tai, kad auga jaunų žmonių susidomėjimas biomedicinos mokslais – bendrosios praktikos slauga, burnos higiena, kineziterapija, kosmetologija, dantų technologija ir odontologinė priežiūra. Tačiau populiarumu šiems mokslams nenusileidžia ir ekonomikos bei teisės studijos. „Šiuo metu mes pastebime medicininių profesijų renesansą, nes sulaukiame studentų iš visos Lietuvos. Ne kartą teko lankytis pas odontologus, todėl malonu girdėti tai, kad mūsų kolegijoje ruošiami odontologo padėjėjai yra išties puikūs savo srities specialistai,” – akcentavo prof. dr. Gintautas Bužinskas. Trečius metus kosmetologijos studijos taip pat išlaiko lyderio poziciją – tai galima spręsti pagal stojančiųjų skaičių. Galbūt tam įtakos turi ne tik naujai įrengta studijų bazė, bet ir kvalifikuoti specialistai, turintys puikių teorinių ir praktinių žinių.
Pasak prof. dr. G. Bužinsko, ne kartą yra tekę girdėti apie kolegijas baigusių teisininkų įsidarbinimo sunkumus. Tačiau šią nuomonę jis nori paneigti, mat organizacijos, užsiimančios įsidarbinimo stebėsena, remiasi ypač siaurais duomenų šaltiniais. Tai esą gali suklaidinti žmones, nes viešai pasakytas žodis ne visuomet esti teisingas.
Pastaraisiais metais ypač suintensyvėjo santykiai su socialiniais partneriais. Su įmonių ar įstaigų vadovais aiškinamasi, kokių specialistų jie pageidauja. Šiais metais startuoja viena moderniausių automatinio valdymo sistemų programa, tad studentų branduolį sudarys Utenos rajono darbdavių „deleguoti” jaunuoliai.
Utenos kolegija, esanti aukštose pozicijoje tarp stipriausių šalies kolegijų, kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio tų studentų, kurie jau baigę aukštąjį mokslą universitetuose. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad kolegijoje didelis dėmesys skiriamas praktikai. „Šiais laikais darbdaviai darbuotoją renkasi ne pagal diplomą, o įvertinę žmogaus sugebėjimus. Ką kalbėti apie sugebėjimus, jei jaunuolis neturi nuovokos apie savo specialybę”, – stebėjosi prof. dr. G. Bužinskas. Jo pavaduotoja prisiminė tai, kaip visai neseniai atėjusi mergina atnešė prašymą studijuoti burnos higienos specialybę. Jos motina buvo kategoriškai nusiteikusi: ji svajojo apie tai, kad dukra rinktųsi odontologijos studijas universitete. Tačiau kolegijos bendruomenės nariai susijaudinusią motiną nuraminę: ateityje ji nesigailės dėl dukros pasirinkimo, nes jau nuo pirmo kurso studentas įgis ne tik teorinių žinių, bet ir vertingos praktikos. Tai esą labai svarbu, nes dažnai paskutiniame kurse studentams siūlomos perspektyvios darbo vietos.
Dažnai pastebima ir tai, kad tiek vaikai, tiek jų tėvai siekia vieno užsibrėžto tikslo – studijuoti didmiesčių universitetuose arba užsienyje. Tačiau tokiais atvejais ne visuomet įvertinama situacija: dažnai tokias studijas, pasak specialistų, baigę jaunuoliai blaškosi nerasdami tinkamo darbo, taip pat neįvertina ir to, kad neretai patenka į nežinomas mokyklas užsienyje, o jas baigę su diplomu rankose praktiškai neturi galimybės įsidarbinti Lietuvoje.
Kalbėdami apie ateities vizijas, prof. dr. G. Bužinskas ir A. Sinicienė sakė turintys planų Utenos kolegijoje, uteniškių vadinamojoje „žaliojoje” salėje, įrengti nuotolinio mokymo centrą. „Tokio centro Utenos regione nėra, o vietos valdžia šią idėją labai palaiko. Jei šį sumanymą įgyvendintume, manau, būtų labai svarbu tiek miestui, tiek visam regionui”, – savo vizija pasidalijo prof. dr. Gintautas Bužinskas.

Autorės nuotr.

The post Utenos kolegijoje – medicininių profesijų renesansas appeared first on udiena.lt.

Birželio 15 dieną vykusiame kolegijų direktorių susitikime su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėnienė buvo aptartos koleginio sektoriaus aktualijos.
Tai – mokslo taikomoji veikla, kolegijų absolventų studijų tęstinumas, diplomų priedėlio turinio patikslinimas ir kiti svarbūs kolegijų bendruomenėms klausimai.   Utenos kolegijai, kaip regioninei kolegijai, ypač aktualūs buvo susitikimo momentai, akcentuojantys kolegijų orientaciją į regionų porekius, aukštojo mokslo galimybių ir perspektyvų regionuose aptarimas.

Ministrė Audronė Pitrėnienė pastebėjo, kad yra nemažai klausimų, bendrų visoms aukštosioms mokykloms, todėl reikalingas dialogas  ir diskusijos, kuriose turėtų dalyvauti ir universitetų rektoriai, ir kolegijų direktoriai. Iš tokių klausimų paminėtinas bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas, papildomosios studijos stojantiesiems į magistrantūrą, profesinės magistrantūros vykdymas kolegijose kartu su universitetais. Ministrė akcentavo, kad  ministerija galėtų tokį susitikimą surengti.
Taip pat ministrė kolegijų vadovus informavo apie Seimui teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas ir pakvietė  bendram darbui.

Utenos kolegijos inf.

The post Utenos kolegijos direktorius G. Bužinskas susitiko su Švietimo ir mokslo ministre appeared first on udiena.lt.