Žiemos metu smagu pasivaikščioti mūsų krašto nacionaliniuose ir regioniniuose bei pajusti besiilsinčios gamtos grožį. Augmenija ilsisi, tačiau žiemojantys paukščiai ir gyvūnai gyvena savo ritmu. Net lengviau juos pastebėti iš pėdsakų sniege…

Lietuvaičiams ir svečiams siūloma apsilankyti saugomose teritorijose, kur pastaruoju metu įrengta daug naujų gamtos takų, pastatyta naujų apžvalgos bokštų, nuo kurių atsiveria unikalūs kraštovaizdžiai.
Šią žiemą siūlome aplankyti 7 vietas saugomose teritorijose.

Medžių lajų takas žiemą Anykščių regioniniame parke

Medžių lajų takas šiais metais sumušė lankymo rekordus. Bet ne visi dar suspėjo jį pamatyti. Be to, medžių lajos keičiasi keturis kartus per metus. Kiekvienu metų laiku jos vis kitokios: pavasarį skleidžiantis pumpurams jos švelniai žalios, vasarą lapija sodriai žalia, rudenį lapai pagelsta, paruduoja, o žiemą – šakos be lapų… Kai medžiai numeta lapus, atsiveria ne tik medžio struktūra, bet ir tolimesni, platesni vaizdai; iškritus sniegui arba šarmos metu medžiai primena pasakų karalystę… Keičiasi medžių lajos, keičiasi pojūčiai tarp jų.
O ir šiaip įdomu pasivaikščioti po Anykščių šilelį, Šventosios pakrantėmis, aplankyti legendinį Puntuką. O jei orai nelepintų, galima užsukti į Anykščių regioninio parko lankytojų centrą.

Mitologinis takas žiemą Sirvėtos regioniniame parke

Ne visi žiemos metu gali leistis į tolimas keliones. Žiemos metu ne visos gamtos vertybės lengvai pasiekiamos, ne visais augalais pasidžiaugsi. Gyvūnus vėlgi ne visuomet sutiksi. Bet Sirvėtos regioniniame parke, miške, visai greta Švenčionių, Šventos kaime, galima „pabendrauti su neįprastais miško gyventojais”, čia visais metų laikais rymo profesionalų skulptorių sukurtos skulptūros baltų mitologijos tema. Jos byloja protėvių gyvenseną, pasaulėžiūrą. Galima užsukti į netoli tako esantį Sirvėtos regioninio parko lankytojų centrą, susipažinti su šio regioninio parko lankytinomis vietomis.

Gamtos pažinimo edukacijos gamtoje Aukštaitijos nacionaliniame parke
Čia mokiniai kviečiami pažinti žiemojančius vandens paukščius. Vaikai supažindinami su  Lietuvoje žiemojančiais paukščiais, mokosi juos atpažinti, sužino apie apskaitų metodikas. Veikla yra tęstinė, nes po pirmosios gauna užduotis ir stebi bei skaičiuoja paukščius pasirinktuose taškuose. Po kurio laiko vyksta antrasis užsiėmimas, kurio metu susumuojami ir apibendrinami rezultatai.
Kita įdomi edukacija – dirbtinių lizdaviečių antims gamyba iš nendrių (veiklos dalyviai prisipjauna nendrių ir iš jų gamina dirbtines lizdavietes antims, kurias vėliau pavasarį išdėlios paežerėse).
Aukštaitijos nacionalinio parko specialistai kviečia žaisti pėdsekius – esant sniego miškeliuose, palaukėse mokiniai supažindinami su gyvūnų pėdsakais, sužino apie jų gyvenimo būdą.
Dar viena pamoka gamtoje – „Žiemojantis miškas” (dalyviai supažindinami su tuo, ką stebi aplinkoje: kaip žiemoja spygliuočiai, lapuočiai ir žoliniai visžaliai augalai, kam augalams reikalingas ramybės periodas ir šaltis, gyvūnų pėdsakai ir veiklos ženklai, žiemojantys mažieji miško paukšteliai, geniai ir kt.).

Krekenavos regioninio parko Pojūčių takas žiemą

Greta Krekenavos regioninio parko lankytojų centro rymo apžvalgos bokštas. Žiemą nuo bokšto atsiveria platesnės panoramos. Vos ne aplink jį vingiuoja Pojūčių takas. Vasarą juo galima pakeliauti basomis, ypač skirtingais jo paviršiais, o žiemą galima prisiliesti rankomis. Smagu įsiamžinti Nevėžio slėnio fone. Nuotrauka su puikiu vaizdu geroje kompanijoje tikrai papuoš nuotraukų albumą. Kiekvieną kartą apsilankęs unikalioje Krekenavos regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje „Nevėžio senvagių įvairovė” gali atrasti kažką naujo. Šis lankytojų centras, apžvalgos bokštas ir Pojūčių takas sudaro puikias galimybes nedidelėje teritorijoje įdomiai praleisti laiką.

Dzūkijos nacionalinis parkas žiemą

Pasivaikščiokime ramiais archaiškais Dzūkijos kaimais. Marcinkonyse, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre galima išmokti senovinio amato – žvakių liejimo. Tai ne tik naudingas senovinis užsiėmimas, bet ir sielą sušildantis bendravimas. Ilgais žiemos vakarais mūsų senoliai susiburdavo draugėn ir kartu ne tik laiką leisdavo, bet ir darbus dirbdavo: žvakes liedavo, krepšius pindavo…
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcija organizuoja žiemos žygius ir edukacijas „Gamta žiemą”.

Biržų regioninio parko geologinis takas ir apžvalgos bokštas žiemą

Karstinės įgriuvos. Kokios jos įvairios… Žiemą, kai medžiai numeta lapus, atsiveria smegduobių grožis. Keliaujant geologiniu taku galima daug sužinoti apie smegduobių įvairovę, formas, susidarymą.
O Biržų regioninio parko unikalaus kraštovaizdžio grožis puikiai matomas nuo naujojo savitos formos apžvalgos bokšto šalia Kirkilų karstinių ežerėlių.

Kauno marių regioninis parkas

Kauno marių regioninio parko lankytojų centre galima užsisakyti gamtos pamokas, pritaikytas žiemos sezonui: „Gyvasis rūsys”, „Ką žinai apie Kauno marių regioninį parką”, „Sparnuotos peštynės”, „Biologinės įvairovės gelbėjimo operacija”, „Ar iš balos tas gražumas”.
Geru oru galima pasivaikščioti Kauno marių pakrantėje įrengtu geologiniu taku: prisiliesti prie įdomių geologinių darinių (atodangų, konglomeratų), sužinoti daugiau apie gamtos vertybes informaciniuose stenduose, tiesiog stebėti gamtą žiemą.

Parengta pagal Aplinkos ministerijos inf.

The post 7 įspūdingiausios šalies vietos: jas verta aplankyti net žiemą appeared first on udiena.lt.

Vasario 21 d. (šeštadienį) vyks aštuntasis Nacionalinio diktanto konkursas.

Pirmasis atrankinis konkurso etapas vyks 2015 m. vasario 21 d. 11 val. Utenos rajono savivaldybės salėje. Registracijos pradžia – 10 val.
Nacionalinio diktanto konkurse gali dalyvauti mokiniai, kurie kviečiami diktantą rašyti į Aukštakalnio progimnaziją. Mokinių darbai bus vertinami atskiroje konkurso grupėje. Konkurse negalės dalyvauti lituanistai.

Utenos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Vyks aštuntasis Nacionalinio diktanto konkursas appeared first on udiena.lt.

Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus, trijų administracinių rajonų – Ignalinos, Utenos ir Švenčionių – sandūroje.

Tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Jo teritorija siekia 40,5 tūkst. ha, 15,5 proc. teritorijos užima vandenys, 70 proc. – miškai. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija įsikūrusi Palūšėje.
Nacionalinis parkas buvo įkurtas siekiant išsaugoti bei atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti. Tai ežerų kraštas, kur tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai. Didžiausias ežeras yra Kretuonas – 829 ha. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje (gylis – 62,5 m).
Raižytą ir įvairų Aukštaitijos nacionalinio parko reljefą suformavo ledynai, visiškai pasitraukę prieš 14 tūkst. metų. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos, o ledyno pakraštį ženklinantis Šiliniškių gūbrys parko kraštovaizdžiui suteikia savitumo ir vilioja turistus.
Dėl savo geomorfologinės praeities Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria savo gamtinių sąlygų įvairove. Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija. Čia prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos organizuojama konferencija „Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas – vakar, šiandien, rytoj” vyks Vilniaus rotušėje lapkričio 11 d. 16 val. Konferencijoje dalyvaus, parko istoriją prisimins ir apie perspektyvas diskutuos parko steigėjai, mokslininkai, vietos bendruomenės, visuomeninių organizacijų atstovai.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas mini 40 metų jubiliejų appeared first on udiena.lt.