Festivalio programa sudaryta taip, kad joje sau spektaklį rastų skirtingi žiūrovai – nuo poezijos ir kamerinio teatro mėgėjų iki komedijų ar jaunimui skirtų pasirodymų. Net trys programos spektakliai yra pelnę aukščiausius teatro apdovanojimus – Auksinius scenos kryžius.

Sartų teatro festivalį pristato „Žiūrovų teatras“. Festivalį kuria brolio ir sesers tandemas – režisierius Balys Latėnas ir aktorė E. Latėnaitė, nusprendę profesionalų teatrą atvežti į kraštą, kuriame gimė jų seneliai ir tėtis, prabėgo jų pačių vaikystės vasaros. Organizatoriai sako, kad į festivalio programą atrinko spektaklius, kuriuos patys norėtų pamatyti. „Jaučiu, kad žmonės pasiilgę ne efektingų formų, o spektaklių, kurie paliestų. Tikiu, kad regionų gyventojai yra verti tokio pat lygio kultūros kaip ir didmiesčiai“, – pabrėžia E. Latėnaitė.

Festivalį atidarys specialiai jam sukurtas R. Kazlo ir Justo Juškevičiaus poezijos ir muzikos vakaras pagal Jono Strielkūno eiles. Programoje – Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“, Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „Šok, Edita, šok“ ir kiti profesionalaus scenos meno darbai. „Norime, kad festivalis taptų ne tik vienkartiniu renginiu, bet ir bendruomenę telkiančia iniciatyva. Todėl jo metu vyks ir vaikų kūrybinė stovykla, į kurią pakviesti ne tik Fausto Latėno meno mokyklos Dusetų ir Zarasų skyrių mokiniai, bet ir vaikai, norintys pirmą kartą iš arčiau pažinti teatro ir muzikos pasaulį. Jie kartu su profesionaliais teatro kūrėjais kurs spektaklį, kuris festivalio metu bus pristatytas žiūrovams“, – sako „Žiūrovų teatro“ įkūrėjas ir režisierius B. Latėnas.

Festivalio programą papildys renginiai Vasaknų dvare – istoriko Eimanto Gudo paskaita „Teatras Lietuvos dvaruose“, susitikimai su spektaklių kūrėjais ir neformalūs pokalbiai po spektaklių.

Organizatoriai tikisi, kad teatras gali tapti dar viena priežastimi atvykti į Zarasų kraštą ir praleisti čia keletą dienų, o gal net ir visą savaitę – pažinti Sartų ežero apylinkes, aplankyti muziejus, galerijas, dvarus, pasivaikščioti pažintiniais takais ar atrasti kitas šio krašto lankytinas vietas. Organizatoriai tikisi, kad Sartų teatro festivalis taps ne vienkartiniu vasaros renginiu, o nauja Zarasų krašto kultūros tradicija, kuri kasmet į regioną pritrauks vis daugiau profesionalaus teatro gerbėjų.

Bilietai – jau prekyboje. Bilietus platina: bilietai.lt

Daugiau informacijos:

Balys Latėnas

Tel. +370 686 00986

El. p. blatenas@gmail.com

Organizatorių inf.

The post Dusetose gimsta naujas Sartų teatro festivalis appeared first on udiena.lt.

Daug klausimų kelia sunykusios dvarvietės sode esančioje kalvoje stūksančios terasos, beveik šimtą metrų besidriekiančios akmens mūro sienos likučiai bei netoliese esantis griovys, kaip manoma, kadaise šią įtvirtintą vietovę skyręs nuo sausumos.

Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje Stelmužės (vok. Steinensee) valda priklausė Hahoverių giminei. Po paskutinio šios giminės atstovo, Adomo Hahoverio, mirties 1532 m. Livonijos ordino magistras Valteris fon Pletenbergas leno teise ją perleido Dinaburgo (Daugpilio) pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui.

Siekdama papildyti šios turizmui patrauklios vietovės istorinį pasakojimą, Zarasų rajono savivaldybė inicijavo detaliuosius archeologinius tyrimus, kuriems vadovauti ėmėsi vienas žymiausių senųjų Lietuvos piliaviečių tyrinėtojų – Klaipėdos universiteto archeologas prof. dr. Gintautas Zabiela.

Liepos 14–25 dienomis Stelmužėje dirbę archeologai, ištyrę 100 kv. m. perkasą, surinko gausybę XVI–XVII a. radinių, atskleidė senovėje terasomis nukasto kalno stratigrafiją, identifikavo palei kalną besitęsiančios lauko akmenų mūro sienos vietą bei kalno papėdėje esantį užpelkėjusį griovį, kuris, manoma, kadaise galėjo būti sujungtas su ežeru.

Pasibaigus lauko tyrimams, visi radiniai bus perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Aptiktų organinių radinių pavyzdžiai bus išsiųsti į laboratoriją datavimui C¹⁴ radioaktyviosios anglies metodu. Gavus rezultatus ir apibendrinus turimą medžiagą, bus parengta ataskaita bei straipsniai moksliniuose leidiniuose.

Tyrimuose dalyvavo gausus būrys kraštiečių savanorių, tarp jų – ir keli gimnazistai.

Šarūno Subatavičiaus inf. ir nuotr.

The post Stelmužės dvaro paslaptys: archeologai atvėrė naujų istorijos klodų appeared first on udiena.lt.

Apsilankymas vienoje seniausių Zarasų įmonių

Pirmiausia susėdę į autobusą Utenos verslininkai nuvyko į šalia Zarasų jau ne pirmą dešimtmetį veikiančią įmonę „Akadas“, kurioje šiuo metu dirba per 70 darbuotojų.

Kaip pasitikęs Utenos verslininkus informavo šiuo metu generalinio direktoriaus pareigas einantis Karolis Vitas, bendrovė buvo įkurta 1993 metais Zarasų mieste Aloyzo Vito. Kaip vėliau tapo aišku, dabar įmonei vadovauja jo anūkas. Pagrindiniai įmonėje gaminami produktai yra lauko baldai. Taip pat ekskursijos metu paaiškėjo, kad čia pat gaminami ir šiems baldams skirti čiužinukai, pagalvėlės bei kiti mediniai gaminiai ir jų komponentai.

Viešnagė didžiulėje siuvykloje

Vėliau uteniškiai nuvyko į dar vieną Zarasuose veikiančią Lietuvos ir Danijos UAB „Engel Dali“, kuriai jau daugelį metų vadovauja generalinė direktorė Romualda Mozūrienė. Beje, daug didesnis šios įmonės filialas yra ir Utenoje, kur, pasak R. Mozūrienės, dirba per 200 žmonių. Anot jos, su darbo jėga Zarasuose kiek prasčiau, todėl ten atliekamos pagrindinės funkcijos yra medžiagų sukirpimas, paskui gaminių iškarpos keliauja į Uteną ir ten yra susiuvamos. Bendras šios įmonės darbuotojų skaičius siekia 300.

Vizitas į aliejaus fabriką

Paskutinis kelionės tikslas buvo UAB EKKO LT lankymas. Uteniškius sužavėjo šalia Zarasų Raudondvario kaime zarasiškio verslininko Aurimo Bagdanavičiaus prieš kelerius metus įkurta įmonė, besispecializuojanti aukščiausios kokybės šaltai spausto rapsų aliejaus ir išspaudų gamyboje.

Kaip aiškino verslininkas, ši įmonė gamina tik oficialiai sertifikuotus ekologiškus, itin švarios sudėties produktus be GMO, glitimo ir kitų papildomų priedų.

Plačiau apie šį vizitą skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“

Autoriaus nuotr.

The post Prasminga išvyka pas Zarasų verslininkus appeared first on udiena.lt.

Piešti Ingai tenka kluone ar kitur lauke, kadangi namie pasklistų specifinis kvapas ir būtų pritaškyta dažų: ji užsiima taip vadinamu purškiamuoju dažymu (angl. „spray painting“). Tam reikia grafičiams skirtų dažų, taip pat senų laikraščių, dangtelių nuo majonezo kibirėlių bei stiklainių, statybininkų naudojamų mentelių.

Indelio dangtelis gali virsti planeta ar kiaulpienės žiedu: moteris jį uždės ant lapo, kad aplink nupurkštų foną, vėliau vėl kažką purkš, formuos senu laikraščiu, raižys ir pieš (kartais visgi pasitelks ir paprastą teptuką). „Spray painting“ techniką moteris įvaldė, susižavėjusi taip piešiančio menininko Evaldo darbais prieš ketverius metus. „Vasarą ilsėjomės Šventojoje, o ten jis gatvėje prie bažnyčios piešė. Mane sužavėjo pats procesas – galėjau visą dieną stovėti ir seilę varvindama žiūrėti, kaip jis dirba, tai tarsi hipnotizavo. Taip pat įsigijau ne vieną jo darbą – vėliau jis man jų jau nebepardavė, matyt, pagailėjo mano pinigų“, – nusijuokė Inga. Pirmą vasarą ji tik stovėjo ir žiūrėjo, o kitąmet per atostogas išdrįso Evaldo paklausti, kaip visa tai daroma, kokių dažų ir popieriaus reikia. Menininkas buvo draugiškas ir mielai viską pasakojo. Grįžusi namo Inga pradėjo eksperimentuoti, nuolat ieškodama naudingos informacijos „Youtube“ platformoje.

„Vis siųsdavau savo darbus Evaldui per mesendžerį, jis vis parašydavo, kad dar reikia padirbėti. O galiausiai parašė, kad viskas gerai, jau galėčiau kartu su juo piešti gatvėje, – ir tokia laiminga pasijutau“, – pasakojo pašnekovė.
Piešimas ir įvairūs rankdarbiai bei papuošalų gamyba Ingą traukė nuo seno, nors ji baigė paprastą namų ūkio ekonomikos specialybę. 2006 m. ji su vyru ir dviem nedideliais vaikais, Augustinu ir Paulina, kurie dabar jau suaugę, 25 ir 21 m., išvyko į Airiją. Ten ji dirbo viešbutyje, grožio salone darė manikiūrą, dažė namus. Kartą teko ir piešti kambaryje ant sienos – pastaroji veikla jai ypač patiko. Po ilgoko laiko tarpo susilaukė dar dviejų dukrelių, Viltės ir Emilijos, kurioms dabar 4 ir 7 m. „Žmonės dažnai suabejoja, ar visi keturi mano vaikai, tarp kurių didelis amžiaus skirtumas, yra su tuo pačiu vyru – žinokit, būna ir taip“, – nusišypsojo moteris, šią gegužę švenčianti 25 metų santuokos jubiliejų. Beje, ji jau turi ir trimetį anūką, kuris už jos mažąją dukrelę jaunesnis vos vieneriais metais ir vienu mėnesiu.
Mažosioms mergytėms kiek paūgėjus moteris, susigriebė, kad metas pagaliau grįžti į Lietuvą, nes jei pradės jas leisti į airiškas ugdymo įstaigas, vėl „įstrigs“, o gimtieji Zarasai visą laiką traukė. Taigi galiausiai pasiryžo grįžti (vyresnieji vaikai liko Airijoje). Pirmieji klientai – vaikai Zarasuose Inga su vyru įsigijo sklypą su keliais senais pastatais ir pamatais naujam namui ir ėmėsi jį statyti. Patikimų apdailininkų rasti buvo nelengva, tad viduje daug ką abudu darė savo rankomis. Vėlgi labai pravertė pamokėlės iš „Youtube“. Būtent tuo metu, pasinėrusi į namų įsirenginėjimą ir augindama dvi mažas dukreles, Inga ir atrado tapybą „spray painting“ technika. Darbus ji pirmiausia kūrė sau ar dovanojo draugėms, o praėjusią vasarą ryžosi juos pristatyti ir Zaraso ežero saloje praeiviams. Pradžioje prašė savivaldybės leidimo tą daryti mieste, bet jo nesulaukė, o vėliau prieglobstį suteikė saloje sklypą besinuomojantis verslininkas Aurimas Žala – jam ji labai dėkinga, nes kitaip į viešumą išėjusi nebūtų.
„Taip kuriant svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats procesas – ne tik man Šventojoje, bet ir daugeliui kitų žmonių smagu tiesiog stovėti ir žiūrėti į patį procesą, kai purškiant dažus popieriaus lape atsiranda kalnai, planetos ar pastatai. Tai toks raminantis veiksmas, kažkuo primenantis meditaciją“, – sakė Inga. Beje, pradėjusi naują darbą ji ir pati tiksliai negali numatyti, kaip tiksliai atrodys galutinis rezultatas – proceso metu neišgausi tokio tikslumo, kaip tapydamas teptuku.

Menininkė prisipažino iš prigimties esanti kukli, nedrąsi, taigi eiti piešti į viešą vietą pradžioje buvo nejauku ir ją lydėdavo draugė Irena, na, o vėliau jau apsiprato ir eidavo viena. Greitai atsirado ir pirmieji pirkėjai – tai buvo vaikai, dalyvavę netoliese vykusioje vasaros stovykloje, kuriems jos darbai labai patiko. Tačiau jų perkamoji galia nebuvo didelė, tad moteris savo darbus jiems sutiko parduoti po 5 Eur. Tačiau ir tiek pinigų stovyklai baigiantis turėjo ne visi, tad paskui nuleido kainą iki 2,5 Eur. Tuos vaikus, kurie jau buvo sumokėję didesnę kainą, pasišaukė ir kainų skirtumą jiems grąžino, kad nebūtų nuskriausti. Tiesa, dabar Inga jau nusiteikusi taip nenusipiginti ir darbus pardavinėti po kelias dešimtis eurų – ir tiek mokančių klientų netrūksta, nes jos darbai tikrai įspūdingi ir neįprasti, o vasarotojai stebisi ir negaili komplimentų. Internetu pardavinėti nedrąsu Pirkėjų moteris vėl tikisi sulaukti vasarą Zarasuose – savo darbų internete ji nereklamuoja, nes juos taip pardavinėti jai atrodo nejauku. „Būna, kad žmonės skundžiasi internete įsigytomis prekėmis ir, ko gero, būna pardavėjų, kurie nesiekia nieko apgauti, tačiau realybėje prekė atrodo kitaip nei ekrane. Taigi man neramu, kad nusipirkusiems piešinius internetu žmonėms kažkas gali atrodyti kitaip negu įsivaizdavo – norisi, kad jie pamatytų juos gyvai. Be to, kaip jau minėjau, įdomus yra ne tik rezultatas, verta pamatyti ir procesą, kaip vaizdas atsiranda“, – pasakojo meniška moteris.
Tam, kad būtų galima stebėti, kaip ji dirba, dar reikalingas tinkamas oras: turi būti ne per karšta ir ne per saulėta, nes tada dažai džiūva itin greitai ir nepavyksta išgauti norimų formų. Žinoma, negali lyti, taip pat neturi būti vėjuota, nes vėjas dažus nupučia. Ir žiemą nepapieši – kai šalta, dažai išsipurškia su burbuliukais, tad atšalus moteris mieliau siuvinėja kryželiu. Kai vasario gale prasidėjus karui Ukrainoje Inga visgi labai užsinorėjo piešti, ji pasinaudojo „jutūberių“ pademonstruota gudrybe: dažų indelius sumerkė į karštą vandenį, ir tada jie tapo tinkami purškimui.

Šaltinis: lrytas.lt

The post Į Zarasus grįžusi emigrantė atrado neįprastą pomėgį: sunku suprasti, kaip ji tai padaro appeared first on udiena.lt.

Iškilmingame Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Nikolajus Gusevas įteikė regalijas naujam šio krašto garbės piliečiui, kurio vardo nusipelnė ilgametis Zarasų sporto mokyklos vadovas Juozas Matijošaitis.

Zarasų rajono savivaldybės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Violeta Barisevičienė paviešino sprendimą dėl Dominyko Bukonto premijos skyrimo kraštiečiui, Dusetų parapijos klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui. Jis šią premiją atsiėmė kitą dieną.

Vėliau po vykusių svečių pasisakymų ir kitų rajonų savivaldybių merų bei jų pavaduotojų sveikinimų posėdis buvo baigtas.

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta įspūdinga fotografų klubo „Ežerų žemė“ paroda.

Po konferencijos „Sėlių žemė“ Zarasų kultūros centro koncertų salėje pagrindinės Zarasų gatvės posūkyje buvo atidengtas paminklams Zarasams. Kaip sakė šios idėjos autorius prof. Stanislovas Sinkevičius, idėja, įgyvendinta remiant Zarasų „Rotary“ klubui, kilo prieš tris mėnesius, ir neseniai virto kūnu. Paminklas buvo atidengtas šeštadienį. Jis simbolizuoja ir primena tiek pravažiuojantiems, tiek praeiviams, jog Zarasai per daugiau nei 500 metų turėjo net keturis pavadinimus.

Kitą dieną buvo aukojamos šv. Mišios Zarasų švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, vyko kiti renginiai.

Laikraščio „Utenos diena“ inf., Vytauto Ridiko nuotr.

The post Zarasai atšventė 515 metų sukaktį appeared first on udiena.lt.

Gegužės 28–30 dienomis Zaraso ežero salos prieigose septyni menininkai iš Lietuvos kūrė didelio formato šiaudines–ugnines skulptūras, kurios sekmadienį kranu buvo iškeltos ant didžiulių plaustų ir įtvirtintos Zaraso ežere sudarydamos fantastiško grožio skulptūrų parką ant vandens po atviru dangumi. Šiais metais Zarasų miestui sukanka 515 metų, todėl ugninių skulptūrų pleneru „Degi rasa“ buvo siekiama įprasminti gražiausią Zarasų lankytiną vietą – Zaraso ežero salą, o pasirenkant skulptūros žanrą akcentuoti ir vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių Juozo Zikaro metus.

Zaraso ežerą papuošė penkios įspūdingų gabaritų skulptūros:
„Kupolė“ – skulptūros autorė Eglė Valentė;
„Jievaras“ – skulptūros autorė Rūta Ona Čigriejūtė;
„Eglė – žalčių karalienė“ – skulptūros autorius Rytas Jonas Belevičius;
„Atgimimo deivė“ – skulptūros autorius Kazys Venclovas;
„Saulė“ – skulptūros autoriai Žilvinas Danys, Gabrielius Kuliešius ir Ričardas Dubaka.

Skulptūromis galima gėrėtis iki pat Joninių, o per Jonines Zaraso ežero saloje misterijos „Ugninis paparčio žiedas“ metu visos šios skulptūros virs ugninėmis.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.,  Eriko Černovo nuotr.

The post Į Zarasus kviečia įspūdingų skulptūrų parkas ant vandens appeared first on udiena.lt.

Vieną šių metų sausio naktį buvo apiplėštas Zarasų rajono gyventojas. Išgirdęs beldimą ir atidaręs duris, šeimininkas buvo užpultas ir sumuštas, jam grasinta pistoletu. Plėšikai, veidus prisidengę kaukėmis, iš vyro namo pagrobė 12 butelių vyno, cigarečių, apie 250 eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kajutytė–Šipelienė.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, jaunuolių kompanijai pritrūkus pinigų, apiplėšti pažįstamą vyrą dviem draugams, iš kurių vienas – nepilnametis, galimai pasiūlė 21 metų zarasiškis D. L. Vienas vaikinų į apiplėšimą pasikvietė savo anksčiau už vagystes teistą motiną, 46 metų N. B., o ši – praeityje 8 kartus teistą 56 metų bičiulį G. S.

Sulaikyti teisėsaugos pareigūnų, keturi plėšimo dalyviai pripažino savo kaltę, ją neigė tik apiplėšimą įvykdyti galimai sukurstęs D. L. Kratų metu pas nepilnametį įtariamąjį namuose buvo rastas kastetas, o pas vaikiną, dalyvavusį apiplėšime su motina – pneumatinis pistoletas. Kadangi jais disponuoti jaunuoliai neturėjo teisės, jiems buvo pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais. Nešaunamiesiems D kategorijos ginklams dėl savo nedidelės galios priskiriamas ir pistoletas, kuriuo apiplėšimo metu buvo gąsdinamas namo šeimininkas.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose gegužės 27 dieną plėšikams buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Nepilnamečiui skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dviem metams. Su motina apiplėšime dalyvavusiam ir neteisėtai pneumatinį pistoletą turėjusiam Š. P. skirta 6 mėnesių realaus laisvės atėmimo bausmė, o dar 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviem metams.

Kriminalinę praeitį turinčiai N. B. teismas skyrė 1,5 metų, recidyvistu pripažintam G. S. – trejų metų, plėšimui galimai bičiulius sukursčiusiam D. L. – dviejų metų laisvės atėmimo bausmes. Visi jie atlikti bausmės į įkalinimo įstaigas keliaus nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui.

Generalinės prokuratūros inf.

The post Plėšimą surengusi zarasiškių kompanija išgirdo nuosprendį appeared first on udiena.lt.

Pagrindinis projekto tikslas – didinti neįgaliųjų ir senyvo amžiaus asmenų integraciją Zarasų mieste per jiems teikiamų sociokultūrinių paslaugų tobulinimą, meninių gebėjimų stiprinimą. Projekto tiksline grupe pasirinktos trys pagrindinės grupės: neįgalieji, senyvo amžiaus žmonės ir bedarbiai.

Projekto metu mokėsi drožti, velti ir šokti

Pasak Zarasų krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkės Olgos Ludziš, Zarasai – senstantis miestas, kuriame susirasti darbą vyresniems arba negalią turintiems žmonėms yra sudėtinga. Todėl, sakė ji, dalyvavimas projekte miesto gyventojams padėjo užmegzti ryšius su kitais dalyviais, įgyti įgūdžių, kurie praverstų buityje.

„Projekto dalyviai noriai įsitraukė į veiklas. Nors kai kurios jų vieniems patiko labiau, kitiems – mažiau, pats geriausias projekto rezultatas yra tas, kad nemažą kiekį projekto dalyvių sukurtų daiktų galėjome parduoti Zarasų krašto žmonių su negalia sąjungos parduotuvėje. Pardavę dalyvių dirbinius, nupirkdavome reikalingų medžiagų, priemonių ir dirbdavome toliau“, – pažymėjo O. Ludziš.

Į projektą įsitraukė 20 dalyvių – penki neįgalūs asmenys, dešimt pensinio amžiaus žmonių ir penki savanoriai. Savanoriai dalyviams ne tik padėjo vykdyti įvairias veiklas, bet ir teikė asmeninio asistento paslaugas.

„Penki savanoriai pradžioje patys mokėsi tų veiklų, vėliau, kai išmoko padaryti darbelius, mokė likusius dalyvius“, – kalbėjo pašnekovė.

Projekto metu Zarasų gyventojai mokėsi drožti, velti iš vilnos, gamino dirbinius iš odos, lankė teatro terapijos užsiėmimus, kur sėmėsi žinių apie aktorystę ir judesį.

„Dalyviai šokio judesio užsiėmimuose mokėsi linijinių šokių. Nors šokdami vyresnio amžiaus žmonės šiek tiek kompleksuoja, iš tiesų, jie iš visos širdies nori pajudėti. Po projekto kai kurie dalyviai namuose atsipalaiduoja būtent taip – šokdami“, – pasakojo Zarasų krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė.

Vykdytos ir savęs pažinimo veiklos: individualios psichologo konsultacijos, streso valdymas. Kaip pabrėžė O. Ludziš, dvejus metus trukusio projekto tikslai buvo įgyvendinti, nes dalyviai kartu su savanoriais daug išmoko, o išmoktus įgūdžius panaudojo buityje ir savo poreikiams: „Tos veiklos padeda atsipalaiduoti. Projekto dalyviai išeidavo iš namų, jie surado ne tik bendravimą, bet ir džiaugsmą.“

Kai kurie dalyviai namuose darbelius daro toliau, o tai, anot O. Ludziš, ypač svarbu pandemijos akivaizdoje, kai daugelis žmonių gyvena įtampoje.

„Dabar tie žmonės dėl koronaviruso situacijos jaučiasi izoliuoti nuo visuomenės, gyvena įtampoje, žiūri žinias, skaito naujienas apie pandemiją. Šis laikotarpis jiems labai sudėtingas, todėl projekto metu išmoktos veiklos yra reikšmingos, nes padeda įtampai nuslūgti“, – kalbėjo pašnekovė.

Į projektą atvedė begalinis noras

Zofija Maciulevičienė – viena iš aktyviausių šio projekto dalyvių. Paklausta, kodėl nusprendė jame dalyvauti, nedaugžodžiavo – į projektą senjorę atvedė begalinis noras išmokti.

„Buvo labai didelis noras. Aš jau labai daug ką moku, bet noriu išmokti dar daugiau. Labiausiai norėjau išmokti velti pirties kepures. Juk avelių turime, vilnos irgi, o velti tai nemokėjau. Po projekto velti išmokau, gerai mums ten sekėsi, nes komanda buvo labai gera“, – pasakojo Z. Maciulevičienė.

Nors manė, kad drožyba nesiseks, vėliau, kaip pažymėjo pati, pasirodė, kad užsiėmimai ir patiko, ir sekėsi: „Be to, vykdavo šokiai, buvo smagu, visi susibendravome.“

Senjorė džiaugėsi, kad dalyvavo projekte. Jos nuomone, tokie projektai svarbūs – įdomu ir pabendrauti su kitais dalyviais, ir įgyti naujų įgūdžių.

„Daug ką pritaikiau ir buityje. Pavyzdžiui, visiems: ir anūkams, ir vaikams – pagaminau kepures iš vilnos, kad galėtų naudoti pirtyje“, – pasakojo projekto dalyvė.

Paklausta, ar projekto metu teko susidurti su iššūkiais, Zofija teigė, kad sunkumų nepatyrė. Jos nuomone, nebuvo, kas nesisektų: „Nebuvo ir ko nepadarytume, visiems sekėsi neblogai.“

Projektas finansuotas pagal ES fonų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.

Užsk. Nr. VRM-1125/01

The post Socialinei atskirčiai Zarasuose mažinti pasitelktos ir šokio pamokos, ir drožybos užsiėmimai appeared first on udiena.lt.

Įrengtą punktą apžiūrėjo Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, VšĮ Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audronis Barisevičius, rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Alina Sklinsmontienë, Civilinės saugos r mobilizacijos vyriausiasis specialistas Arvydas Šapalas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento Zarasų skyriaus vedėja Ingrida Indriūnaitė ir kiti. Šis punktas pradėjo veikti nuo lapkričio 23 dienos. Mėginiai bus imami kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 12 valandos, penktadieniais nuo 8 iki 10 val.

Zarasų r. savivaldybės administracijos inf.

The post Zarasuose nuo pirmadienio pradeda veikti mobilusis COVID-19 patikros punktas appeared first on udiena.lt.

„Skiriant lėšas šalies infrastruktūrai gerinti daug dėmesio skiriame gyventojų patogumui bei saugumui. Siekiame, kad geresni keliai, patogūs šaligatviai ir dviračių takai atsirastų ne tik Lietuvos didmiesčiuose, bet ir regionuose. Zarasuose, Žemaitės gatvės dalyje nėra šaligatvio, nors pėsčiųjų ir automobilių judėjimas čia gana intensyvus. Žmonės, neturėdami kitos išeities eina tiesiog kelkraščiais ir ypač tamsiuoju paros metu būna prastai matomi. Džiaugiuosi, kad galvojant apie Zarasų gyventojų saugumą jų mieste bus įrengtas išties reikalingas šaligatvis“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevič.

Įgyvendinus projektą Žemaitės gatvėje bus įrengtas šaligatvis pėstiesiems, taip pat perėjos ties visomis sankryžomis su kitomis gatvėmis, tad pėstieji bus saugesni judėdami šia gatve.

Projektui įgyvendinti skirta 214 303,00 eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

Susisiekimo ministerijos inf.

The post Zarasų gyventojų saugumui bus įrengtas šaligatvis appeared first on udiena.lt.