„Siekiame patobulinti sistemą, sudėti labai aiškius akcentus į  nuolatinę mokinių pažangą  ir gyvenimui reikalingų kompetencijų vystymą. Šiuo metu ypač paskutinėse klasėse  labai daug reikšmės teikiama pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams ir per mažai mokinio pažangai per visus jo mokymosi metus. O juk pagrindai dedami tikrai ne baigiamose klasėse. Be to, šiuo metu viduriniame ugdyme daugiau dėmesio skiriama žinių įgijimui, tačiau trūksta laiko pritaikyti ir kūrybiškai jas panaudoti“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Dabar peržiūrima vidurinio ugdymo struktūra, turinys ir dalykams mokytis skiriamas laikas (bendrasis kursas liktų tik lietuvių kalbos ir matematikos pamokose), numatoma papildyti naujais mokinio pasirenkamaisiais dalykais – tokiais, kaip filosofija, inžinerinės technologijos, ekonomika ir verslumas. Numatoma daugiau laiko suteikti praktinėms, socialinėms, pilietinėms veikloms. Kartu peržiūrima ir visa mokinių vertinimo sistema – nacionaliniai ir pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimai.

Mokinio pasiekimai stebimi visą mokymosi laiką

Planuojama, kad mokinio pažanga bus stebima visus jo mokymosi metus, nesikoncentruojant tik į baigiamąsias klases ir egzaminus. Siekiama, kad į trečiąją gimnazijos klasę ateitų pasirengę mokytis mokiniai.

„Šiuo metu viduriniame ugdyme gali mokytis ir tie, kurie turi didelių spragų. Tokiu atveju mokymasis III ir IV gimnazijos klasėse gali dar labiau demotyvuoti mokinius, nes labai sunku siekti viduriniame ugdyme numatytų tikslų. Kad taip nebūtų, pirmiausia turi keistis nacionalinių mokinių ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo svarba – jie turi tapti tikru instrumentu  mokiniui stebėti savo pažangą, laiku gauti mokymosi pagalbą ir padėti apsispręsti  dėl tolesnio kelio, o galbūt ir profilio pasirinkimo“, – sakė viceministras Ramūnas Skaudžius.

Po 4 ir 8 klasių mokiniams, nepasiekiantiems patenkinamo pasiekimų lygmens, turėtų būti suteikiama pagalba. Dažnai po 4 ir 8 klasės mokinys keičia mokyklą ir mokytojas naujoje mokykloje neturi informacijos apie pasiekimus ar žinių ir kompetencijų spragas. Būtų užtikrinta, kad informacija apie pasiekimus keliautų paskui mokinį, kaupiant duomenis apie mokymosi rezultatus švietimo informacinėje sistemoje. Taigi mokyklos ir mokytojas galėtų matyti vaiko pažangą viso bendrojo ugdymo metu. Taip pat svarstoma apie tikslines vasaros stovyklas ar papildomą mokymosi valandą 5 bei 9 klasėje mokiniams, kuriems reikia papildomos mokymosi pagalbos. 

Atsisakoma vienkartinio momentinio pamatavimo egzaminu

Numatoma atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, vertinimą papildant kompiuterizuotais, visų mokyklų mokiniams vieningais tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse. Jie ne tik fiksuotų pasiekimus, bet ir vertintų pažangą, laiku nustatytų spragas, mokiniui būtų suteikiama reikiama mokymosi pagalba.

Visų mokinio pasirinktų dalykų tarpiniai atsiskaitymai būtų privalomi, tačiau būtų galima nelaikyti baigiamojo egzamino, jei jis nebūtinas baigiant gimnaziją ar stojant į aukštąją mokyklą.

„Reikia pabrėžti, kad nesiekiama didinti mokinių pasiekimų testavimo, tačiau norima visapusiškai išnaudoti turimą vertinimo sistemą stebėti pažangai. Gimnazistai visus dvejus vidurinio mokymosi metus galės nuosekliai mokytis, neatidėti iki IV gimnazijos klasės pavasario“, – teigė R. Skaudžius.

Brandos atestate kartu su metiniais pažymiais bei brandos egzaminų rezultatais būtų pateikiama daugiau informacijos apie mokinio pasiekimus: tarpiniai visuotiniai vertinimai, brandos darbo, socialinės – pilietinės veiklos įvertinimai. Taigi tai būtų ir galimybė aukštosios mokykloms vertinti mokinių pažangą ir motyvaciją. Siekiama, kad brandos atestatas taptų elektroniniu dokumentu.

„Šis pokytis patį vertinimą padarytų nuoseklesnį, labiau išdėstytą laike. Skatintų mokinius mokytis nuolat ir sistemingai. Būtų labiau pasitikima bendrojo ugdymo mokykla. Būtų eliminuoti tokie įvykiai, kuomet pareigingi, kruopštūs ir nuolat besimokantys mokiniai iš susijaudinimo prastai pasirodo egzamino metu. Net ir studentams universitetuose kiekvieno dalyko vertinimas susideda iš daugelio komponentų, tačiau mokiniai mokyklose kažkodėl vis dar turi pakankamai drastišką diagnostinį, o ne kaupiamąjį vertinimą“, – akcentavo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

Kol kas diskutuojama, kiek egzaminų reikėtų išlaikyti, norint gauti brandos atestatą. Pirminis siūlymas, jog būtų tik valstybiniai egzaminai: du privalomi (matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros) bei vienas pasirenkamas egzaminas, o mokantis profesinėse mokyklose – du privalomi (matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros) ir kvalifikacijos egzaminas.

Numatoma, kad ateityje brandos darbas ir socialinė bei pilietinė veikla abiturientams taip pat būtų privalomi. Šios veiklos užtikrintų pusiausvyrą tarp akademinių žinių, tyrinėjimu grįsto mokymosi ir į praktinę veiklą orientuoto ugdymo, skatintų mokinių sąmoningumą ir pilietinę brandą. Šiuo metu brandos darbas yra vienas iš pasirenkamųjų mokyklinių egzaminų, jis neprivalomas, mokiniai jį gali rengti iki dvejų mokslo metų ir derinti įvairių dalykų žinias bei gebėjimus: gamtos ir socialinių  mokslų, informacinių technologijų ir kt.

Pokyčiams pasirengti – ne mažiau kaip dveji metai

Vertinimo pokyčius viduriniame ugdyme rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta darbo grupė, kurioje yra gimnazijų, kolegijų, universitetų, pedagogų asociacijų, mokinių, Lietuvos švietimo tarybos, edukologų ir kiti atstovai.

Šiuo metu darbo grupės nariai svarsto siūlymus savo bendruomenėse. Visus sprendimus tikimasi priimti po diskusijų švietimo bendruomenėje. Siūloma, kad pasikeitimai įsigaliotų brandos egzaminus laikantiesiems 2025 metais, o brandos darbas taptų privalomas mokyklas baigsiantiems 2027 m. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Gimnazistų laukia pasikeitimų virtinė appeared first on udiena.lt.

Statistikos departamento duomenimis, per ketverius metus pedagogų šalyje sumažėjo 4 tūkstančiais: 2016–2017 mokslo metais valstybinėse ir privačiose mokymo įstaigose jų dirbo 45,4 tūkst., o praėjusiais mokslo metais jau tik 41,4 tūkst.

Nevalstybinėse bendrojo ugdymo įstaigose pedagogų daugėja. Departamento duomenimis, per ketverius metus mokytojų skaičius jose išaugo kiek daugiau nei 500: nuo 918 iki 1 425.

Statistika rodo, kad nevalstybinėse mokymo įstaigose daugėjo ir besimokančiųjų, nors bendras mokinių ir studentų skaičius šalyje nuo 2016 m. sumažėjo 45 tūkst.

Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto docentė dr. Aušra Rutkienė pastebėjo, kad demografiniai procesai neišvengiamai paliečia ir mokyklas.

Pasak mokslininkės, dėsninga, kad mažėjant mokinių, traukiasi ir pedagogų gretos. Tiesa, skirtinguose švietimo lygmenyse mokinių mažėja nevienodai.

Pradiniame ugdyme mažėjimas ne toks drastiškas kaip viduriniame, o Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys rodo, kad pastaruosius dvejus metus netgi pastebimas nežymus mokinių skaičiaus didėjimas.

Pedagogų bendruomenė ne tik traukiasi, ji ir sparčiai sensta, bet jaunoji mokytojų karta taip greitai neateina pakeisti vyresniųjų kolegų, kaip norėtųsi. Pasak A. Rutkienės, įvairios ilgalaikės prognozės jau kurį laiką rodė disbalansą – 50 metų perkopusių pedagogų daugiau nei jaunų.

ŠVIS duomenimis, dirbančių pensinio amžiaus pedagogų šalyje yra 7,25 proc. (2020–2021 mokslo metai). Pedagogų, kurių darbo stažas iki 2 metų, yra beveik 5 proc.

Lietuvoje ypač mažai jaunų, iki 30 metų, mokytojų – mūsų šalyje jie sudaro tik 3 proc., kai EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) šalių vidurkis yra 11 proc.

Tačiau Lietuvoje gerokai daugiau nei pusė mokytojų yra vyresni kaip 50 metų – jie sudaro 57 proc. (EBPO vidurkis – 34 proc.) visų pedagogų. „Vidutinis pedagogų amžius jau perkopė 50 metų ribą ir tai dar vienas rimtas signalas pedagogus rengiančioms institucijoms ir visai sistemai“, – perspėjo A. Rutkienė.

Be to, pasak mokslininkės, svarbu įvertinti ir dėl pandemijos atsiradusius veiksnius – padidėjusį pedagogų darbo krūvį, pasikeitusią mokymo aplinką: „Neteko sutikti nė vieno pedagogo, kuris būtų pasakęs, kad nuotolinio mokymo laikotarpiu darbo buvo mažiau. Ne vienam pedagogui tai buvo lūžio ar apsisprendimo laikas, kai buvo priimtas galutinis sprendimas nebedirbti pedagoginio darbo.

Rudenį bus aiškiau, kokiam mokytojų skaičiui nebeskambės Rugsėjo 1-osios skambutis, tačiau, remiantis dabartine informacija, tokių gali būti 1 400–1 500.“

Lietuvoje pedagogų trūksta ir artimiausiu metu trūks. „Tačiau turime nepamiršti, kad situacija skirtingose savivaldybėse yra nevienoda, – sakė A. Rutkienė. – Vienas iš formalių rodiklių – mokinių skaičius, tenkantis vienam pedagogui. Skirtingose savivaldybėse jis skiriasi iki trijų kartų – vadinasi, ten, kur mokytojams tenka mažesnis krūvis, įmanoma darbą organizuoti su turimu pedagogų skaičiumi ar net reikia optimizuoti mokyklų tinklą. Tačiau kai kur pedagogų stygius atsiliepia gana skaudžiai.“

Kaip teigė pašnekovė, trys skirtingi STRATA (Vyriausybės strateginės analizės centras) prognozių scenarijai rodo, kad jau ateinančiais metais trūks daugiau nei dviejų tūkst. pedagogų.

Panašius skaičius prognozavo ir 2019 m. tyrimą atlikę VDU mokslininkai. Pasak jų, labiausiai trūks STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos), pradinio ugdymo pedagogų, pagalbos vaikui specialistų.

Vis dėlto, pasak A. Rutkienės, situacija po keleto metų gali imti gerėti, nes pedagogines studijas pasirenkančių studentų skaičius auga: „Mus labai džiugina konkursai į profesines pedagogikos studijas – jas renkasi jau turintys bakalauro diplomus ir jauni, ir vyresni žmonės.

Be to, nemažai studijuojančių ne pedagogikos krypties studijų programose renkasi gretutines pedagogikos studijas. Sulaukiame ir nemažai persikvalifikuoti pasiryžusių pedagogų – baigusieji perkvalifikavimo studijas turės jau dviejų dalykų mokytojo kvalifikaciją – būtent tokia yra VDU mokytojų rengimo samprata.“

A. Rutkienė pastebėjo, jog universiteto rengiamas mokytojų perkvalifikavimo studijas renkasi ir mokytojai iš privačių mokyklų. Jie nori keisti profilį – privačiai institucijai tiko jų darbo kokybė, stilius, metodai, tačiau trūko formalios kvalifikacijos.

Ar tiesa, kad valstybinėse mokyklose dirbančius geriausius specialistus pervilioja sparčiai steigiamos privačios bendrojo ugdymo įstaigos?

Pasak A. Rutkienės, tikrai pasitaiko, jog besiplečianti arba „auganti“ („renkanti“ vyresnes klases) mokykla pervilioja valstybinių mokyklų pedagogus, siūlydama jiems geresnį darbo užmokestį ir darbo sąlygas. „Tačiau žinau keletą atvejų, kai susiklostė priešingai, – didesnės algos ar geresnės darbo sąlygos nevalstybinėje mokykloje nemotyvavo, nes buvo keliami aukšti reikalavimai, ir žmonės paliko darbą privačiame sektoriuje“, – pasakojo A. Rutkienė.

Šalies švietimo sistema su vis rimtesniais iššūkiais susiduria nepaisant didėjančio šios srities finansavimo. Kaip rodo statistika, 2020 m. šalies švietimo įstaigų gautos lėšos siekė 2,3 mlrd. eurų – 238 mln. eurų, arba 12 proc., daugiau nei 2019 m.

Valdžios sektoriaus lėšos sudarė didžiąją finansavimo dalį – 81 proc. (1,9 mlrd. eurų) – švietimo įstaigų gautų lėšų. Per metus jos padidėjo 198 mln. eurų (12 proc.).

2020 m. vienam švietimo įstaigoje besimokančiam asmeniui vidutiniškai teko 3 180 eurų, arba 330 eurų daugiau nei ankstesniais metais.

2020–2021 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 459 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas.

Lietuvos statistikos departamento inf.

The post Rugsėjo 1-osios skambutis sveikina vis mažiau mokytojų appeared first on udiena.lt.

Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius – tokie pagrindiniai pastarųjų trijų metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę, kuri šiandien pristatyta visuomenei.

Būklės apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad gerai mokykloje jaučiasi tik daugiau nei pusė mokinių, dideli ugdymo rezultatų skirtumai regionuose, skirtingose mokyklose, mokytojų kvalifikacija ir pasiekimai menkai koreliuoja, mokykloms trūksta gerų vadovų, finansavimo sistema savivaldybėse neefektyvi, daug lėšų tenka ūkiui ir administravimui. Mokinių pasiekimų skirtumai yra vieni didžiausių iš 72 EBPO PISA tyrimo šalių.

Analizėje akcentuojama, kad pavyko sustabdyti nuo 2001 m. trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą. Tarptautiniame skaitymo gebėjimų tyrime PIRLS 2016 m.  Lietuvos mokinių rezultatas yra aukštesnis už skalės vidurkį.
Pagerėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas. Savivaldybės, ypač regionuose, pritraukia daugiau vaikų panaudodamos mokyklų patalpas, kurios liko laisvos sumažėjus mokinių. Palyginti su EBPO šalimis, Lietuvoje darželius lankančių dvimečių yra daugiau (Lietuvoje 55 proc., EBPO 39,5 proc.).
„Geros mokyklos turėtų būti visur, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto, demografinės situacijos. Savivaldybių kaip mokyklų savininkių atsakomybė dėl savo regiono švietimo kokybės yra didelė. Ragintume savivaldybių politikus ir švietimo administratorius labiau analizuoti savo regiono švietimo būklę, pasilyginti su panašiomis savivaldybėmis ir ieškoti tinkamų priemonių, geros praktikos pavyzdžių švietimui tobulinti, orientuotis į kokybės užtikrinimą, atsisakyti inertiškumo ir konservatyvumo, efektyviau naudoti finansinius išteklius”, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kelia nerimą ir didėjanti socialinė atskirtis, kuri turi įtakos mokinių pasiekimams. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Kupiškio, Pakruojo, Joniškio, Biržų rajonų savivaldybėse, kuriose socialinis kontekstas prastesnis, pasiekiama palyginti aukštų mokinių pasiekimų. Šių savivaldybių pavyzdžiai patvirtina, kad tai galima sumažinti švietimo priemonėmis ir suteikti vaikams šansą į geresnę ateitį.
Nemažus iššūkius švietimo sistemai kelia Lietuvos demografinė situacija. Bendrojo ugdymo mokinių skaičius sparčiausiai (iki 22 proc.) mažėjo Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo r. savivaldybėse, o šiek tiek augo (iki 6 proc.) Vilniuje ir rajone, ir Klaipėdos mieste. Prognostinis tyrimas atskleidė, kad 2022 m. pradžioje vaikų daugės tik didmiesčiuose, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse” savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose. O sparčiausiai mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Jau dabar savivaldybėse būtina priimti sprendimus, kad ugdymo įstaigų tinklas ir švietimo paslaugos prisitaikytų prie demografinių pokyčių.
Mokinių skaičiaus kaita lemia ir mokytojų bei mokyklų skaičiaus kaitą. Tai dar labiau aštrina ir mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą, kai kuriose savivaldybėse jų per daug, kai kur trūksta. Labiausiai trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. 2017 m. jų stigo pusėje savivaldybių. Prasta padėtis dėl mokytojų kvalifikacijos: 2017 m. reikiamos kvalifikacijos nebuvo įgiję net ketvirtadalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir penktadalis pagalbos mokiniui specialistų. Tačiau turima mokytojų kvalifikacija ne visada koreliuoja su mokinių pasiekimais. Pvz., Zarasų, Kretingos, Švenčionių, Radviliškio, Skuodo rajonuose mokytojai turi aukštą kvalifikaciją, bet jų mokinių rezultatai prasti.

Kaip spręsime kylančius iššūkius?

Įvedamas etatinis mokytojų užmokestis, naujas mokyklų finansavimo modelis ir pradedančiojo mokytojo etatas leis padidinti jaunų mokytojų atlyginimą, prisidės prie profesijos patrauklumo. Pedagogų trūkumą regionuose mažins galimybė mokytojams tapti dviejų dalykų mokytojais.
Pradėta esminė pedagogų rengimo pertvarka – šį rugsėjį pradeda veikti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose. Pradėtos 6 naujos pedagogų rengimo programos. Svarbus mokyklų vadovų atsinaujinimas ir kuriamas jų rezervas.
Skirtumus tarp savivaldybių ir mokyklų turėtų „nugludinti” nuo rugsėjo įvedamas „kokybės krepšelis” – papildomai skiriami 11 mln. eurų mokinių pasiekimams gerinti.
Labiau išplėtoti gamtamokslinį ugdymą, sudominti mokinius padės moderniomis priemonėmis aprūpinti STEAM centrai, kuriuos rengiasi įkurti 10 savivaldybių.
Iki 2020 m. numatoma atnaujinti visas ugdymo programas, įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą, mažinant brandos egzaminų svarbą, įdiegti visos dienos mokyklos modelį. Informatikos bus mokoma nuo pradinių klasių, plačiau įvedamas integralus gamtamokslinis ugdymas.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Švietimo būklė: geresni pasiekimai, bet išlieka dideli skirtumai tarp mokyklų appeared first on udiena.lt.

Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Švietimo kokybė savivaldybėse trečiadienį aptarta Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių susitikime.

„Matome kad skirtingose savivaldybėse atotrūkis yra didelis. Pedagogai paprastai prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos – ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris. Labiausiai nerimą kelia padėtis savivaldybėse, kur 30-50 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens. Tai rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas užtikrinti švietimo kokybę“, – kalbėjo ministrė J. Petrauskienė.

Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos.

Geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.

Kur kas geresni dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai: 18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pasiekė pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10-12 proc. visų dešimtokų.

Pasak ministrės, mokykla turi rūpintis padėti įveikti atskirtį vaikams, kurie auga nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis – dažnai tik mokykla gali duoti tai, ko nesuteikė šeima. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis, prastesnė padėtis yra kaimo vietovėse – čia 40 proc. mokinių gauna socialinę paramą (mieste – 20 proc.).

Deja, kaip rodo EBPO PISA tarptautiniai tyrimai, Lietuvos vaikai, augantys socialiai pažeidžiamose šeimose, pasiekia menkesnių mokymosi rezultatų negu jų bendraamžiai iš palankaus socialinio konteksto šeimų. O kaimo vaikams pavyti bendraamžių iš Vilniaus pasiekimų vidurkį prireiktų dviejų papildomų mokslo metų.

„Kad pasiektume aukštos švietimo kokybės kiekvienoje mokykloje, reikia visų bendrų pastangų, o labiausiai savivaldybių – mokyklų steigėjų. Svarbu turėti ne bet kokias, o geras mokyklas, nes šiandien tiek pasiekimų, tiek emocinio klimato, tiek mokyklų aprūpinimo skirtumai regionuose yra per dideli. Šiemet rengdami švietimo būklės apžvalgą, analizuosime ne vien pasiekimus, bet ir pažangą, kurią daro mokyklos. Kiekviena veikia labai skirtingomis sąlygomis“, – sakė J. Petrauskienė.

Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia per 1 000 bendrojo ugdymo mokyklų, beveik jų visų steigėjos yra savivaldybės. Daugiau kaip pusėje, 39 savivaldybėse, veikia mokyklos, kurių 5-8 klasių mokiniai mokosi jungtinės klasėse. Jungtinės klasės formuojamos mažose, negausiose mokyklose. Tokiose klasėse kartu mokosi, pavyzdžiui, penktokai su aštuntokais. Valstybės kontrolės pateiktas vertinimas rodo, kad dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post J. Petrauskienė mokyklų steigėjams: švietimo kokybės atotrūkis savivaldybėse yra didžiulis appeared first on udiena.lt.

Nuo sausio mėnesio gerokai pasipildė neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – šiemet tam skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Tai – beveik trečdaliu daugiau negu pernai (8,2 mln. eurų). Skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius, atsiras naujų programų.

„Vyriausybė tesėjo pažadą nuo šiemet skirti daugiau pinigų neformaliajam vaikų švietimo krepšeliui. Turime sudaryti galimybes, kad ir po pamokų visi mokiniai užsiimtų prasminga, jiems patinkančia, įvairius jų gebėjimus, talentus atskleidžiančia veikla. Skirdami daugiau lėšų ir tokiu būdu mažindami tėvų finansinį įnašą, tikimės, kad nuo šiemet neformaliojo švietimo programas lankančiųjų skaičius padidės dar 10 procentų. Taip pat tikimės ir daugiau programų, įvairesnių jų krypčių“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Neformaliojo švietimo krepšeliu naudojosi 25 proc. mokinių. Tikimasi, kad skyrus daugiau pinigų šis skaičius ūgtelės iki 35 proc.

Valstybės skiriama lėšų suma vienam vaikui nesikeičia – turi būti skiriama nuo 10 iki 20 eurų, o konkrečią sumą nustato savivaldybė. Rekomenduojama, kad vienam vaikui būtų skiriama 15 eurų. Valstybės lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa, kuriai per savaitę skiriama ne mažiau kaip 2 val. arba ne mažiau kaip 8 val. per mėnesį.

Savivaldybės interneto tinklalapyje išsirinkę vaikui patinkantį būrelį, tėvai turi susisiekti su jo organizatoriais ir pasirašyti sutartį.

Skyrus daugiau pinigų tikimasi, kad atsiras daugiau organizacijų ir laisvųjų mokytojų, kurie parengs ir vaikams pasiūlys įdomių ir trūkstamų programų. Nors informacinių technologijų, gamtos, ekologijos, kraštotyros, techninės kūrybos, turizmo, teatro, pilietinio ugdymo ir kt. programų daugėja, palyginti su dominuojančiomis sporto, muzikos programomis, jų vis dar stinga. Savivaldybės taip pat turėtų užtikrinti, kad programų pasiūla tiek pradinių klasių, tiek vyresniems mokiniams būtų pakankama ir atitinkanti jų poreikius.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – valstybės skiriamos tikslinės lėšos – įvestas 2015 m.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Švietimo ir mokslo ministerija turi gerą žinią tėvams appeared first on udiena.lt.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ragina savivaldybes įvertinti kokybiško švietimo prieinamumo galimybes visiems vaikams ir užtikrinti efektyvų švietimui skiriamų lėšų naudojimą.

„Metinis valstybės ir savivaldybių švietimo biudžetas perkopia 1 mlrd. Eur. Tik kiek daugiau nei pusė jų – t. y. mokinio krepšelis – skiriamas tiesiogiai mokinių ugdymui. Kitą pusę sudaro savivaldybių lėšos mokyklų pastatų administravimui ir išlaikymui. Tiek užsienio ekspertai, tiek Valstybės kontrolė (VK) ragina mokyklų steigėjus tvarkyti mokyklų tinklą, sutaupytas lėšas skirti ugdymo kokybei gerinti: naujoms ugdymo priemonėms, mokytojų padėjėjų etatams steigti, įvairioms ugdomosioms mokinių veikloms. Efektyvus finansavimas yra rezervas kokybei tobulinti, tiek didinant atlyginimus, tiek lėšas ugdymui“, – sakė ministrė.

Pasak J. Petrauskienės, remiantis VK ir EBPO išvadomis bei LRV Vyriausybės programa, ministerija koreguos mokyklų finansavimo tvarką. Tą ketinama padaryti iki ateinančių metų rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, ministerija nustato bendras žaidimo taisykles, bandydama atsižvelgti į labai skirtingą situaciją įvairiuose Lietuvos kampeliuose, bet savivaldybės, kaip steigėjos, yra atsakingos už savo tinklą, sprendimus su mokyklomis, mokiniais. Ministerija savo ruožtu daugiau dėmesio skirs savivaldybių lygmens analizei ir joms pateiks rekomendacijas.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Ragina savivaldybes užtikrinti, kad lėšos švietimui būtų naudojamos efektyviai appeared first on udiena.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų tikslingumą ir veiksmingumą, planuoja skirti iki 18,2 mln. eurų projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs.

Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros plėtros projektams buvusios ŠMM ministrės Audronės Pitrėnienės įsakymu 2014–2020 metams buvo numatyta skirti 49 mln. Eur.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, revizavus projektų sąrašą, iš sąraše numatyto 41 projekto 14 mokyklų praėjusią savaitę pakviestos rengti investicijų projektus ir paraiškas, kurių bendra vertė 18,2 mln. Eur. Pavyzdžiui, Kauno technikos profesinio mokymo centras – orlaivių remonto technikų rengimo bazei (iki 1,98 mln. Eur), Alytaus profesinio rengimo centras – inžinerinės pramonės programų specialistams rengti (iki 2 mln. Eur), Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla – automobilių remonto technikams rengti (iki 5,87 mln. Eur).

„Šiemet per LAMA BPO organizuotas centralizuotas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas parodė, kad į šių 14 mokyklų realizuojamas sektorines programas įstojusių asmenų srautas yra didelis ir atitinkantis darbuotojų poreikį darbo rinkoje. Jų poreikis ir artimiausioje perspektyvoje išliks didelis. Todėl šie projektai atrinkti kaip prioritetiniai ir jiems numatytos ES fondų lėšos”, – sakė ministrė.

Šios mokyklos paruoš detalius projektus, kurie dar kartą bus analizuojami ŠMM, ir tik tada bus priimtas sprendimas dėl projektams skirtinų sumų.
Šiuo metu kiti projektai toliau peržiūrimi ir antruoju etapu ketinamos kviesti teikti investicijų projektus ir paraiškas už maždaug 10 mln. Eur dar 6 mokyklos.
„Profesinis mokymas labai svarbus šalies ūkiui, todėl jo turinys ir profesinio mokymo įstaigų absolventų praktinis pasirengimas turi atitikti darbdavių poreikius – profesiniam mokymui skiriamos lėšos turi užtikrinti specialistų rengimo kokybę. Šiandien mes tebegirdime pranešimus, kad profesinio mokymo sistemoje paruošiami specialistai neatitinka darbdavių lūkesčių, taigi akivaizdu, kad finansavimas buvo skiriamas neefektyviai ir lėšų skirti vien todėl, kad jos taip buvo suplanuotos, nebegalime”, – teigė ministrė.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Investicijas į sektorinius praktinio mokymo centrus sumažins daugiau nei perpus appeared first on udiena.lt.

Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, kokybė ir jos kriterijai – svarbiausia, todėl planuojama reforma orientuota tik į vertės aukštojo mokslo diplomui sugrąžinimą. Taip šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pristačiusi aukštojo mokslo pertvarkos kokybinius pokyčius, ji pakvietė nespekuliuoti dėl pateiktos reformos fragmentų, o koncentruotis į jos turinį.

„Nuogąstavimai ir paskubomis kurpiami alternatyvūs planai signalizuoja dalies visuomenės nepasitikėjimą ir baimę. Labai natūralus jausmas, tačiau jis kyla tada, kai suvokiama, kad kelio atgal nėra ir kad aukštojo mokslo sistemos kompleksiniai pokyčiai neišvengiami.  Šiandien mūsų pristatomų kokybinių pokyčių tikslas – grąžinti aukštojo mokslo diskursą prie esmės – kokybė svarbiausia. Ir turime aiškiai pasakyti, ką darysime, kad aukštojo mokslo sistema ne tik funkcionuotų, kaip dabar, bet kurtų aukštą pridėtinę vertę visiems sistemos dalyviams, o diplomai, kurių  netrukus eis atsiimti absolventai, pagaliau būtų tikrai vertingi ir vertinami. Tiek pačių studentų, tiek akademinės bendruomenės, tiek ir darbdavių”,  – sakė ŠMM vadovė.
Pasak jos, tai, kad planuojamų pokyčių analizė viešojoje erdvėje susitelkė ties forma, o ne turiniu, signalizuoja iki galo nesuvoktą aukštojo mokslo padėties rimtumą.
„Universitetai, aukštosios mokyklos visada buvo ir tebėra ta integrali visuomenės audinio dalis, kuri sugebėdavo matyti daugiau ir plačiau, ne tik išryškinti svarbiausias visuomenės problemas bei skaudulius, bet ir rasti joms sprendimus. Pasitikime akademine bendruomene, jos nariais, todėl nuolat diskutuojame, kalbamės ir ieškome geriausių būdų, kaip atsakysime į labai konkrečius mūsų laikmečio aukštojo mokslo sistemai keliamus iššūkius. Dėl tikslų nebesiginčijame, tariamės dėl tikslingiausių priemonių kokybei pasiekti”, – teigė J. Petrauskienė.
Pasak jos, vienas aiškiausių atsakymų, kodėl siekiant kokybiško aukštojo mokslo būtina infrastruktūrą  ir žmogiškąjį potencialą telkti atsisakant fragmentacijos, – nuolatos mažėjantis studentų skaičius.
„Kai klausia, kodėl planuojama mažinti studijų programų skaičių, kodėl siūloma telkti aukštųjų mokyklų akademinį potencialą, atsakau labai paprastai – nes studentų skaičius mažėja drastiškai, o ateityje situacija tik sudėtingės. Kitas dalykas – didinant investicijas į mokslą, mokslininkų kompetenciją ir darbo sąlygas akademikams, natūraliai stiprėja poreikis bendradarbiauti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Turintys mokslinių ambicijų bei tikslų mokslininkai niekada neprivalėjo tenkintis tik turimomis galimybėmis, tačiau dabar realizuoti savo tikslus ir siekius bus paprasčiau”, – reformos rezultatus vardijo ŠMM vadovė.
Be to, planuojant didinti finansavimą mokslinei veiklai, konsoliduojant turimus išteklius, dėstytojai nebebūtų priversti blaškytis tarp skirtingų mokymo įstaigų, mėgindami užsidirbti orų atlyginimą, o racionalizavus studijų programų skaičių, sumažėtų ir dėstymo krūvis, atsirastų daugiau galimybių vykdyti tiriamąją veiklą.
Anot ministrės, matant aukštojo mokslo situaciją platesniame kontekste, visos kalbos apie tai, kaip konkrečiai turi būti optimizuojamas aukštųjų mokyklų tinklas, tėra spekuliacijos.
„Nebūtų per stipru, jei pasakyčiau, kad, mano galva, tikrai nėra didelio skirtumo, kaip konkrečiai vyks tinklo optimizavimas, nors būtent jis viešojoje erdvėje eskaluojamas labiausiai. Vienareikšmiškai esame atviri, pasirengę išklausyti visas nuomones, leistis į dialogą ir ieškoti tokio taktinio sprendimo, kuris būtų efektyviausias ir orientuotas į kokybinius pokyčius”, – sakė ŠMM vadovė J. Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post J. Petrauskienė: „Visos reformos tikslas – vertę teikiantis diplomas“ appeared first on udiena.lt.

Antradienį Prezidentūroje Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė apdovanojo geriausiai Nacionalinį diktantą šiemet parašiusią Druskininkų „Ryto” gimnazistę Rusnę Kuliešiūtę ir kitus konkurso prizininkus. Raštingiausiai 2017 metų moksleivei įteikta elektroninė skaityklė su įrašytais pasaulio ir lietuvių autorių literatūros kūriniais.

Nacionalinio diktanto II vietos laimėtojomis pripažintos Klaipėdos licėjaus dvyliktokė Gustė Čėsnaitė ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos trečiokė Gabija Tubelevičiūtė. III vieta atiteko Tauragės „Versmės” gimnazijos antrokei Simonai Viseckytei.
Apdovanojimų ceremonijos metu pasveikintos ir raštingiausių mokinių lietuvių kalbos mokytojos: R. Kuliešiūtės mokytoja Lina Dudulienė, G. Čėsnaitės – Laima Vinčienė, G. Tubelevičiūtės – Violeta Žebrauskienė ir S. Viseckytės mokytoja Remigija Kalendienė.
Specialiu prizu – dviejų dienų kelione po Žemaitiją – apdovanota Vilniaus Gabijos gimnazijos bendruomenė, kuri Nacionalinį diktantą šiemet rašė aktyviausiai – net 1 104 mokiniai.
Druskininkų „Ryto” gimnazija jau antrąkart tampa Nacionalinio diktanto nugalėtoja. 2015 m. diktantą geriausiai parašė mokyklos auklėtinė Eglė Šalengaitė.
10-ąjį jubiliejinį Nacionalinį diktantą šiemet Lietuvoje ir užsienyje rašė daugiau nei 33 tūkstančiai žmonių.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Raštingiausiems 2017 metų mokiniams – vertingos Švietimo ir mokslo ministerijos dovanos appeared first on udiena.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija pradeda viešąsias konsultacijas su mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais dėl mokslo metų trukmės ir mokinių pasiekimų gerinimo.

Bus diskutuojama dėl priemonių, kaip pagerinti mokinių pasiekimus, kokią reikšmę turi mokslo metų trukmė, kaip tobulinti ugdymo procesą. Mokyklos dalinsis gerąja patirtimi.
Kovo 30 dieną 13 val. viešosios konsultacijos vyks dešimtyje regionų, tarp jų ir Utenoje,
A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Į Uteną atvyks Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai appeared first on udiena.lt.