Pagrindiniai traumų sukėlėjai – paspirtukai

Pasak I. Sapagovaitės, traumų pikas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka šiltų orų metas. Pagrindinės vaikų traumų priežastys – dviračiai, riedučiai, riedlentės, paspirtukai, batutai, treniruotės ar pavieniai žaidimai.

„Elektriniai ir paprasti paspirtukai, dviračiai – dažniausi vasaros traumų sukėlėjai.Važiuojantiems nedideliu greičiu ir nukritusiems dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Jei važiuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos būna rimtesnės – rankų ir kojų kaulų lūžiai bei sunkios galvos traumos, sąmonės netekimas“, – kalbėjo specialistė.

Jos teigimu, norintys apsisaugoti turėtų dėvėti šalmus, rankų ir kojų apsaugas. Taisyklių nepaisymas vaikams dažnai baigiasi priėmimo skyriuje: „Privalu žinoti, nuo kokio amžiaus, kur, kaip ir kokiu greičiu galima važiuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbus ir tėvų vaidmuo – jie turėtų nuolatos vaikui priminti, kaip dera elgtis gatvėje.“

Nelaimei užtenka vos kelių sekundžių

Vasaros metu didelę riziką kelia neatsargus elgesys prie laužaviečių, kepsninių lietimas ir maudymasis.

„Neleiskite vaikams lakstyti po „atvėsusios“ laužavietės pelenus, nes žarijos labai ilgai rusena ir paviršius gali atrodyti jau užgesęs, bet iš tikrųjų viduje jos vis dar karštos. Be to, reikėtų itin atsargiai elgtis su karštomis kepsninėmis, šašlykų iešmais, degiuoju skysčiu, nes galima nusideginti plaštakas. Vaikų oda yra plonesnė ir jautresnė, todėl, kad nudegtų, pakanka vos kelių sekundžių. Padų ir plaštakų nudegimas yra labai skausmingas, ilgai gyja. Dažnai lieka ne tik randų, bet ir daugybė problemų ateityje“, – sakė I. Sapagovaitė.

Taip pat ji atkreipė dėmesį į šokinėjimus į vandenį, maudymąsi nežinomose vietose: „Dažnai nutraukiamos ar pažeidžiamos sausgyslės, lūžta stuburas, perduriamos kojos ant dugno esančių šakų, stiklų ar gelžgalių. Tose vietose, kur sunkiai prieinamas krantas, neparuošta poilsiavietė, yra didžiulė rizika labai sunkiai susižaloti.“

Pirmi veiksmai, nutikus nelaimei

Patyrus lengvą ar sunkią traumą, būtina laikytis kelių pagrindinių principų teikiant pagalbą. Pirmiausia, vaikui reikia duoti vaistų nuo skausmo – ibuprofeno ar paracetamolio.

Tuomet įpjautą, nudegusią, sumuštą, sulaužytą ar kitaip sužalotą vietą reikia šaldyti – taip sumažinamas kraujavimas, skausmas, tinimas.

Trečia, visoms traumoms, išskyrus nudegimą, tinka imobilizacija. „Jeigu yra pažeista galūnė ir aiškiai matote, kad ji deformuota, pavyzdžiui, nusisukusi į kitą pusę, patariama ją palikti toje padėtyje. Jei yra galimybė, reikėtų vaiką paguldyti ant kieto horizontalaus paviršiaus ar kitaip imobilizuoti ir nejudinant laukti greitosios medicinos pagalbos ar patiems vežti į medicinos įstaigą“, – patarė specialistė.

Rimtesnių traumų atvejais, pavyzdžiui, įvykus eismo įvykiui, iškritus iš aukšto medžio ir gulint be sąmonės ar negalint atsikelti, vaiko negalima judinti. „Galimi sunkūs sužalojimai, todėl kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir apklokite vaiką, kad jis nesušaltų. Stenkitės nejudinti jo kaklo ir nugaros“, – pabrėžė I. Sapagovaitė.

Jei vargina stiprus, pavartojus vaistų nepraeinantis skausmas, besitęsiantis nesustabdomas kraujavimas, galūnės deformacija, sąmonės netekimas, alerginė reakcija, skendimas, didelės energijos trauma, nudegimas ar elektros trauma, nedelsdami kreipkitės pagalbos.

Vyresnių žmonių traumos – sunkesnės

Anot J. Kesienės,vyresnio amžiaus asmenys dėl lėtinių ligų, regėjimo, pusiausvyros, pažinimo, psichikos, judrumo sutrikimų traumas patiria dažniau negu jaunesni.

„Didžioji dalis patiriamų traumų įvyksta dėl griuvimų. Lauke griūvama dažnai, kai žiemą yra slidu ar palijus, kai yra nelygios šaligatvių plytelės, ėjimo zonoje yra duobučių ar kliūčių. Namuose griuvimų rizika didesnė vonioje – kur slidu, bet tai gali nutikti ir keliantis iš lovos, persikeliant į vežimėlį, užkliuvus už kilimo, slenksčio ar baldų, ypač kai patalpose tamsu ar prieblanda, pavyzdžiui, naktį einant į tualetą“, – kalbėjo specialistė.

Dėl osteoporozės ir kitų sveikatos sutrikimų vyresnio amžiaus žmonių traumos paprastai yra sunkesnės, po jų ilgiau sveikstama, jos dažniau sukelia mirtinas komplikacijas.

Kaip apsisaugoti?

J. Kesienė pažymėjo, kad, norint sumažinti traumų riziką, būtina pasirūpinti saugia aplinka: „Svarbu geras apšvietimas, lygus paviršius, kuriuo einama, kliūčių nebuvimas. Esant pusiausvyros ir judėjimo sutrikimų ar galvos svaigimui, svarbus pagalbinių priemonių naudojimas – lazdelės ar vaikštynės, turėklai, prisilaikymo rankenos, vonios suoliukas ir kitos priemonės.“

Pasak jos, griuvimų riziką sumažina tinkama avalynė ir drabužiai, pavyzdžiui, žemakulnė, plačiu, neslystančiu padu avalynė, ne per ilgos kelnės.

Svarbus tinkamas vaistų vartojimas: normalaus arterinio kraujospūdžio palaikymas, esant cukriniam diabetui, tinkama glikemijos kontrolė, tinkamas vartojamų vaistų režimo laikymasis ir jų poveikio žinojimas, pavyzdžiui, sergant Parkinsono liga.

Taip pat ji atkreipė dėmesį į tinkamą mitybą, skysčių vartojimą, fizinį aktyvumą. „Fizinės organizmo savybės (taip pat ir raumenų jėga) senstant nuolat mažėja ir šis procesas pagreitėja po 50–60 metų, o tai dažnai padidina griuvimo pavojų. Fizinių savybių palaikymas įvairiomis fizinio aktyvumo formomis yra svarbus ne tik griuvimų profilaktikai, bet ir laimingam ir sėkmingam senėjimui“, – pridūrė ji.

Fizinio aktyvumo nauda

Anot J. Kesienės, svarbiausia griuvimo prevencijai yra pusiausvyros, koordinacijos lavinimas bei raumenų jėgos treniravimas. Pratimus tikslingiausiai gali parinkti kineziterapeutas.

„Kojų raumenims stiprinti tinka įvairūs pritūpimai, įtūpstai, atsistojimas nuo ir atsisėdimas ant kėdės, žingsniavimas aukščiau keliant kojas, kūno svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos, pratimai sėdint bei gulint su gumomis ar kamuoliuku. Pusiausvyrai lavinti tinka siekimo įvairiomis kryptimis pratimai sėdint ar stovit, stovėjimas suglaudus kojas ar koja prieš koją, stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas įvairiu greičiu su pasisukimais, krypties keitimu ar ėjimas su kliūtimis“, – kalbėjo ji.

Tiek raumenų jėgai, tiek pusiausvyrai lavinti tinka įvairūs šokiai, taiči mankšta ir kiti grupiniai užsiėmimai, kuriuose asmenys ne tik yra fiziškai aktyvūs, bet ir bendrauja, didėja jų motyvacija, pasitikėjimas, patiriama pozityvių emocijų.

Užsk. Nr. 20240723/03

The post Ar galime išvengti traumų? appeared first on udiena.lt.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.

The post Uteniškiai tapo čiuožykla virtusio miesto įkaitais appeared first on udiena.lt.

Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakojo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymėjo pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems.

Dažniausios vaikų traumos

Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei.

Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos prireikia gydyti stacionare, dažniausiai lemia nukritimai, sąlytis su karščiu, apsinuodijimai, vaikai nukenčia ir nuo įvairių mechaninių įrengimų.

Sužalojimų priežasčių – daugybė

Vaikų traumas lemia daugybė aplinkybių, tačiau labai svarbu – supanti aplinka, vaikų ir juos prižiūrinčių žmonių elgesys. „Per pirmuosius gyvenimo metus vyksta intensyvus fizinis, intelektinis, emocinis vystymasis. Mažamečiai nėra savarankiški, neturi pakankamai žinių apie pavojų susižaloti ir kaip tų sužalojimų išvengti, elgiasi spontaniškai, jiems labai daro įtaką bendraamžiai. Daugelis linkę pervertinti savo gebėjimus. Ypač paaugliai, jaunimas linkęs labiau rizikuoti ir prasčiau suvokia galimas savo veiksmų pasekmes“, – teigė L. Ciesiūnienė.

Svarbų vaidmenį vaidina ir fiziniai skirtumai tarp vaikų bei suaugusiųjų. Pavyzdžiui, vaikai yra mažesni, dėl to kyla didesnė rizika būti nepastebėtiems. Jų oda yra plonesnė ir greičiau nudega, o kvėpavimo takai yra mažesni ir siauresni, tai lemia, kad kyla didesnis springimo pavojus. Vaikų galva yra santykinai didesnė, taigi, sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Vaikų kūno paviršiaus ir tūrio santykis yra didesnis nei suaugusiųjų, dėl to yra didesnė grėsmė prarasti skysčius, apsinuodyti.

Trys prevencijos priemonių grupės

Pasak L. Ciesiūnienės, suaugusieji turi suvokti, kad visi netyčiniai sužalojimai yra nuspėjami ir išvengiami: „Žinant sužalojimų aplinkybes, atliekant paprastus veiksmus, daugelis jų gali neįvykti.“

Sužalojimų prevencija yra veiksmai ar intervencijos, skirtos užkirsti kelią sužalojimams atsirasti arba sumažinti jų skaičių ir rimtumą. Svarbu nustatyti galimas grėsmes aplinkoje ir pakeisti aplinką ar elgesį.

Prevencijos priemones galima suskirstyti į tris grupes: švietimą, inžinerines priemones ir teisės normas, o geriausi prevencijos rezultatai pasiekiami tuomet, kai visų grupių prevencija įgyvendinama kartu.

Švietimas apima priemones, kuriomis siekiama pakeisti visuomenės požiūrį ar elgesį. Tai vaikų eismo saugos mokymas, saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens pamokėlės, paskaitos būsimiems tėvams, visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių vaikų ugdymo įstaigose, kvalifikacijos kėlimas.

Inžinerinės priemonės apima aplinkos pritaikymą, norint kuo labiau sumažinti pavojų susižaloti. Tai automobilinės kėdutės, kūdikių nešioklės, šalmai, alkūnių ir kelių apsaugos, specialūs varteliai laiptams, virtuvės zonai, židiniams, dūmų ir smalkių detektoriai, langų ribotuvai ir užraktai, kita.

Trečia grupė – teisės normos – skirta užtikrinti tam tikrą elgesį, nustatyti normas kasdieniame gyvenime ir užtikrinti saugios aplinkos sukūrimą. Tai žaislų, kitų kūdikiams ir vaikams skirtų prekių saugos standartų nustatymas, žaidimų aikštelių įrangos saugos normų užtikrinimas, reikalavimas įrengti dūmų detektorius namuose, naudoti saugos diržus ir automobilines kėdutes, maudyklų reikalavimai, kita.

Garbaus amžiaus žmonių traumos

Kalbant apie suaugusiuosius, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas D. Kurlys daugiausia susiduria su pacientais, patyrusiais šlaunikaulio ir stipinkaulio lūžius bei turinčiais peties sąnario pažeidimų, nes, krisdami ir bandydami atsiremti, žmonės neretai susižeidžia šį patį judriausią kūno sąnarį.

Dėl susilpnėjusios regos ir klausos, sulėtėjusio judrumo, lėtinių ligų ir kitų sveikatos problemų garbaus amžiaus sulaukę žmonės priklauso didesnės rizikos grupei. Be to, nemaža dalis traumų įvyksta ir staiga apsvaigus galvai, o tam, pasak gydytojo, įtaką gali daryti per didelis ar nesuderintas medikamentų vartojimas: „Būna, kai negalvodami apie pasekmes žmonės neatsakingai užsiima savigyda arba kreipiasi pas gydytojus, norėdami išspręsti vieną sveikatos problemą, tačiau nutyli apie kitų vaistų vartojimą.“

Taip pat primenama, kad, siekiant sumažinti traumų rizikų, vertėtų reguliariai mankštintis, pasirinkti tinkamą avalynę, būti atidesniems lipant laiptais, keliantis iš lovos, vaikštant nelygiu grindiniu.

„Whiplash“ sindromas ir patarimai

Be viso to, labai dažnai suaugusieji (ir ne tik) patiria staigius botaginius kaklo sumušimus, vadinamus „Whiplash“ (kirčio traumos) sindromu. Paprastai tokie pažeidimai įvyksta avarijų metu, kai net ir po nestipraus smūgio galva lyg švytuoklė staigiai pajuda į priekį. Iš pradžių tai neatrodo rimta problema, nes jokių išorinių ar vidinių pažeidimų nesimato, tačiau po kurio laiko žmogui gali pradėti svaigti galva, skaudėti kaklą, tirpti rankos ir atsirasti kitų nemalonių sveikatos sutrikimų.

„Šios traumos gydymas –nelengvas procesas, reikalauja daug jėgų ir pastangų, todėl visuomet patariu žmonėms, įvykus net ir nestipriai avarijai, neskubėti taikiai išsiskirti, kadangi dažniausiai rimtos sveikatos problemos pasirodo tik praėjus kuriam laikui po konkretaus įvykio“, – pažymėjo D. Kurlys.

Užsk. Nr. R0313/8

„Santarvės“ archyvo nuotr.

The post Susižeisti gali visi: ir maži, ir dideli appeared first on udiena.lt.