Organizatoriai skelbia, kad tokie važiavimai taps reguliarūs – jie bus rengiami kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dienomis. Tai puiki proga ne tik pajudėti, bet ir susipažinti su bendraminčiais bei pasimėgauti Utenos apylinkių gamta.

Skirtingai nei sportinės varžybos, „Social Ride“ orientuotas į bendruomeniškumą ir malonų laiką. Važiavimo tempas bus lėtas ir draugiškas visiems dalyviams, todėl prisijungti gali tiek pradedantieji, tiek patyrę dviratininkai. Didžioji maršruto dalis drieksis žvyruotais keliais – taip siekiama užtikrinti didesnį saugumą ir netrukdyti automobilių eismui.

Renginio organizatoriai pabrėžia saugumo svarbą – visi dalyviai raginami dėvėti šalmus. Tai paprasta, bet labai svarbi priemonė, padedanti išvengti rimtų traumų.

„Social Ride“ – tai ne tik važiavimas dviračiu, bet ir galimybė pabėgti nuo kasdienės rutinos, pabūti gamtoje ir patirti bendrystės jausmą.

Dalyvavimas atviras visiems, net ir tiems, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais.

Registracija į renginį:
https://forms.gle/XzDgSKfdot5kJgEF8

Susitikime penktadienį Utenoje ir pradėkime sezoną kartu 🚴‍♂️

The post Social Ride Utenoje: bendruomenė, gamta ir saugus važiavimas kartu appeared first on udiena.lt.

Įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją, taip pat teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais (taksi) paslauga. Minėtieji pakeitimai, numatyti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.

„Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis. Tai svarbus žingsnis kuriant įtraukią aplinką, kurioje kiekvieno žmogaus poreikiai yra matomi ir gerbiami“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Didelės šunų pagalbininkų parengimo išlaidos, siekiančios iki 25–30 tūkst. eurų, iki šiol dažnai tapdavo neįveikiamu iššūkiu.

Asmuo su negalia dabar turės teisę į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją, kuri sieks 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų, bet bus ne didesnė kaip 300 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiuo metu tai yra 21 tūkst. eurų.

Taip pat atsisakoma reikalavimo, kad šunį pagalbininką gali parengti tik šuns pagalbininko rengėjas, turintis tarptautinių organizacijų akreditaciją. Tai užtikrins, kad bus išplėstas šunų pagalbininkų rengėjų ratas, šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai ar juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, tačiau, siekiant užtikrinti aukštus šunų pagalbininkų rengimo kokybės standartus, bus parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinti reikalavimai šuns pagalbininko rengėjui.

Kartu su sudaryta tarpžinybine darbo grupe, į kurios sudėtį įtrauktos ir nevyriausybinės organizacijos, parengti įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmą.

„BNS“ inf.

The post Įsigalioja ilgai lauktas įstatymas: šuns pagalbininko parengimą kompensuos valstybė appeared first on udiena.lt.

Esate vienas iš naujesnių muziejaus veidų. Ką veikėte iki tol?

Dirbu neseniai, dar tik pusantrų metų. Esu kilęs iš Biržų rajono. Ten baigiau vidurinę mokyklą, vėliau įstojau į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Kadangi augau tarp senų dvarų, mane visada traukė paslaptys ir įdomybės, išvykos, tad pasirinkau gamtos kelią.

Ilgus metus dirbau valstybės tarnautoju keliose ministerijose Vilniuje – ieškojau darbo pagal diplomą. Darbas buvo kabinetinis, netenkino, savaitgaliais visada važiuodavome kažkur į gamtą, pas draugus, kur jautėmės laisvi. Kai sukūrėme šeimą – žmona vilnietė, auginame dvi dukras – įsikūrėme Molėtų rajone. Prieš dvylika metų nusprendėme, kad reikia kuo greičiau keltis į kaimą. Tai buvo tipiškas pabėgimas iš miesto.

Dabar kasdien į darbą ir atgal važinėjame po 20 kilometrų. Gyvename pusiau vienkiemyje ir tuo džiaugiamės, nors minusų yra: miestas toli, vaikams reikia daugiau dėmesio. Esu šeimos žmogus. Ketverius metus dirbau ekologu Labanoro regioniniame parke, ten irgi išlandžiojau visus užkaborius. Esu savotiškas gamtos vaikas. Vėliau bandžiau staliaus amatą, tarsi tas margas genys – esu nemažai išbandęs. Visada ieškojau darbų, kurie būtų kuo arčiau mano pomėgių.

Autorės nuotr.

Visą straipsnį skaitykite ketvirtadienio (2026.04.30) laikraštyje „Utenos diena„.

The post Muziejininkas: „Nuimti voratinklius, nupūsti dulkes“ appeared first on udiena.lt.

Dėdei padedant – į Klaipėdą

Pokalbį su R. Maceliene, gimusia ir augusia Linkuvos miestelyje, Pakruojo rajone, pradėjome nuo jos vaikystės, laiko, kai, anot pašnekovės, bandant „visas veiklas iš eilės“, ir užsimezgė jos meilė šokiui. „Buvau labai judri, aktyvi ir smalsi, išbandžiau visas sporto šakas“, – prisiminimais dalijosi Lietuvoje žinoma, Utenoje visą gyvenimą dirbanti choreografė, kuri, nors buvo neaukšto ūgio, puikiai žaidė ir krepšinį, ir rankinį, pasižymėjo gimnastikos srityje, tačiau vis dėlto labiausiai visada ją traukė menai. Besimokydama vidurinėje mokykloje, ji, kaip pati sakė, turėjo nuostabią klasės auklėtoją, dėsčiusią dailę bei skleidusią vaikams teatro subtilybes. „Buvo labai įdomu ir smagu, statydavome spektaklius, esu ir Pelenę vaidinusi. Mūsų mokytoja buvo nenuspėjama ir labai kūrybinga asmenybė, ji daug dirbo su jaunimu, pati režisuodavo, mes dekoracijas darydavome, kurdavome rūbus“, – pasakojo R. Macelienė ir prisiminė, kad jos mokykloje net tradicija tokia būdavo – 11 klasėje statyti spektaklį. Tuo pat metu būsimoji choreografė įsiliejo ir į šokių būrelį, kuriam vadovavo ta pati mokytoja. Pašnekovės atmintyje lyg pro rūką išnyra mokykloje vykusi atranka: „Atvyko jauni, gražūs žmonės, gal iš dabartinės Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, jau tiksliai nebepamenu, ir rinkosi vaikus. Ir aš patekau. Vadinasi, tai, ko reikia šokiui, tikriausiai manyje buvo jau nuo gimimo. Nepaisant to, aš žinojau, kad manęs niekas neišleis, kad man išvažiuoti kažkur mokytis šokio buvo utopija“, – apie pirmuosius nelengvus žingsnelius specialybės link kalbėjo R. Macelienė. Pašnekovė papasakojo, kad mama, ją ir brolį auginusi viena (tėvai buvo išsiskyrę – aut. past.), dirbo buhaltere ir visada linkėjo savo dukrai „apčiuopiamos“ – teisininko ar mokytojo – profesijos, net „nesileisdama į kalbas apie jokius menus“. Tačiau šokis jau buvo mažosios Robertos širdyje – ta meilė ir trauka kirbėjo jos viduje, pamažu augdama į svajonę susieti savo gyvenimą su choreografija.

Visą straipsnį skaitykite ketvirtadienio (2026.04.30) laikraštyje „Utenos diena„.

R. Macelienės asm. archyvo nuotr.

The post Roberta Macelienė – moteris, sugebanti suvirpinti vaikų širdeles, arba kai meilė tam, ką darai, virsta gyvenimu appeared first on udiena.lt.

Pastaruoju metu gyventojams apgauti sukčiai pasitelkia internetinės paieškos sistemas. Įsigiję populiarių įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, paieškos rezultatuose jie iškelia suklastotas svetaines. Jose suvedus prisijungimo duomenis, šie akimirksniu patenka į sukčių rankas. Kaip atpažinti tokias apgaules ir jų išvengti, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Daugelis esame linkę prie svarbių paslaugų jungtis per paieškos sistemas – įvedę „X bankas“, „Sodra“ ar kitą institucijos pavadinimą ir paspaudę pirmą pasitaikiusią nuorodą. Anot eksperto, būtent tuo sukčiai ir naudojasi – iš pirmo žvilgsnio patikimos nuorodos veda į netikras svetaines, skirtas išvilioti prisijungimo duomenis. „Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, šių metų kovą vidutinis DNS užkardos suveikimo skaičius per dieną siekė apie 59 tūkst. bandymų. Tai reiškia, kad tiek kartų užblokuotas svetaines kasdien bandė pasiekti vartotojai“, – sakė M. Kutkaitis.

Profesionaliai imituoja tikras svetaines

Sukčių kuriami interneto puslapiai atrodo itin profesionaliai: atkuriami tikri logotipai, spalvos, net tekstai, todėl juos atpažinti darosi vis sudėtingiau. „Net ir patyrę vartotojai gali suklysti, nes tokios svetainės vizualiai beveik nesiskiria nuo tikrųjų. Tačiau pagrindiniai skirtumai slypi detalėse – interneto adrese, kuris gali būti ilgesnis, su papildomais simboliais ar keistomis galūnėmis. Pavyzdžiui, jei nuoroda baigiasi neįprastai, sakykime, „bank-login-secure123.com“, tai labai tikėtina apgaulė“, – teigė M. Kutkaitis. Taip pat svarbu įvertinti, ar svetainė naudoja saugų ryšį – jos adresas turėtų prasidėti „https://“, o naršyklėje būti matomas užrakto simbolis. Vis dėlto, anot eksperto, net ir tai negarantuoja saugumo, todėl svarbiausia kritinis vertinimas ir atsargumas. M. Kutkaitis pridūrė, kad ši schema aktuali ne tik bankams – klastojamos ir valstybinių institucijų, komunalinių paslaugų ar kitų įmonių svetainės. „Klastojami puslapiai ir įmonių, kurios įgalina prisijungimą prie banko – draudimo, komunalinių paslaugų, valstybės įmonių ar valdžios vartų, mokesčių inspekcijos, socialinės apsaugos ar kt. Gyventojai dažnai patys nepastebi, atiduoda savo duomenis, o sukčiai nedelsdami inicijuoja mokėjimus ir perima asmenines paskyras“, – teigė M. Kutkaitis.

Kaip apsisaugoti?

Suaktyvėjus netikroms svetainėms M. Kutkaitis pateikia kelis patarimus, kurie gali padėti apsaugoti savo duomenis internete.

• Junkitės tik per oficialius adresus. Banko ar kitos svarbios svetainės adresą geriausia įvesti ranka į naršyklę arba naudoti iš anksto išsisaugotas nuorodas.
• Venkite jungtis per „Google“ paieškos rezultatus, ypač jei spaudžiate pirmą pasitaikiusią nuorodą.
• Atidžiai tikrinkite interneto adresą. Jei domenas atrodo neįprastas, turi papildomų žodžių, skaičių ar simbolių, tai gali būti sukčių kurta svetainė. Tikras adresas visada bus aiškus ir tiksliai atitiks įstaigos pavadinimą.
• Neskubėkite suvesti duomenų. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės patikimumo, jokiu būdu neveskite į ją prisijungimo ar savo kortelės duomenų. Geriau iš naujo patys suveskite oficialų adresą naršyklėje.
• Naudokite naršyklės apsaugos funkcijas. Įjunkite saugaus naršymo ar kitas saugumo funkcijas – jos gali įspėti apie netikras svetaines.
• Kilus įtarimų reaguokite nedelsiant. Jei manote, kad suvedėte duomenis netikroje svetainėje, kuo skubiau susisiekite su banku bei pakeiskite visus dabartinius slaptažodžius.

Daugiau skaitykite čia.

The post Sukčiai imituoja tikras elektronines svetaines appeared first on udiena.lt.

Šiose varžybose, kurias organizavo Utenos klubas „ATV Purvo šernai“, dalyvavo beveik šimtas sportininkų iš visos šalies: dalyviai atvyko net iš Klaipėdos ir Telšių. Taip pat su lietuviais varžėsi ir sportininkai iš Latvijos bei Estijos.

Dalyviai buvo suskirstyti į šias klases: „Pradedantieji I cilindras“, „Pradedantieji II cilindrai“, „ATV Hobby iki 750“, „ATV Hobby virš 750“, „Sport iki 750“, „Sport virš 750“. Dvi klasės pradedančiųjų važiavo 2 km ilgio, „Hobby“ dalyvių laukė 3 km, o „Sport“ įskaitų dalyvių – net 4 km ilgio trasa. Visos trys trasos buvo žiedinės ir skirtingų klasių sportininkai joms įveikti turėjo skirtingą laiko limitą – vieną, dvi arba tris valandas.

Varžybų organizatoriai Utenos „ATV Purvo šernai“ pasirūpino ne tik puošniais varžybų trofėjais, bet ir gausybe papildomų dovanų, kurias įsteigė varžybų partneriai. Prie šio renginio prisidėjo ir Utenos rajono savivaldybė.

Pasibaigus lenktynėms rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas Utenos klubo „ATV Purvo šernai“ vadovui Gedui Kalinauskui įteikė, kaip jis sakė, auksinę padėką už ilgametę sporto karjerą, kurią jau baigė, Utenos vardo garsinimą.

„Utenos dienos“ inf.

The post Utenos rajone startavo šių metų keturračių lenktynės appeared first on udiena.lt.

Eismas uždarytas į abi puses.

Būkite atidūs ir planuokite kelionę kitais keliais.

Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Utenos aps. VPK inf.

The post Dėmesio: dėl eismo įvykio uždarytas kelias appeared first on udiena.lt.

ANDRIUS

Kaip važiavome, taip važiuojame, tiktai būna gaila, kai kurą reikia pilti. Automobilis varomas dyzelinu, dabar jau kainas pasižiūriu, bet praktiškai visada į vieną degalinę važiuoju pilti kuro. Didžiausias skirtumas, kurį esu pastebėjęs sekdamas kuro kainas degalinėse, buvo iki 20 centų už litrą dyzelino. Mano nuomone, degalinės naudojasi šia situacija ir tiek. Žmonėms tai nėra normalu. Kainos dabar šiek tiek pakrinta ir vėl pakyla. Prisitaikome prie situacijos, o ką daryt, pėsčiomis nevaikščiosi.

ROBERTAS

Važinėju tiek pat, kaip ir anksčiau. Dažniausias maršrutas yra darbas–namai. Per mėnesį, jeigu dar skaičiuotume važiavimą į kaimą prie Svėdasų (Anykščių r.), sudeginu apie 60 litrų dyzelino. Ieškau, yra pora degalinių Utenoje, kur kuras pigesnis. Pėsčiomis vaikščioti, dviračiu važinėti nepradėjau. Dabar kuras jau 2 eurų nebekainuoja, kai kainavo 2 eurus 40 centų, tai tikrai jautėsi. Kainų kilimas nedžiugina, bet mano įpročių tai nekeičia. Šeimos biudžetui tai skaudžiai neatsiliepė – reikia ir perki. Taip pat ir parduotuvėje – nueini ir renkiesi ne patį pigiausią produktą, o tai, kas skanu. Jeigu kuras kainuotų apie 3 eurus 70 centų, tuomet jau išlipčiau iš automobilio ir nebevažiuočiau.

GABIJA

Vis tiek į darbą reikia važiuoti. Mano automobilis varomas dyzelinu. Didžiausia mano pastebėta kaina Utenoje buvo 2 eurai 40 centų už litrą. Aš laukiu trečiadienio, kai degalinėje būna taikomos nuolaidos. Aišku, išgąsdina tokios kainos, kai kurie taigi ir kažkur toliau važinėja. Aš važinėju tik vietoje, Utenoje. Į kitus miestus rečiau. Bet vis tiek galvojau apie dviratį, tik bute sunkiau jį laikyti būtų. Ir dėl kuro kainų, ir šiaip tai būtų sveikesnis gyvenimo būdas. Minties apie dviratį dar nepamečiau, dar galvoju. Daug kas ir darbe kalbėjo, kurie arčiau gyvena, kad laikas dviračiais pradėti važinėti.

JUSTINAS

Kuro kainos mano įpročių nepakeitė, daug vairuoti tenka, nėra kito pasirinkimo. Per savaitę nuvažiuoju nuo 200 iki 400 kilometrų. Tarp dviejų degalinių pastebėjau didžiausius kainų skirtumus, bet piluosi toje, kur brangiau. Nežinau, kodėl. Man atrodo, kad kuras ten yra geresnis, taip pat aš dar naudoju tos degalinės programėlę, tai viskas taip išsilygina. Nepasakyčiau, kad mano mašina valgo daug kuro, kažkur 7–8 litrus 100 kilometrų.

ZITA

Kai aš mažai važiuoju, tai… Na, šiandien atvažiavau į Uteną pas gydytoją, iš Svėdasų esu. Aš pensininkė, tai brangoka, kaip pensininkei. Mažai važiuoju, per mėnesį piluosi apie pusę bako, sumoku maždaug 50 eurų. Tai, žinote, vis tiek pinigai, liūdnoka, bet ką darysi… Mano automobilis varomas dyzelinu. Vaikščioti pėsčiomis negaliu, nepaeinu, turiu problemų su stuburu. Net miestelyje iki parduotuvės važiuoju mašina. Kylančios kuro kainos yra neteisinga – per daug. Situaciją galėtų pakeisti verslininkai. Mes turime savo krašto verslininką, pas jį kuras visada pigiau kažkodėl. Vadinasi, įmanoma. Kadangi pas jį pigiausia, aš nepilu kuro niekur kitur. Nėra taip, kad jeigu kuras pigesnis, tai jis prastesnis. Kol kas tikrai nepasitaikė problemų, viskas gerai.

VITA

Kol kas važiuoju panašiai tiek pat, kiek važiuodavau. Tik tiek, kad užsipirkome kažkiek litrų, kiek turėjome kuro bakų, jeigu pritrūktų. Gąsdino, kad gali ir pritrūkti kuro, tai apie atsargas pagalvojome. Automobilis varomas dyzelinu, bet pėsčiomis vaikščioti nepradėjome. Nėra tokios galimybės, nes gyvename ne Utenoje. Į parduotuvę reikia atvažiuoti apsipirkti, vaikus reikia iki darželio nuvežti. Darželis kaime, gal kilometras nuo namų. Per mėnesį kurui anksčiau išleisdavome apie 100 eurų, o dabar gal apie 120. Daugiausia važinėjame vietoje, bet šeimos narių yra net ir Varėnos rajone. Netyčia taip sutapo, bet juokavom, kad penkis gimtadienius vienu kartu atšventėme. Juokėmės, kad turbūt nebeprivažinėsime kiekvieno gimtadienio švęsti, reikės po du, po tris vienu metu švęsti. Nuvažiuoti iki vyro sesers seniau kainuodavo 30 eurų, o dabar ir apie 50–60 kainuoja. Tenka ieškoti būdų, kaip taupyti. Pakilo kainos nemenkai, tikėkimės, kad nebekils.

ARŪNAS

Važiuoju kiekvieną dieną darbo reikalais. Nežinau, kiek kilometrų nuvažiuoju, bet savaitei kurui reikia 50 eurų. Kiekvieną savaitgalį piluosi, nes savaitgaliais būna akcijos. Anksčiau dvi savaites važiuodavau už 50 eurų, na, gal ne visai dvi, bet panašiai. Tokia kainų politika netenkina, bet tai ką mes… Esame europiečiai, bet ne tiek karšti, kad eitume priešintis. Didina kainas ir didina… Dviračiu važinėti ar pėsčiomis vaikščioti nepradėjau. Pasižiūrėkite, kiek bagažinėje turiu darbo įrankių, dviračių jų nenusivešiu…

DANGIRUTIS

Kainų kilimas, faktas, kad keičia įpročius. 30 kilometrų iš kaimo pėsčiomis neateisi. Važiuoju visai nedaug, tik ten, kur būtina. Pas gydytojus, į parduotuvę, nori nenori su mašina reikia važiuoti, taksi juk neišsimokėsi. Viešasis transportas – tik į vieną pusę. Jeigu vieną dieną atvažiuoji, tik kitą gali grįžti. Miegoti tektų nebent va čia kur po pušele. Vienu žodžiu… Kažkiek būna pigiau, kai akcijos, bet tai ten centai. Bet jeigu nori pilną baką prisipilti, tai praktiškai mėnesio pajamos. Sunku pasakyti, kaip čia bus pasaulyje. Ką tos atsargos, visam gyvenimui neprikaupsi. Yra, kaip yra. Neturiu atsargų, tik žoliapjovei turiu kuro nusipirkęs. Viskas brangsta, nieko pakeist negalima. Kuro kainos sukilo, automatiškai iškart ir prekės pabrango, tiktai pajamos stovi vietoj. 42 metus atidirbus kažkaip keista, kad gali būti šitaip valstybėje… Aišku, pasaulyje baisu, bet juk kažkoks variantas turėtų būti. Dabar nesvarbu, ar tu 1 000, ar tu 5 000 kilometrų važiuosi. Jeigu turi, važiuok. Tai va.

DAIVA

Kaip važiavome, taip ir važiuojame. Pakils kaina, ar nepakils, reikia ir važiuojame. Aš su pilnu kuro baku važiuoju visą mėnesį į darbą. O vyras į darbą važiuoja 100 kilometrų į vieną pusę. Švenčionių rajone matėme didžiausią kuro kainą – 2,36 euro už litrą. Didesnės kainos mes nematėme. Na, reikia važiuoti į darbą, o tai kaip… Blogai vertiname tokią situaciją. Verslininkai patys nustato tokias kainas.

Kalbintų žmonių nuomonė yra subjektyvi ir nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Daugiau skaitykite čia.

The post Ar kuro kainų pasiutpolkė paveikė uteniškių kasdienybę? appeared first on udiena.lt.

Iš viso deklaruoti pajamas apskrityje privalo per 10 tūkst. individualią veiklą pagal pažymą vykdžiusių gyventojų ir 3,4 tūkst. verslo liudijimus turėjusių gyventojų. Panevėžio AVMI ragina nelaukti paskutinių dienų ir deklaracijas pateikti kuo skubiau.

Pažymėtina, kad visi savarankiškai dirbę gyventojai turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas, net jei per praėjusius metus pajamų negavo – tokiu atveju deklaracijoje reikia nurodyti „0“.

Gyventojai pajamas turi deklaruoti iki 2026 m. gegužės 4 d. Investicinę sąskaitą deklaruojantys gyventojai pajamas gali deklaruoti iki 2026 m. birželio 1 d. Pažymėtina, kad GPM paramos skyrimo terminas nėra pratęsiamas, todėl paramą visi gyventojai turi skirti iki šių metų gegužės 4 d.

Patogiausias būdas deklaruoti pajamas – naudojantis Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Gyventojai, naudojantys VMI virtualų buhalterį i.APS, deklaraciją gali pateikti dar paprasčiau – duomenys į deklaraciją perkeliami automatiškai. Pildant deklaraciją svarbu atkreipti dėmesį į pasirinktą apskaitos principą ir išlaidų atskaitymo būdą – gyventojai gali rinktis faktiškai patirtas išlaidas arba taikyti 30 proc. atskaitymą nuo pajamų. PSD ir VSD įmokos apskaičiuojamos automatiškai.

Siekiant, kad gyventojams būtų dar paprasčiau deklaruoti pajamas, VMI parengė specialias instrukcijas: vykdantiems veiklą su verslo liudijimu rasite čia, pagal individualios veiklos pažymą – čia. Daugiau informacijos www.vmi.lt > Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu. Aktualiausias naujienas ir instrukcijas VMI skelbia VMI Facebook, LinkedIn ir Youtube paskyrose. Pasikonsultuoti mokesčių klausimais galima telefonu +370 5 260 5060. Primename, kad atvykimui į VMI aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija.

PAPILDOMA INFORMACIJA APIE 2026-04-22 PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJŲ PATEIKIMĄ 2025 METAIS IDV. VEIKLĄ VYKDŽIUSIŲ GYVENTOJŲ

VMi inf.

The post Utenos apskrityje pajamas jau deklaravo 60 proc. savarankiškai dirbančiųjų appeared first on udiena.lt.

Ankstų ketvirtadienio rytą specialiosios tarnybos skubėjo į Aukštakalnio mikrorajoną. Į Taikos gatvę atvykę ugniagesiai gelbėtojai panaudoję kopėčias atliko žvalgybą pro langą. Bute ant grindų gulėjo moters kūnas be gyvybės ženklų. Panaudojus diskinį pjūklą ir laužtuvą buvo atidarytos buto durys, į vidų įleisti medikai ir policijos pareigūnai. Medikai konstatavo moters mirtį.

Kaip informuoja Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Utenos aps. VPK), balandžio 23 d. apie 7 val. ryto Utenoje, Taikos gatvėje, bute, rasta mirusi moteris (gim. 1950 m.). Neblaivus (nustatytas 1,89 prom. neblaivumas) įtariamasis (gim. 1976 m.) uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo.

Kaip žiniasklaidai komentavo Utenos aps. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė, apie įvykį pranešė asmenys, kuriems kilo įtarimas, kad bute galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika. Anot jos, šiuo metu įtariamasis yra sulaikytas ir apklaustas, dar šiandien bus kreiptasi dėl kardomosios priemonės skyrimo. Policijai asmuo buvo gerai žinomas ir teistas dėl įvairių nusikalstamų veikų.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr.

The post Utenoje, kaip įtariama, nužudyta moteris: įtariamasis – iš artimos aplinkos appeared first on udiena.lt.