2024 metais UAB „Umaras“ tapo Suomijos bendrovės „Ab Rani Plast Oy“ dalimi. Prisijungimas prie tarptautinės įmonių grupės sustiprino bendrovės pozicijas ir atvėrė naujas technologinės plėtros, inovacijų bei tvarių sprendimų diegimo galimybes. Įmonė nuosekliai investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą, saugią darbo aplinką ir modernias gamybos technologijas.

Šiais metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos iniciatyva įmonei įteiktas apdovanojimas už didžiausią darbuotojų pajamų mokesčio indėlį privačiame sektoriuje 2025 m. smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje (eliminuojant didmiesčius ir žiedines savivaldybes). Š. m. liepos 2 d. šis apdovanojimas buvo pristatytas UAB „Umaras“ darbuotojams. Susitikime dalyvavo ir įmonės komandai padėkojo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo tarybos pirmininkas Rimantas Šiaučiūnas, direktorė Gražina Adomonienė.

Džiaugiamės įmonės pasiekimais ir kuriama ilgalaike verte klientams, darbuotojams, Utenos regionui bei visai Lietuvos ekonomikai.

Utenos rajono savivaldybės administracijos inf.

The post Utenos įmonei „Umaras“ – įvertinimas už didžiausią darbuotojų pajamų mokesčio indėlį appeared first on udiena.lt.

Šiemet patvirtinta 107,2 tūkst. paraiškų (pernai – 110,1 tūkst.), kuriose deklaruota 2 910,1 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (pernai – 2 915,1 tūkst. ha). Statistikos duomenys patvirtina ilgalaikę Lietuvos žemės ūkio tendenciją – pareiškėjų skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai beveik nesikeičia, todėl didėja vidutinis vienam pareiškėjui tenkantis deklaruotas plotas. Šiemet jis siekia 27,1 ha (2025 m. – 26,5 ha). Pastebima, kad vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai ir tvaresniam ūkininkavimui.

Populiarėja tvarios ūkininkavimo praktikos

Nuo pat Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) įgyvendinimo pradžios populiariausios išlieka ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Pernai įsigaliojus SP pakeitimams, dalyvaujant gamybinėse veiklose nebereikalaujama rinktis negamybinių veiklų.

Pagal veiklą „Augalų kaita“ šiemet, palyginti su 2025 m., deklaruotas 4 proc. didesnis plotas: 2026 m. – 821,2 tūkst. ha, o 2025 m. – 788,9 tūkst. ha. Veikloje dalyvavo beveik 5 proc. daugiau pareiškėjų.

Šiemet pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“ deklaruotas plotas 8 proc. didesnis nei pernai (2026 m. – 435,9 tūkst. ha, o 2025 m. – 404,8 tūkst. ha), nors paraiškų pateikta 4 proc. mažiau.

Pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ deklaruotas plotas (1,581 mln. ha) nežymiai (1 proc.) sumažėjo, palyginti su 2025 m. (1,601 mln. ha). Pareiškėjai (93 proc.) mieliau rinkosi kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus (1,478 mln. ha), kuriems taikomi paprastesni reikalavimai ir už kuriuos skiriama mažesnė išmoka – 20 Eur už ha. Pasirinkusiems tiesioginę sėją (7 proc., arba 103 tūkst. ha) mokama 66 Eur už ha išmoka.

Deklaravimo rezultatai rodo, kad pagal veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ deklaruotas plotas padidėjo 13 proc. iki 296,6 tūkst. ha (2025 m. – 262,8 tūkst. ha), nors paraiškų pateikta 4 proc. mažiau.

Šiemet mažiau ūkininkų dalyvavo veikloje „Kraštovaizdžių elementų priežiūra“, nes daliai jų jau baigėsi 2023 m. prisiimti įsipareigojimai. Pagal šią veiklą ne tik 15 proc. sumažėjo deklaruotas plotas (2026 m. – 7,5 tūkst. ha, o 2025 m. – 8,9 tūkst. ha), bet ir pateikta 11 proc. mažiau paraiškų (2026 m. – 10,7 tūkst., o 2025 m. – 12 tūkst.).

Šiemet ūkininkai noriau prisiėmė vienų metų įsipareigojimus pagal veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, pagal kurią deklaruota 43 proc. daugiau ploto nei praėjusiais metais (2026 m. – beveik 2,5 tūkst. ha, o 2025 m. – 1,7 tūkst. ha).

Dar aktyviau nei praėjusiais metais ūkininkai rinkosi dalyvauti „Kompleksinės pievų ir šlapynių priežiūros schemos“ veikloje „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Toks aktyvumas sietinas su tuo, kad ūkininkai su tais pačiais gyvuliais gali dalyvauti ir ekologinėje sistemoje „Gyvūnų gerovė“, ir šioje veikloje. Palyginti su 2025 m., šiemet pagal minėtą veiklą deklaruotas 13 proc. didesnis plotas (2026 m. – 74,7 tūkst. ha, o 2025 m. – 66,2 tūkst. ha).

Tarp ūkininkų populiari išlieka ir ekologinė sistema „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“. Šiemet deklaruotas plotas (8,9 tūkst. ha), palyginti su 2025 m. (beveik 7,9 tūkst. ha), padidėjo 14 proc., o paraiškų pateikta 23 proc. daugiau. Tai rodo, kad priemonė populiarėjo ir tarp smulkesnių pagal plotą ūkių.

Be to, šiais metais suaktyvėjo dalyvavimas ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jos išlaikymas ir priežiūra“. Pagal jos veiklą „Ariamosios žemės keitimas pievomis“ deklaruota 49 proc. daugiau ploto (2026 m. – 15,9 tūkst. ha, o 2025 m. – 10,7 tūkst. ha), o pagal veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ – 23 proc. daugiau ploto (2026 m. – 55,5 tūkst. ha, o 2025 m. – 45,2 tūkst. ha).

Auga ekologinių ūkių plotai

Šiemet ekologiniai ūkiai (įskaitant pereinančius į ekologinį ūkininkavimą) deklaravo apie 325,8 tūkst. ha, t. y. 48,8 tūkst. ha (18 proc.) daugiau nei 2025 m.

Pereinančiųjų prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas šiais metais, palyginti su praėjusiais, padidėjo 1,5 karto.

Sertifikuotų vaisių, uogų, daržovių, vaistažolių ir prieskoninių augalų deklaruotas plotas šiemet buvo 2,9 tūkst. ha (34 proc.) didesnis, palyginti su pernai.

Deklaruotų daugiamečių žolių plotas (124,6 tūkst. ha) 15 proc. viršijo deklaruotą praėjusiais metais (108 tūkst. ha). Padidėjo (19 proc.) ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų plotai (2025 m. – 138,5 tūkst. ha, o 2026 m. – 165,4 tūkst. ha). Taip pat 14 proc. išaugo plotai, kuriuose auginami javai ir daugiametės žolės sėklai (2025 m. – 18,5 tūkst. ha, o 2026 m. – 21,1 tūkst. ha).

Deklaruoti plotai – panašūs

Šiemet paraiškos buvo teikiamos ir pagal kitas SP priemones. „Natura 2000“ teritorijoje deklaruota 19,9 tūkst. ha pievų ir 10,7 tūkst. ha miško ploto. Pagal priemonę „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ daugiamečių pievų deklaruota 13,5 tūkst. ha. Šiose teritorijose deklaruoti plotai panašūs kaip ir praėjusiais metais. Vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis taip pat išlaikyti panašūs rezultatai, kaip ir praėjusiais metais (apie 726,7 tūkst. ha).

Daugiamečių pievų atkurti nereikės

2026 m. deklaruotos daugiametės pievos ir joms priskiriami plotai sudaro apie 540,4 tūkst. ha, t. y. jų kiekis panašus kaip ir ankstesniais metais. Kaip ir prognozuota, šie plotai reikšmingai nesumažėjo. Iš šio ploto apie 423,1 tūkst. ha sudaro daugiametės pievos, o likusią dalį – kiti daugiametėms pievoms priskiriami plotai, įskaitant plotus, dalyvaujančius ekologinėse bei aplinkosaugos priemonėse. Bendras Lietuvos daugiamečių pievų plotas, įskaitant ir nedeklaruotas daugiametes pievas, siekia apie 654,7 tūkst. ha.

Svarbu pažymėti, kad nuo 2026 m. pagal GAAB 1 standartą leidžiamas daugiamečių pievų ploto referencinio santykio sumažėjimas, palyginti su 2018 m., padidintas iki 10 proc. (anksčiau buvo 5 proc.). Kol kas Lietuvoje nėra rizikos, kad ūkininkams tektų atkurti daugiametes pievas. Vis dėlto, kaip ir ankstesniais metais, išlieka bendra daugiamečių pievų plotų mažėjimo tendencija, susijusi su struktūriniais žemės ūkio pokyčiais, todėl ūkininkai raginami išlaikyti turimus daugiamečių pievų plotus ir jų nearti be būtino poreikio, siekiant išvengti galimos atkūrimo prievolės.

Ką dar svarbu žinoti

Galutiniai žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo duomenys paaiškės vėliau, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos baigs administruoti visas 2026 m. gautas paraiškas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad SP nustatyti ekologinių sistemų, kaip ir kitų tiesioginių išmokų rūšių, finansiniai vokai 2026 metams nesikeičia. Todėl populiarėjant vienoms priemonėms ir pagal jas deklaruojant daugiau, nei buvo numatyta, ploto, išmokų dydžiai mažėja, tačiau ne labiau nei pagal SP priemonei nustatytas mažiausias išmokos dydis.

Užsk. Nr. 20260710/10

The post Baigėsi žemės ūkio naudmenų deklaravimas: pirmieji rezultatai appeared first on udiena.lt.

daiva@utenosdiena.lt

Uteniškė Genovaitė Šinkūnienė Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Varpelis“ virėja dirbo net 50 metų. Karjerą pradėjusi 1975 metais būdama 19-os, moteris tapo įstaigos istorijos dalimi – maitino ne vieną uteniškių kartą, o apie jos gaminamo maisto ypatingą skonį kalbos sklido net rajono savivaldybės administracijoje. Kai tėvai svarstydavo, į kokį darželį savo atžalas leisti, sulaukdavo rekomendacijų rinktis „Varpelį“ ne tik dėl to, kad ši ugdymo įstaiga katalikiška, bet ir dėl vaikams skaniai ruošiamo maisto.

Pusė amžiaus prie „Varpelio“ puodų

G. Šinkūnienė kilusi nuo Užpalių krašto. Meilę kulinarijai ji atrado jaunystėje.

„Gaminti maistą išmokau savarankiškai. Mes esame trys seserys, visos sukdavomės virtuvėje, ruošdavome maistą ne tik sau, bet ir įvairioms šventėms“, – prisiminimais dalijosi moteris.

Baigusi mokyklą, pašnekovė įstojo mokytis agronomijos į tuo metu Rokiškio rajone veikusią Salų žemės ūkio mokyklą. Tačiau šie mokslai jai nepatiko. Mergina suprato, kad kolūkyje dirbti nenorės, ir po pusės metų mokslus metė. Sukūrusi šeimą ir iš pažįstamų sužinojusi apie laisvą darbo vietą vaikų darželyje nuėjo pasikalbėti. Ją į darbą priėmė pirmoji „Varpelio“ direktorė Mira Venclovienė. Karjerą čia G. Šinkūnienė pradėjo kaip šeimininkė, o vėliau buvo paskirta į virėjo pareigas.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 07 10) laikraštyje „Utenos diena“.

The post Pusę amžiaus paskyrė darbui vaikų darželio virtuvėje appeared first on udiena.lt.

Netikėtai greitai pasibaigę ankstesnių etapų kvietimai rodo itin didelį gyventojų susidomėjimą naujais ir efektyviais šilumos siurbliais bei jų įsigijimui taikomoms dotacijoms. UAB Ecoenergija.lt ragina nedelsti ir registruotis bei pateikti paraišką kuo anksčiau, nes ankstesniuose etapuose paramos lėšos baigdavosi itin greitai.

Šildymo sistema oras–vanduo yra modernus ir efektyvus šildymo būdas. Gyventojus naudoti šių šilumos siurblių sistemą skatina jų paprastas įrengimas, valdymas ir priežiūra. Šilumos siurblio darbo principas „trys viename“ leidžia šildyti grindis, radiatorius ir tiekti karštą vandenį. Įrangą galima reguliuoti nuotoliu, kas labai patogu dažnai išvykstantiems, skubantiems. Ši šildymo sistema namus šildo pagal nustatytą pastovią temperatūrą, taigi nereikia niekuo rūpintis.

Naujausios kartos šilumos siurbliai pasižymi ypač aukštu energijos efektyvumu ir gali užtikrinti karšto vandens ruošimą net iki +75°C, kas labai tinka net ir tiems, kurie šildosi tik radiatoriais. Taigi, šilumos siurbliai tampa itin efektyvūs ir populiarūs ne tik naujos, bet ir senesnės statybos namuose ar renovuotose patalpose.

Viskuo pasirūpina Ecoenergija.lt komanda

„Daugelis mūsų klientų sako, jog net nepagalvoję, kad šildytis gali būti taip paprasta, – teigia „Ecoenergija.lt“ vadovas Gintautas Liutkus. – Jie džiaugiasi, kad vasarą nereikia rūpintis malkomis, valyti kaminų, o šildantis nėra pelenų, malkų ar briketų įkrovų, temperatūrų šuolių, vos keliais mygtukais galima įjungti ir išjungti šildymą ar reguliuoti norimą temperatūrą, nustatyti pastovią šilumą. Ypač džiaugiasi klientai įrangą įsigiję išsimokėtinai, nes moka nedideles įmokas, o naudojasi moderniu šildymu jau kelis sezonus“.

Anot jos, įmonė stengiasi, kad išmanus šildymas būtų prieinamas visiems, tad nuolat derina sąlygas su savo lizingo partneriais, kurie padeda įsigyti prekes geriausiomis išsimokėjimo sąlygomis. Naujas išsimokėjimo būdas leidžia 1000 eurų sumokėti dalimis per 10 mėnesių po 100 eurų be jokio pabrangimo. Klientui nereikia rūpintis, nes „Ecoenergija.lt“ komanda padeda atlikti vertinimą ir lydi klientą viso proceso metu iki pat kompensacijos išmokos gavimo.

„Primename, kad paraiškas kompensacijai gauti gali teikti fiziniai asmenys, norintys keisti katilus, kurie naudoja malkas, granules, durpių ar pjuvenų briketus, gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį ar kitą taršų kurą, į šilumos siurblius oras–vanduo. Paramą šilumos siurbliams gali gauti nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą, sodo namą ar gyvenamosios paskirties butą. Naujas privalumas, kad nėra privaloma atsisakyti savo senojo katilo. Tokiu būdu galima turėti alternatyvų šildymą ir derinti su šildymu oras-vanduo“, – atkreipia dėmesį „Ecoenergija.lt“ vadovas.

Kaip ir kodėl rinktis šilumos siurblius oras-vanduo?

Renkantis šilumos siurblį reikia atkreipti dėmesį į jo savybes, pvz., našumą vertinant tam tikrus rodiklius, kurie rodo, kiek šilumos perduoda įrenginys naudodamas tą patį elektros energijos kiekį.

Norint pasiekti maksimalų šilumos siurblio efektyvumą, svarbi pastato izoliacija – gerai apšiltintas būstas padidins šildymo efektyvumą. Taip pat patartina naudoti išmaniąsias valdymo sistemas, kurios leis tiksliai

reguliuoti temperatūrą. Svarbus ir techninis aptarnavimas – reikalinga periodiškai valyti filtrus ir tikrinti sistemą, geriausiai tai patikėti tik specialistams.

„Verta ir labai svarbu rinktis įmonę, kuri suteikia pilną paslaugų paketą: nuo konsultacijos iki šilumos siurblio montavimo ir dokumentų sutvarkymo bei garantinio ir pogarantinio aptarnavimo“, – priduria „Ecoenergija.lt“ vadovas.

Kur kreiptis?

„Ilgametė patirtis rodo, kad gyventojams kyla daug klausimų, susijusių su šilumos siurblių oras- vanduo įsigijimu ir paramos įsisavinimu. Todėl norintiems laiku pasiruošti šildymo sezonui jau dabar kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 670 26903arba el. paštu info@ecoenergija.lt, kad gyvos konsultacijos metu individualiai galėtume suteikti patarimų pasirenkant šilumos siurblį ir padėtume susitvarkyti reikalingus dokumentus kompensacijai gauti“, – pataria „Ecoenergija.lt“ vadovas Gintautas Liutkus.

Sutaupykite net 90 % šilumos siurblio kainos – registruokitės jau dabar!

The post Gal jau paskutinė galimybė? LEA parama šilumos siurbliams išgraibstoma – kaip suspėti pasinaudoti ir sutaupyti net iki 90proc.? appeared first on udiena.lt.

Nors rūšiavimo infrastruktūra Lietuvoje veikia daugelį metų, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad rūšiavimas yra daugiau simbolinis veiksmas nei reali galimybė atliekas grąžinti į gamybos ciklą. Popieriaus ir kartono pakuočių pavyzdys rodo priešingai – jų kelias nuo konteinerio iki naujo gaminio yra aiškiai atsekamas kiekviename etape.

Kaip atliekos tampa antrine žaliava

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė primena, kad net pažangiausios perdirbimo technologijos negali sugrąžinti į gamybos ciklą atliekų, kurios buvo netinkamai išrūšiuotos ar užterštos.

Popieriaus ir kartono atliekų surinkimu bei paruošimu perdirbimui užsiimančios bendrovės „Grigeo Recycling“ vadovė Justina Prunskienė pritaria – nors didžioji dalis surenkamų popieriaus ir kartono atliekų į įmonę atkeliauja iš gamybos įmonių, logistikos ir sandėliavimo centrų, prekybos bendrovių, spaustuvių bei kitų verslo klientų, tačiau svarbią vietą šiame procese užima ir gyventojų išrūšiuotos pakuotės.

„Kiekviena į pakuočių konteinerį patekusi kartoninė dėžė, popierinis maišelis ar kita pakuotė prisideda prie bendro medžiagų kiekio, iš kurio vėliau gaminami nauji produktai. Kartu su kitomis „Grigeo Group“ įmonėmis Lietuvoje galime užtikrinti visą popieriaus ir kartono perdirbimo grandinę – nuo išrūšiuotos pakuotės iki naujo gaminio“, – pažymi J. Prunskienė.

Surinktos atliekos pirmiausia atgabenamos į atliekų tvarkymo aikšteles, kur įvertinama jų kokybė, pašalinamos netinkamos priemaišos, atliekamas papildomas rūšiavimas, o popierius ir kartonas atskiriami pagal rūšį bei kokybę. Vėliau atliekos supresuojamos į ryšulius ir paruošiamos transportuoti į gamyklas, kur tampa antrine žaliava naujų gaminių gamybai.

„Kuo trumpesnis žaliavos kelias, tuo mažesnis poveikis aplinkai, o sukuriama ekonominė vertė lieka šalies viduje“, – sako J. Prunskienė.

Kodėl popierių vis dar rūšiuoja žmonės?

Technologijos padeda spartinti procesus, tačiau galutinę popieriaus ir kartono atliekų kokybę peržiūri žmonės. Būtent darbuotojų patirtis ir kruopštumas užtikrina atliekų, skirtų perdirbimui, kokybę.

„Nedidelės priemaišos gali turėti reikšmingos įtakos galutiniam perdirbimo rezultatui, todėl kokybės kontrolė ir papildomas rūšiavimas yra būtini. Tai viena priežasčių, kodėl taip svarbu atliekas teisingai išrūšiuoti dar namuose ar jų susidarymo vietoje“, – teigia J. Prunskienė.

Surinkimo, rūšiavimo ir paruošimo procesai skirtingų tipų popieriaus atliekoms yra panašūs, jų tolimesnis kelias priklauso nuo medžiagos rūšies.

Rudos spalvos kartonas ir kitos kartoninės pakuotės naudojamos gofruotojo kartono popieriaus pagrindo gamybai. Vėliau iš jo gaminamos įvairios pakuotės maisto produktams, gėrimams, baldams ar kitoms prekėms. Baltas popierius ir spaustuvinė makulatūra tampa žaliava higieninio bei švaros popieriaus gaminiams gaminti.

Europos gerosios praktikos rodo, kad šiandien nepakanka vien surinkti kuo daugiau popieriaus atliekų – vis didesnę reikšmę įgauna jų kokybė. Netinkamai išrūšiuotos ar užterštos atliekos mažina perdirbimo efektyvumą ir galimybes pluoštą grąžinti į gamybos ciklą. Tai reiškia, kad ateityje svarbiu rodikliu bus ne tik surinktų tonų kiekis, bet ir tai, kiek jų realiai galima panaudoti naujų gaminių gamybai.

Perdirbimas prasideda prie rūšiavimo konteinerio

„Grigeo Group“ įmonėse kartono pakuočių ir higieninio popieriaus gamybai kas mėnesį reikia apie 15 tūkst. tonų žaliavos, todėl kokybiškai surinktos ir perdirbimui paruoštos popieriaus bei kartono atliekos yra svarbi žaliavų teikimo grandinės dalis.

„Iš esmės matome uždarą ciklą. Vartotojo išrūšiuota kartoninė dėžė gali tapti nauja dėže, o baltas popierius – nauju higienos gaminiu. Popieriaus pluoštas gali būti perdirbamas ir 7 kartus, o tam tikrais atvejais, pasitelkus naujausias technologijas, net iki 25 kartų. Perdirbimas nėra uždaras ratas be pradžios ir pabaigos, nes pluoštas natūraliai dėvisi. Todėl labai svarbu ne tik susikoncentruotį į jo perdirbimą, bet ir saugoti jo kokybę kiekviename etape“, – sako J. Prunskienė.

„Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė A. Burbaitė atkreipia dėmesį, kad nors gyventojai gerai atpažįsta daugumą popierinių ir kartoninių pakuočių, nemaža dalis vis dar klaidingai mano, kad kartu galima rūšiuoti ir higieninį popierių, popierinius rankšluosčius ar panaudotas servetėles.

„Perdirbti galima tik tai, kas tinkamai išrūšiuota. Jokiu būdu į popieriaus konteinerį negalima mesti higienos priemonių, higieninio popieriaus, maisto likučių, pakuočių su skysčiais ar kitų atliekų. Kalbant apie rūšiavimo klaidas visiškai tinka lietuviškas posakis – „šaukštas deguto medaus statinę sugadina“. Užterštos pakuotės irgi gali užteršti visą surinktą srautą“, – sako A. Burbaitė.

Ji siūlo dažniau prisiminti, kad žiedinė ekonomika ir perdirbimas nesiremia vien gamyklomis ir technologijomis. „Perdirbimas iš tikrųjų prasideda prie rūšiavimo konteinerio. Tik gerai rūšiuodami turime galimybę prikelti popieriaus atliekas ne tik antram, bet ir dvidešimt penktam gyvenimui“, – sako „Žaliojo taško“ atstovė.

The post „Vis tiek viskas sumaišoma“ – mitas: kuo svarbus išmetamų popieriaus pakuočių kelias appeared first on udiena.lt.

Festivalio programa sudaryta taip, kad joje sau spektaklį rastų skirtingi žiūrovai – nuo poezijos ir kamerinio teatro mėgėjų iki komedijų ar jaunimui skirtų pasirodymų. Net trys programos spektakliai yra pelnę aukščiausius teatro apdovanojimus – Auksinius scenos kryžius.

Sartų teatro festivalį pristato „Žiūrovų teatras“. Festivalį kuria brolio ir sesers tandemas – režisierius Balys Latėnas ir aktorė E. Latėnaitė, nusprendę profesionalų teatrą atvežti į kraštą, kuriame gimė jų seneliai ir tėtis, prabėgo jų pačių vaikystės vasaros. Organizatoriai sako, kad į festivalio programą atrinko spektaklius, kuriuos patys norėtų pamatyti. „Jaučiu, kad žmonės pasiilgę ne efektingų formų, o spektaklių, kurie paliestų. Tikiu, kad regionų gyventojai yra verti tokio pat lygio kultūros kaip ir didmiesčiai“, – pabrėžia E. Latėnaitė.

Festivalį atidarys specialiai jam sukurtas R. Kazlo ir Justo Juškevičiaus poezijos ir muzikos vakaras pagal Jono Strielkūno eiles. Programoje – Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“, Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „Šok, Edita, šok“ ir kiti profesionalaus scenos meno darbai. „Norime, kad festivalis taptų ne tik vienkartiniu renginiu, bet ir bendruomenę telkiančia iniciatyva. Todėl jo metu vyks ir vaikų kūrybinė stovykla, į kurią pakviesti ne tik Fausto Latėno meno mokyklos Dusetų ir Zarasų skyrių mokiniai, bet ir vaikai, norintys pirmą kartą iš arčiau pažinti teatro ir muzikos pasaulį. Jie kartu su profesionaliais teatro kūrėjais kurs spektaklį, kuris festivalio metu bus pristatytas žiūrovams“, – sako „Žiūrovų teatro“ įkūrėjas ir režisierius B. Latėnas.

Festivalio programą papildys renginiai Vasaknų dvare – istoriko Eimanto Gudo paskaita „Teatras Lietuvos dvaruose“, susitikimai su spektaklių kūrėjais ir neformalūs pokalbiai po spektaklių.

Organizatoriai tikisi, kad teatras gali tapti dar viena priežastimi atvykti į Zarasų kraštą ir praleisti čia keletą dienų, o gal net ir visą savaitę – pažinti Sartų ežero apylinkes, aplankyti muziejus, galerijas, dvarus, pasivaikščioti pažintiniais takais ar atrasti kitas šio krašto lankytinas vietas. Organizatoriai tikisi, kad Sartų teatro festivalis taps ne vienkartiniu vasaros renginiu, o nauja Zarasų krašto kultūros tradicija, kuri kasmet į regioną pritrauks vis daugiau profesionalaus teatro gerbėjų.

Bilietai – jau prekyboje. Bilietus platina: bilietai.lt

Daugiau informacijos:

Balys Latėnas

Tel. +370 686 00986

El. p. blatenas@gmail.com

Organizatorių inf.

The post Dusetose gimsta naujas Sartų teatro festivalis appeared first on udiena.lt.

Kvykliai šiemet mini jau 355-uosius gyvavimo metus, o seniau prie Kernadėto ežero įsikūręs kaimas buvo vadinamas Kalvelėnais.

Puoselėdami savo krašto tradicijas, kvykliečiai pirmiausia susirinko į koplytėlę bendrai maldai. Šv. Mišias aukojo kunigas Vidas Jelinskas, kvietęs melsti stiprybės, vienybės ir Dievo palaimos visiems kraštiečiams.

Vėliau šventė persikėlė į kiemelį, kur susirinkusiuosius pasveikino Kvyklių seniūnaitijos seniūnaitis Valdemaras Paškonis, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas ir Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas. Seniūnas nuoširdžiai palinkėjo visiems sveikatos, ištvermės ir gražios bendrystės, o garbaus amžiaus sulaukusioms jubiliatėms Aldonai Veronikai Mikulėnienei ir Danutei Jaksebogienei užrišo simbolines juostas.

Šventės metu pasidžiaugta ir artėjančiais pokyčiais Kvykliuose, kuriuos pasiekė Utenos rajono savivaldybės investicijos: netrukus Kernadėto ežere bus įrengtas naujas pontoninis tiltas, o dvi kaimo gatvės sulauks naujos asfalto dangos.

Utenos seniūnijos inf.

Linos Narčienės nuotr.

The post Kvyklių kaimui – 355 metai appeared first on udiena.lt.

Jei vaikas yra priešmokyklinukas, pirmokas ar antrokas, prašymo dėl nemokamo maitinimo pildyti nereikia. Jiems visiems mokykloje skiriami nemokami pietūs, nevertinant šeimos pajamų ir be atskiro prašymo.

Pasak laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas einančios Jūratės Zailskienės, svarbu, kad šeimos nelauktų rugpjūčio ar rugsėjo – kuo greičiau pateiks prašymą, tuo greičiau gaus paramą ir galės įsigyti reikalingas mokymosi priemones.

„Vasarai kone įpusėjus, daugelis tėvų galvoja apie tai, kaip pasiruošti naujiems mokslo metams, įsigyti reikiamas priemones. Kad būtų lengviau ir mažiau streso, dėl paramos vertėtų kreiptis jau dabar. Taip pat nereikėtų atidėlioti ir kreipimosi dėl nemokamo maitinimo, kad vaikai jį gautų nuo pat rugsėjo pradžios“, – sako ministrė.

Kas gali gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti

Visi mokiniai, nepaisant, kurioje klasėje mokosi, turi teisę į 148 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 euro.

Taip pat išimties atvejais parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir tada, jei vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra didesnės, bet neviršija 466 eurų. Tokiems atvejams priskiriama, pavyzdžiui, liga, nelaimingas atsitikimas, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra asmuo su negalia.

Svarbu tai, kad, vertinant šeimos pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 25 iki 40 proc.).

Nemokamas maitinimas – patiems mažiausiems ir vaikams iš finansinių sunkumų turinčių šeimų

Lietuvoje jau kelerius metus nemokami pietūs skiriami kiekvienam priešmokyklinukui, pirmokui ir antrokui be atskiro prašymo ir nepriklausomai nuo šeimos pajamų, išskyrus atvejus, kai tėvai arba globėjai informuoja mokyklos administraciją, kad tokio poreikio nėra.

Atskiras prašymas reikalingas dėl nemokamo maitinimo 3–12 klasėse besimokantiems vaikams, gyvenantiems mažas pajamas gaunančiose šeimose. Jiems nemokamas maitinimas skiriamas, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 euro. Taip pat gali būti ir išimčių, kaip ir skiriant paramą mokinio reikmenims įsigyti.

Prašymus teikti šeimos raginamos jau dabar

Prašymai dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti ir 3–12 klasių mokinių nemokamo maitinimo naujais mokslo metais gali būti teikiami nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis iki spalio 5 d., dėl nemokamo maitinimo mokykloje galima kreiptis per visus mokslo metus, atsiradus paramos poreikiui.

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, ar pilnametis mokinys, ar nepilnametis emancipuotas mokinys turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt). Kartu su prašymu-paraiška taip pat reikia pateikti pažymas apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė sudėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Kreipiantis tik dėl mokinių nemokamo maitinimo, prašymą-paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai, t. y. tokiu atveju nėra būtinybės kreiptis į savivaldybės administraciją ar pildyti prašymo www.spis.lt

Papildoma informacija

Planuojama, kad nuo rugsėjo socialinę paramą mokiniams mokyklose gaus apie 119 tūkst. mokinių, t. y. apie 30 proc. visų mokinių, iš kurių apie 86 tūkst. mokinių, kai nevertinamos šeimos gaunamos pajamos.

Šių metų pirmąjį pusmetį vidutiniškai per mėnesį nemokamus pietus mokyklose gavo daugiau kaip 117 tūkst. mokinių (apie 30 proc. visų mokinių).

2026 m. socialinei paramai mokiniams skirta apie 69 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Šeimos kviečiamos nelaukti rudens – jau dabar kreiptis ir dėl paramos mokinio reikmenims, ir dėl nemokamo maitinimo appeared first on udiena.lt.

Utena.lt inf.

The post Maudyklų vanduo Utenos rajone yra švarus appeared first on udiena.lt.

Vasaros kelionių sezonui įsibėgėjus, „Tele2“ skelbia žaidimą savo klientams, pirmą kartą aktyvavusiems sutikimą kelionių draudimo paslaugai. Akcija vyks nuo liepos 3 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, o jos laimėtojai bus išrinkti atsitiktinės atrankos būdu rugpjūčio 17 d. Su laimėtojais bus susisiekta telefonu.

Paslaugos aktyvavimas nieko nekainuoja. Draudimas pradeda veikti tik klientui išvykus į užsienį ir telefonui prisijungus prie mobiliojo ryšio tinklo užsienyje. Draudimo paslauga išsijungia grįžus į Lietuvą. Pirmoji kiekvienos kelionės diena yra nemokama, o paslaugos atsisakyti galima bet kada.

Vos du eurus per dieną daugelyje pasaulio šalių veikianti apsauga, galioja visiems apsidraudusiojo šeimos nariams – tai, ko gero, mažiausia kaina rinkoje.

Pasak „Tele2“ draudimo produkto vadovo Luko Savicko, kelionių draudimas ypatingai svarbus net ir trumpose išvykose, nes apsaugo nuo netikėtų išlaidų. Anot eksperto, prieš keliones ir taip netrūksta rūpesčių, todėl įsigyti draudimą turi būti lengva ir paprasta.

„Atostogų metu norisi galvoti apie kelionę, įspūdžius ir poilsį, o ne apie netikėtas išlaidas ar rūpesčius svečioje šalyje. Kelionių draudimas padeda jaustis ramiau, jei prireiktų medicininės pagalbos, nutiktų nelaimingas atsitikimas ar keliautojai prarastų dokumentus.

Sykį aktyvavus „Tele2“ kelionių draudimą, apie jį daugiau nereikia galvoti, nes jis pradeda veikti kaskart išvykus. Šią vasarą kviečiame ne tik pasirūpinti savo ir savo artimųjų saugumu, bet ir suteikiame galimybę laimėti kelionių čekius, kad įspūdžių būtų dar daugiau“, – sako L. Savickas.

„Tele2“ kelionių draudimas galioja visame pasaulyje. Į draudimo apsaugą įeina medicininių išlaidų, nelaimingų atsitikimų, civilinės atsakomybės draudimas ir draudimas praradus dokumentus. Klientai taip pat gali pasinaudoti „eMed“ paslauga – viena nuotoline gydytojo konsultacija telefonu ar vaizdo skambučiu ir, prireikus, viena pakartotine konsultacija tos pačios kelionės metu.

Draudimas pritaikytas ir aktyviam laisvalaikiui – jis galioja važiuojant motociklu, vandens motociklu ar kitomis vasaros pramogoms skirtomis transporto priemonėmis, o žiemą – ir slidinėjant.

„Tele2“ klientai aktyvuoti draudimo paslaugą gali savitarnoje (https://mano.tele2.lt), paskambinę į kontaktų centrą, arba salone, o tai padarius akcijos laikotarpiu, galima laimėti vieną iš dviejų čekių naujoms kelionėms. 2026 m. rugpjūčio 17 d. atsitiktinės atrankos būdu bus išrinkti 2 laimėtojai, kuriems atiteks po 1000 eurų „West Express“ kelionėms. Čekis galios 12 mėnesių nuo jo išdavimo datos.

„Tele2“ kelionių draudimas – patogus būdas apsidrausti visai šeimai, nes sykį aktyvavus paslaugą, ji veikia kaskart išvykus, draudimas galioja kartu vykstantiems artimiesiems, o paslaugą nesunkiai galima valdyti savitarnoje ar SMS žinute. Mokestis už draudimą įtraukiamas į mėnesio paslaugų sąskaitą.

Daugiau informacijos apie „Tele2“ kelionių draudimą: https://tele2.lt/privatiems/kelioniu-draudimas

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00467

@ asta.buitkute@tele2.com

The post Aktyvuok draudimą ir laimėk: „Tele2“ siūlo 1000 eurų kelionei appeared first on udiena.lt.