Mediena ištraukta Aplinkos apsaugos departamento iniciatyva, suderinus su ikiteisminį tyrimą vykdančiu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatu ir bendradarbiaujant su VĮ Valstybinių miškų urėdija. 

Išmatavus neteisėtai iškirsto valstybinio miško kelmus, nustatyta, kad buvo iškirsta 150,302 kub. m miško, žala miško ištekliams įvertinta 45 678 eurais.  

Vertindami veiką ir situaciją, aplinkosaugininkai bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Surinkus neginčijamus įrodymus, kirtimus suorganizavusiems asmenims buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir gresia baudos iki 1 200 eurų, taip pat reikės atlyginti aplinkai padarytą žalą. 

Administracinio nusižengimo tyrimą aplinkosaugininkai pradėjo pernai lapkritį, gavę pranešimą dėl galimos neteisėtos veiklos miške Molėtų rajone. Pareigūnai nustatė, kad neteisėti kirtimai (neturint leidimo) vykdyti valstybiniame nesuformuotame žemės sklype (žemės plotas neturi unikalaus ir kadastrinio numerio), pagal Miškų valstybės kadastrą priskiriamame VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Dubingių (buvusios Videniškių) girininkijos taksaciniams miško sklypams.  

Šiuo metu Molėtų rajono policijos komisariatas tęsia ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso  22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., kuriam departamento pareigūnai bendradarbiaudami yra pateikę visą reikiamą informaciją.  

Aplinkos apsaugos departamento inf.

The post Savavališkas miško kirtimas aplinkai žalos padarė beveik už 46 tūkst. eurų appeared first on udiena.lt.

NMA specialistė Janina Gudonė sako, jog žmonės, kurie planuoja įveisti mišką arba puoselėja jau pasodintą, gali kreiptis finansinės paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 20214–2020 m. programos priemonę „Miško veisimas“. 2022 m. numatyti du paraiškų surinkimo etapai: nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 d. Pirmajam paraiškų rinkimo etapui skirta 12 507 073 Eur paramos lėšų

„Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra savo vardu kaip valdos valdytojai yra įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir ketina savo nuosavą žemę apželdinti mišku arba prižiūrėti jau turimą mišką, o taip pat savivaldybės, planuojančios miško veisimą ar priežiūrą patikėjimo teise valdomose žemėse“, – vardija Janina Gudonė. – „Atkreiptinas dėmesys, kad parama pagal priemonę „Miško veisimas“ neskiriama antrą kartą veisiant mišką tame pačiame plote. Tačiau paramos galima kreiptis ir tuo atveju, kai norima įveisti mišką ne miško paskirties žemėje – tam tereikia gauti leidimą ar sprendimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus.“

Jos teigimu, veisiantiems mišką gali būti išmokama vienkartinė išmoka. Paskui 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė įveisto miško priežiūros ir ugdymo išmoka. Įveisiant mišką paramos lėšomis gali būti sodinami tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) rūšių medžiai – augalų rūšys, kurios yra pritaikytos vietinėms klimatinėms sąlygoms.

„Pasitaiko, kad įveisus mišką, jau pirmaisiais augimo metais nutinka ekstremalūs įvykiai ir miško želdiniai žūsta. Tokiais atvejais galima kreiptis paramos pažeisto miško atsodinimui“, – pasakoja Janina Gudonė. – „Atsodinto miško išmokos dalis yra proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.“

Paramos dydis ir galimybė ją gauti

Išmokų dydžiai, priklausomai nuo medžių rūšinės sudėties, yra nuo 1 246 iki 3 651 Eur už 1 ha įveisimui ir nuo 163 iki 433 Eur už 1 ha želdinių / žėlinių apsaugai ir ugdymui, išmokos mokamos kasmet 12 metų. Atskirų veisiamų medžių rūšių miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai bei jų apskaičiavimo tvarka nurodyti priemonės „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse, kurias galima rasti NMA svetainėje www.nma.lt.

Norint gauti paramą būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą – dokumentą, kuriame aprašyti miško želdinimo darbai ir įveisto miško priežiūros bei apsaugos priemonės, patvirtintą atsakingos institucijos. Kai miškas veisiamas privačioje žemėje, miško želdinimo ir žėlimo projektą tvirtina Valstybinė žemės tarnyba, kai miškas veisiamas valstybinėje žemėje, – valstybinių miškų valdytojo įgaliotas asmuo.
Specialistė Janina Gudonė pabrėžia, kad miško želdinimo ir žėlimo projektas turi būti parengtas laikantis priemonės „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Specialistė nurodo, kad parengtame projekte turi būti numatyta, jog želdinių rūšinėje sudėtyje bus ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių, o želdinių rūšinės sudėties formulėje bus ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų. Turi būti parengtas kadastrinio ir (arba) taksacinio miško sklypo ar jo dalies projektas, išskyrus, kai miškas veisiamas keliuose kadastriniuose ir (arba) taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu. Atkreiptinas dėmesys, kad turi būti suplanuota užsodinti ne mažesnį kaip 0,5 ha vientiso veisiamo miško plotą (išimtiniai atvejai nurodyti įgyvendinimo taisyklėse) ir ne mažesnį nei 70 procentų viso veisiamo plotą.

Kai kuriais atvejais parama nenumatyta

Specialistė Janina Gudonė atkreipia dėmesį, kad parama skirta miško veisimui ir priežiūrai, todėl trumpos rotacijos želdinių (kirtimų rotacijos trukmė iki 15 metų), kalėdinių eglučių ir greitai augančių rūšių medžių, kurie skirti energijai gaminti, sodinimui parama neteikiama. Parama nenumatyta ir tais atvejais, kai miškas veisiamas antrą kartą tame pačiame plote arba miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo.

Tuo atveju, kai atkuriamas miškas arba miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į LR miškų valstybės kadastrą arba Valstybinės miškų tarnybos duomenų bazę kaip miškas arba žemė, apauganti mišku, parama taip pat neteikiama. Kompensacija nenumatyta, jeigu miškas veisiamas kaip kompensacija už verčiamą kitomis naudmenomis miško žemės plotą pagal Miškų įstatymo 11 str.

Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Tuo tarpu už savaime mišku apaugusią (kai papildomai želdinti nereikia) žemę miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Paramos paraiškų reitingavimas

„Pasibaigus paraiškų surinkimui, paraiškos surikiuojamos į pirmumo eilę pagal surinktus atrankos balus, kurie skiriami pagal nustatytus kriterijus“, – aiškina NMA specialistė. Nustatyti šie atrankos kriterijai, už kuriuos skiriami balai: jei miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik savaime miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), – skiriama 20 balų; jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245, – skiriama 15 balų; jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – skiriama 15 balų; jei visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – skiriama 15 balų; jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – skiriama 10 balų; jei pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, – skiriama 15 balų, juridinis asmuo – skiriama 10 balų.

Miško įveisimo terminas

Pareiškėjai privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Gavus NMA sprendimą dėl paramos paraiškos patvirtinimo, reikėtų urėdijų medelynuose iš anksto užsisakyti miško sodmenis, nes miškas turi būti užsodinamas sertifikuotais iš urėdijų pirktais sodinukais.

Renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Miško veisimas“.

KADA RENKAMOS PARAIŠKOS? 
Nuo kovo 3 d. iki gegužės 31 d. ir nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 d.

KAS GALI TEIKTI PARAIŠKAS? 
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems planuojama apželdinti mišku žemė priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios žemę valdo patikėjimo teise.

IŠMOKŲ DYDŽIAI
Apskaičiuojamos atskirai kiekvieno projekto vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Atskirų veisiamų medžių rūšių miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai nurodyti priemonės „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse.

KAIP TEIKTI PARAIŠKĄ?
Paraiškos NMA teikiamos užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje esančią elektroninę dokumento formą, naudojantis interneto prieiga adresu https://zumis.lt Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

DAUGIAU INFORMACIJOS 
www.nma.lt ir zum.lrv.lt 
Tel. (85) 252 6999 arba 1841.

The post Lietuvos miškams veisti ir puoselėti numatyta ES parama appeared first on udiena.lt.

„Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Visi skaudūs atvejai mums primena, koks sunkiai suvaldomas, ypač vėjuotą dieną, gali būti gaisras, ir itin skaudu, kad tokie gaisrai pareikalauja ir žmonių gyvybių.

Valstybinių miškų urėdija, kuri atsakinga už priešgaisrinę apsaugą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, jau pasiruošė gaisrų sezonui. Gaisrų žvalgymui šiais metais bus aktyviai naudojami dronai, Lietuvos miškus ima stebėti Valstybinių miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Taip pat dar pernai VMU įsigijo ir pradėjo eksploatuoti 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su įmontuotais priešgaisriniais moduliais, skirtais miško gaisrams gesinti. Iš viso urėdija eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis. Miško gaisrų paieškai ir sanitarinės miško apsaugos vykdymui buvo įsigyta ir 12 dronų.

Be viso to, praėjusiais metais suremontuoti ir naudojimui parengti penki priešgaisriniai bokštai, penkiuose regioniniuose padaliniuose optimizuoti ir perkelti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos centriniai postai. Šiemet, siekiant optimizuoti miško gaisrų stebėjimo procesus, suplanuota vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija, kurioje numatoma išnagrinėti šiuo metu miško gaisrų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos būklę ir įvertinti jos tolesnio naudojimo ir modernizavimo galimybes.

Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie keturiasdešimties žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Gyventojai nuolat raginami nedeginti pernykštės žolės, nes ji – dažniausia pavasarinių miško gaisrų priežastis, dažnai persimetanti į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus. Nepaisant oro sąlygų, privaloma laikytis ir lankymosi miške taisyklių bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Vis dar pasitaiko ir tyčinių miško padegimo atvejų.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.

2020-aisiais užfiksuoti 157 miško gaisrai, keturi iš jų didžiausi: Varėnos Vėžionių girininkijoje degė 5,98 ha privataus miško, Šalčininkų Poškonių girininkijoje degė 4,50 ha privataus miško, Šalčininkų Dieveniškių girininkijoje degė 2,83 ha valstybinio miško ir Varėnos Glūko girininkijoje degė 2,75 privataus miško.

Remiantis daugiamete statistika, daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto. Praėjusiais metais regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 490 kartų, pernai išdegė apie 100 hektarų miškų.

Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Užtikrinama sanitarinė miško apsauga, laukinės gyvūnijos apsauga, miško apsauga nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimas valdomuose miškuose.

Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

The post Miškininkai įspėja gyventojus: prasideda gaisrams palankus laikotarpis appeared first on udiena.lt.

Praplėtė mišką

A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis.
– Ne visa žemė buvo tinkama žemės ūkio veiklai – kai kurių plotų našumo balai labai prasti, ypač tų, kurie yra prie miško. Užuot vargę su tomis žemėmis, nusprendėme jas apsodinti mišku ir tarsi jį pratęsti. Reikia pripažinti, kad jei ne parama, vargu ar būtumėme ryžęsi tokiam žingsniui. Kad ir kaip būtų, tai nemažos investicijos. Laimei, paraišką užpildėme sėkmingai ir paramą gavome.
Kai medžius sodinome, jie buvo dar visai nedideli, o šiandien jau iš tolo matosi medžių masyvas. Prieš dešimt metų brolio, taip pat pasinaudojant parama, sodintas miškas dar masyvesnis. Jame jau gali pasivaikščioti ir vieną kitą grybą rasti. Tikiu, kad miškas – puiki investicija ir palikimas ateities kartoms. Be to, tai yra didžiulis moralinis pasitenkinimas. Medžiams skirtų plotų visai negaila. Suprantu, kad apsodinti mišku jie kuria didesnę pridėtinę vertę nei apsodinti žemės ūkio kultūromis, – sakė mišką Vilkaviškio rajone įveisusi A. Valuckienė.

Svarbu žemės nuosavybė, amžius ir statusas

Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) kaip tik priima paraiškas paramai gauti pagal veiklos sritį „Miško veisimas“, pagal kurią kompensuojamos naujam miškui veisti skirtos išlaidos. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Svarstantys ar norintys pretenduoti į paramą miškui veisti paraiškas NMA arba per ŽŪMIS portalą turėtų pateikti iki lapkričio 16 dienos. Jas teikti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Daugiau balų, daugiau šansų

Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 30. Jei paramos paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad šiai paraiškai neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, ji atmetama. Tačiau juos surinkti nėra sunku, nes, pavyzdžiui, 20 balų skiriama visiems su paramos paraiška pateiktiems projektams, kurie skirti tik miško žėliniais apaugusiam plotui prižiūrėti, saugoti ir ugdyti, taip pat miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas.
Jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame numatomas veisti miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, skiriama 15 balų, lygiai tiek balų galima gauti, kai mišką ketinama veisti žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai. 15 balų galima gauti, jei visi su paramos paraiška pateikti projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc. apsodinamo miško. Jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – skiriama 10 balų. Kai pareiškėjas yra fizinis asmuo, jis gauna 15, kai juridinis, – 10 balų. Atskirais atvejais galima gauti daugiau papildomų balų.
Foto: Iki lapkričio 16 dienos užpildę paraiškas pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ pareiškėjai gali pasidalyti 9 283 964 eurus paramos lėšų.

Užs. Nr. ŽŪM1007/8

Ričardo Pasiliausko nuotr.

The post Investicijos miškui veisti appeared first on udiena.lt.

Žemių savininkams nederlingi žemės plotai dažnai kelia galvos skausmą. Sklypų nesinori paversti nenaudojamais, bet ir ką nors užauginti juose sudėtinga. Išeitis – apsodinti plotus medžiais. Su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritimi „Miško veisimas“ tai padaryti nesudėtinga. Statistika rodo, kad net 99 proc. paraiškų yra patvirtinamos. Norintys gauti paramą „Miško veisimui“ paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali teikti iki balandžio 30 dienos.

Jaunuolynas vietoje nederlingų kalvų

Lazdijų rajone gyvenančiam Kazimierui Juknai nuosavybės teise priklausanti žemės ūkio paskirties žemė dideliu našumu nepasižymi. Vyras seniai svarstė, kaip nederlingą žemę paversti bent kiek naudinga. Kultūrų, kurioms nereikalinga soti dirva, auginimo galimybė atkrito – sklypai labai kalvoti. Tuomet plotą sugalvojo apsodinti mišku. Galimybė gauti KPP paramą tapo paskata įgyvendinti sumanymą.
„Kad porą ar tris hektarus galėtum apsodinti kokybiškais medžių sodinukais, reikia turėti nemažai pinigų. Pakankamai investicinių lėšų tam neturėjau. Sužinojęs, kad miškui veisti yra galimybė gauti paramą, nusprendžiau teikti paraišką. Iš pradžių kilo nemažai klausimų, tačiau atidžiai perskaičius veiklos srities įgyvendinimo taisykles viskas tapo aišku. Mano džiaugsmui paraiška buvo patvirtinta. Medžių sodinukai jau pasodinti, belieka sulaukti, kada jie taps stipriais medžiais. Apčiuopiamos naudos jaunuolynas kol kas neduoda, tačiau plotas nėra apleistas, jame neželia beverčiai krūmai. Tai labiau investicija į ateitį, kuri bus vertinga jei ne man, tai mano anūkams”, – pasakojo pašnekovas.

Miško dydis ir sudėtis

Be to, kaip pastebėjo K. Jukna, miškų veisimas užkerta kelią apleistų plotų plėtrai, jaunuolynai prisideda ir prie kovos su klimato kaita. Kuo miškų plotai didesni, tuo daugiau anglies dvideginio absorbuojama ir sumažinami jo emisijos kiekiai žemės ūkyje bei miškininkystėje.
Nors pareiškėjai mišką dažniausiai veisia nederlingos žemės plotuose, tai nebūtina sąlyga gauti paramą. Svarbiausia, kad vientiso veisiamo miško plotas būtų ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus tam tikrus atvejus, taip pat, kad būtų sodinamos tik vietinės kilmės medžių rūšys, kurių kilmė pagrindžiama kilmės dokumentais. Pageidaujama, kad miškas būtų suprojektuotas taip, kad jo želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių ir ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir 4 dalys liepų.

Tinkamumo kriterijai

Paramos pagal veiklos sritį „Miško veisimas” gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, arba savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 30 balų. Jei paramos paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paramos paraiškai neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Tačiau reikalingus balus surinkti nėra sunku. Pavyzdžiui, visi su paramos paraiška pateikti projektai skirti tik miško žėliniais apaugusiam plotui prižiūrėti, apsaugoti ir ugdyti ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas, gauna 20 balų.
15 balų skiriama, jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – skiriama 15 balų. Tuo atveju, kai visi su paramos paraiška pateikti projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – skiriama 15 balų. Kai miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., pareiškėjui skiriama 10 balų. Pareiškėjams, kurie yra fiziniai asmenys, skiriama 15 balų, juridiniai – 10 balų.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

The post Sodinantiems mišką – parama appeared first on udiena.lt.

Gera naujiena sodinantiems miškus – nuo šio pavasario veisiantiems miškus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą 15-30 proc. padidintos išmokos miškui įveisti, jį prižiūrėti, saugoti ir ugdyti iki 12 metų po įveisimo.

Norintieji gauti šias išmokas turėtų suskubti – šį pavasarį paraiškos priimamos iki balandžio 30 d. Iš viso šiam tikslui skirta 13,9 mln. eurų ES lėšų. Paramą miškui veisti gali gauti juridiniai asmenys ir ne jaunesni kaip 18 m. fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Parama skiriama veisiant mišką žemės naudmenose, kuriose anksčiau jis neaugo. Jeigu miškas sodinamas arba savaime želia ne miško žemės naudmenose, pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus turi gauti Leidimą įveisti mišką ne miško žemėje.
Miško želdinimo ir žėlimo projektas miškui įveisti parengiamas, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Projektą turi patvirtinti Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninio padalinio vadovo įgaliotas asmuo.
Pareiškėjai laikomi tinkamais gauti paramą, jeigu jie atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės ,,Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą” veiklos sritį ,,Miško veisimas” įgyvendinimo taisyklėse, kurias tvirtina žemės ūkio ministras, nurodytas tinkamumo gauti paramą sąlygas, reikalavimus ir surenka privalomą mažiausią paramos paraiškų atrankos balų skaičių.
Veisiant mišką žemėje, kurioje prieš tai miškas neaugo, rekomenduojama sodinti vietinės kilmės  spygliuočius ir minkštuosius lapuočius – pušis, egles, beržus, drėgnesnėse vietose – juodalksnius. Šios medžių rūšys greičiau prisitaiko prie aplinkos, mažiau reiklios augavietės sąlygoms, geriau prigyja, greičiau auga ir suformuoja miško aplinką.
Miško pakraščiuose patartina formuoti pamiškes iš ornitochorinių medžių ir krūmų, miške pasodinti ir retesnių medžių rūšių grupes įvairovei padidinti. Siekiant ateityje išvengti šakninės pinties pažeidimų vykdant ugdymo kirtimus, įveisiant mišką spygliuočiai turi būti sodinami 20 proc. retesni nei atkuriant mišką.
VMU valstybiniuose miško medelynuose pavasariniam miško sodinimui be išankstinių sutarčių dar galima įsigyti eglių, beržų ir juodalksnių.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Gaus padidintas išmokas miškui įveisti appeared first on udiena.lt.

Miškai – ne tik mūsų planetos plaučiai, bet ir maitintojai, rengėjai, kuro tiekėjai. Jie valo dirvą, vandenį bei orą ir saugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Be to, anot Utenos rajone gyvenančių ir savo pasodintą mišką puoselėjančių Gražinos ir Zenono Druskių, tai – didžiulė puošmena ir atgaiva širdžiai. Nors grybai bei uogos prieš dešimt metų sutuoktinių pasodintame miške dar neauga, bet, G. ir Z. Druskių teigimu, jame gera pasivaikščioti ir žvilgsniu paglostyti kone kiekvieną savomis rankomis pasodintą bei išpuoselėtą medelį.

Parama padėjo apsispręsti įveisti mišką

Girininku beveik visą gyvenimą dirbantis Z. Druskis sakė, kad miškas – tai mūsų deguonis, todėl reikia stengtis atsodinti melioracijos vajaus laikais šalyje išnaikintus medžius. Vyro teigimu, per šimtą metų miškingumas Lietuvoje padidėjo nuo 25 iki 33 procentų. „Ir taip greičiausiai yra dėl to, kad gaunantys paramą žmonės sodina miškus savo žemėse”, – svarstė pašnekovas. Prie pašnekesio prisijungusi G. Druskienė antrino vyrui, kad atsikėlė savo tėvų žemes iš Raseinių rajono ir abu nusprendė, jog verstis žemės ūkiu jau per seni, todėl nutarė sodinti mišką. „Turėjom tada talkos – vaikų, jų sutuoktinių – todėl surėmėme pečius ir savo rankomis pasodinome medelius”, – aiškino moteris.
Šeima 2,69 ha savo žemės užsodino įvairiais medžiais: eglėmis, pušimis, beržais, juodalksniais, ąžuolais. Nors mišką prižiūrėti tikrai nelengva, nes, pasak Z. Druskio, pušis ir ąžuolus mėgsta skriausti miško žvėrys, medeliai stiebiasi jau dešimt metų, o beržai ir juodalksniai savo viršūnėmis jau gerokai praaugo šeimininkus. Sutuoktiniai vienbalsiai tvirtino, kad, jei ne parama miškui veisti, savo pajėgomis to padaryti būtų neįstengę, nes nepigiai atsiėjo ir sodinukai, ir žemės paruošimas sodinimui, ir vėlesnė jaunuolyno priežiūra.

Dabar – didesni įkainiai

Kaip priminė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą” veiklos sritį „Miško veisimas” galima teikti elektroniniu būdu portale ŽŪMIS nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Šiems metams iš viso skirta 13,9 mln. eurų paramos lėšų.
Pašnekovė informavo, kad vasario 22 d. pakeitus taisykles įsigaliojo pagrindinė šių metų naujovė – šiai priemonei buvo numatyta didesnė tiek vienkartinė kompensacinė išmoka už miško įveisimą, tiek išmoka įveistam miškui prižiūrėti, apsaugoti bei ugdyti, kuri mokama 12 metų. Anot ŽŪM darbuotojos, išmoka miškui prižiūrėti kiekvienai medžių rūšiai padidėjo vidutiniškai 20 proc., išmoka už hektarą įveisto miško didėjo skirtingai kiekvienai medžių rūšiai (pvz., išmoka už paprastosios pušies pasodinimą, palyginti su ankstesne išmoka, padidėjo beveik 200 eurų už hektarą ir siekia 1 273 eurus).
Kaip aiškino pašnekovė, didesnė išmoka už įveistą mišką galios tik pareiškėjams, pateikusiems paraiškas šiais ir vėlesniais metais, o didesnės išmokos už miško priežiūrą bus mokamos ir pasodinusiems mišką anksčiau ir iki šiol gaunantiems kasmetinę išmoką.
Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Anot R.Motiejaitės, parama gali pasinaudoti ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Taip pat, R. Motiejaitės teigimu, svarbu tai, kad, želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti, o trumpos rotacijos želdiniams (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų) sodinti parama neteikiama.
Skyriaus vedėja pabrėžė, kad įveisus mišką miško dauginamosios medžiagos kilmę įrodantys dokumentai taip pat turi būti pateikti elektroniniu būdu per ŽŪMIS portalą.

Jurgitos Ulkienės nuotr.

Užsk. Nr. ŽŪM 19

The post Už pasodintą mišką – didesnės išmokos appeared first on udiena.lt.

Šalies gyventojai bando nemokamai prasimanyti malkų šildymui, todėl tradiciškai padažnėja atvejų, kai fiksuojamos miško vagystės. Tokių pažeidimų netrūksta ir Utenos apskrityje. VĮ Valstybinių miškų urėdija perspėjo, kad į policiją bus kreipiamasi dėl kiekvieno užfiksuoto nelegalaus miško kirtimo ar kito pažeidimo.

„Norėtume atkreipti dėmesį, kad gyventojai gali kreiptis į mūsų teritorinius padalinius ir legaliai įsigyti medienos malkoms. Sudarius sutartį, miškininkai parodys, kuriuos medžius galima nukirsti. Bandant tai padaryti nelegaliai, malkos gali tapti labai brangios. Mūsų pareiga saugoti valstybės turtą – mišką, tad apie kiekvieną atvejį pranešame policijai ir labai dažnai atrandame tvarkos pažeidėjus”, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

Nors vagystės iš miško fiksuojamos visus metus, ypač jų padaugėja rudenį prasidėjus šildymo sezonui. Štai Nemenčinės teritorinio padalinio darbuotojai spalio 8-ą Sužionių girininkijoje pastebėjo nukirstų medžių likučius. Pagal paliktus pėdsakus Sužionių girininkijos miškininkai greit surado pavogtą medieną Eitminiškių gyvenvietėje esančioje namų valdoje.
Nustatyta, kad iš viso nukirsta 40 medžių, tarp jų – vienas ąžuolas ir septyni uosiai, o valstybei padaryta žala siekia daugiau kaip 500 eurų. Medieną pasisavinusiam vyrui teks ne tik kompensuoti valstybei padarytą nuostolį, dėl bausmės spręs ir policijos pareigūnai.
Panašių atvejų užfiksuota ir išaiškinta ne viename Valstybinių miškų urėdijos padalinyje.
Fiksuojamos ir kitos stambesnės miškų vagystės. Štai šių metų rugsėjį Utenos regioninio padalinio Videniškių girininkijoje (Molėtų r.) rezervuotame nuosavybės teisių atstatymui miške nustatytas neteisėtas miško kirtimas, kurio metu plynu kirtimu iškirsta 1,68 ha miško. Miškininkų vertinimu, šioje teritorijoje yra iškirsta ir pagrobta 133,06 kub. metrų medienos. Valstybinių miškų urėdijos Utenos regioniniam padaliniui padaryta žala, pagrobus neteisėtai iškirstą medieną ir įvertinus žalą aplinkai, siekia beveik 20 tūkst. eurų. Įvykį tiria Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas.
„Miško vagystės – ne vienintelė miškų ūkio problema. Fiksuojame daugiau nusikalstamų ar chuliganiškų įvykių, kuriuos visus taip pat perduodame tirti pareigūnams. Tad prieš darydami bet kokį teisės pažeidimą miške geriau dar sykį pagalvokite ir to nedarykite”, – mokė M. Pulkauninkas.
Štai Kaišiadorių regioninio padalinio Būdos girininkijoje rugpjūčio 21-ą, pirminiais duomenimis, buvo padegtas tarnybinis automobilis „Toyota Hilux”, šį įvykį tiria policija.
Nemenčinės regioninio padalinio darbuotojai spalio 3 dieną susidūrė su piktavaliu, kuris lengvuoju automobiliu blokavo kelią miškovežiui, vykusiam į Meros girininkiją vykdyti medienos krovos darbų. Automobilio vairuotojas savo veiksmus motyvavo tuo, kad jam nepatinka miško kirtimo darbai. Policija pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„Stengiamės kovoti su bet kokiais nusikaltimais miškų ūkyje, norime, kad visi žinotų, jog bet kokia neleistina veikla bus fiksuojama ir perduota tirti atitinkamoms tarnyboms”, – sakė M. Pulkauninkas.
Siekiant miškų ūkio sistemą padaryti kuo skaidresnę, Valstybinių miškų urėdija atliko jau eilę veiksmų, kurie turėtų padėti ne tik mažinti teisės pažeidimų kiekį, bet veikti ir kaip prevencinė priemonė.
Šių metų liepą įsteigtas anoniminis pasitikėjimo elektroninio pašto adresas pasitikejimolinija@vivmu.lt. Taip pat šiemet pasirašyti Valstybinių miškų urėdijos susitarimai su Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pagal kuriuos sutarta glaudžiau bendradarbiauti ne tik kovojant su užfiksuotais korupcijos atvejais, bet ir identifikuojant rizikos faktorius, rengiant korupcijos prevencijos priemones, sistemingai keičiantis aktualia informacija.

Valstybinių miškų urėdijos ir laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Stambios miško vagystės užfiksuojamos ir Utenos apskrityje appeared first on udiena.lt.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Martynas Norbutas per rugsėjį ir spalį susitiks su kiekvienos miškų urėdijos darbuotojais ir vietose su jais konkrečiai aptars, kaip vyks valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka ir kaip dirbs miškininkai po jos.

Tokie susitikimai prasidėjo jau praėjusią savaitę. Pirmasis vyko Biržų miškų urėdijoje. Rugpjūčio 31 dieną ministras lankysis Rokiškio, Kupiškio ir Anykščių, penktadienį – Trakų ir Kaišiadorių miškų urėdijose. Su Ignalinos, Zarasų ir Švenčionėlių urėdijų darbuotojais apie pertvarką penktadienį kalbėsis viceministras Martynas Norbutas. Kitą savaitę numatyti susitikimai Nemenčinės, Šalčininkų, Vilniaus, Šakių, Varėnos, Valkininkų, Šiaulių, Kuršėnų ir Mažeikių urėdijose.
„Po pertvarkos visi miškų urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus, išsaugos savo darbo vietas. Darbo sutartyse, kurios su jais bus sudaromos, bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas ir visos Darbo kodekso numatytos garantijos”, – sakė Kęstutis Navickas.
Pasak ministro, jau baigėsi pradinis pertvarkos etapas. Seimui pakeitus Miškų įstatymą,sudarytos teisinės prielaidos nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybinių miškų valdymą konsoliduoti vienoje valstybės įmonėje. Vyriausybės rugpjūčio 2 d. nutarimu visos 42 miškų urėdijos bus reorganizuotos ir prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto. Naujoji įmonė vadinsis Valstybinių miškų urėdija. Iš pradžių ji turės 42 regioninius padalinius (filialus), kurių skaičių bus siūloma vėliau sumažinti iki 26. Pagrindinės Valstybinių miškų urėdijos funkcijos išliks tos pačios, kaip ir dabartinių miškų urėdijų.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Miškų valdymo pertvarka pradedama nuo dialogo su kiekviena urėdija appeared first on udiena.lt.

Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir efektyvesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).

Vienas iš pavyzdžių – miškų savininkų kooperatyvas „Zarasų šilas”, pasinaudojęs jau keliomis paramomis pagal KPP. Daugiau nei tūkstantį hektarų miškų valdančios įmonės direktorius Rimvydas Aleksandravičius pripažįsta, kad parama jų sektoriuje veikiančioms įmonėms yra labai svarbi bei turi didelę naudą ateities kartoms.
Investuoja tūkstančius
„Zarasų šilas” jau daugiau nei 15 metų veikia vietovėje, pasižyminčioje ne tik daugybe ežerų, bet ir tankiais miškais. Šiuo metu įmonė vienija 5 miškų savininkus ir teikia įvairiausias paslaugas, susijusias su miškų veikla – nuo miškų savininkų konsultavimo iki miškų tvarkymo, medienos pirkimo, miškų pjovimo bei medienos realizacijos. R. Aleksandravičius teigia, kad sritis, kurioje dirba, priverčia jaustis atsakingu už mišką ir gamtą, rūpintis tuo, kaip teks gyventi ateities kartoms.
„Šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 30 kvalifikuotų specialistų, turime medienos pjovimo ir išvežimo traktorius, medienos pervežimams naudojame 6 nuosavus miškovežius ir balninius vilkikus. Vis dėlto, aktyviai naudojant, technika greitai dėvisi, tad tenka rūpintis jos priežiūra, atskirų detalių keitimu, o kartais tenka įsigyti ir naujus prietaisus. Būtent dėl šios priežasties dalyvavome ir praėjusioje KPP 2007–2013 m. Pirmąją paramą gavome įsigyti miškovežiui ir medvežei”, – veiklos niuansais dalijosi R. Aleksandravičius.
„Zarasų šilas” ir šiais metais ketina kreiptis dėl paramos pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas”. Šį kartą, anot direktoriaus, parama būtų skirta traktoriaus medžiams pjauti susidėvėjusiai galvai pakeisti. Šis traktorius – vienas svarbiausių įnagių darbo veikloje, mat laiku nenukirtus senų medžių, jų ekonominė vertė menksta. Kirsti paruošti medžiai yra biologiškai brandūs, tad vėliau jų prieaugis pradeda mažėti – jie nepriauga tiek medienos, kaip jaunesni medžiai, ir pradeda pūti. Iškirtus brandžių miškų plotus, jų vietoje vyks jaunuolynų ugdymas.
Jaunuolynams ugdyti įmonė taip pat yra gavusi beveik 9 tūkst. Eur paramą pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą” kitą veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė”. „Zarasų šilas” gautas lėšas skyrė 45,6 ha jaunuolynams ugdyti.
Laukiama paraiškų
Kiekvieno miškininko tikslas, kad jo miškas augtų ir klestėtų. Tam įtakos turi ne tik oro sąlygos, vieta, gyvūnija, bet ir tai, kaip juo rūpinasi žmogus. Kaip rodo kooperatyvo „Zarasų šilas” patirtis, miškui reikalingos investicijos, o jas gerokai gali palengvinti parama pagal KPP 2014–2020 m.
Viena iš galimybių – tai parama pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą” veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas”. Paraiškos jai gauti renkamos rugpjūčio 1 d.–rugsėjo 29 d. Jas gali teikti privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistės Dalios Rutkauskaitės, ši KPP priemonės veiklos sritis sulaukia didelio dėmesio. Šiais metais paraiškų rinkimo etapui skirta beveik 3,5 mln. Eur paramos lėšų.  Pagal šią veiklos sritį remiama: miškų ūkio modernizavimas, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimas, paslaugų miškų sektoriuje teikimas; minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas; vidinės miškotvarkos ir Miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas ar tikslinimas.

Medžių pjovimas https://www.pjovejai.lt/medziu-pjovimo-paslaugos/

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Rūpestis mišku – investicija į ateities kartas appeared first on udiena.lt.