Progresavo žaibiškai

Anot moters, jos tėtis susirgo prieš pirmąjį karantiną. „Jam buvo diagnozuotas kepenų vėžys su metastazėmis į kaulus, – prisiminė pašnekovė. – Liga vystėsi sparčiai, tėtis važinėjo atlikti tyrimus iš pradžių į Visaginą, vėliau – Vilnių. Ignalinoje, kaip žinote, tyrimai atliekami labai riboti, specialistų pasirinkimas mažas.“

Kaip pasakojo D. Kraujalytė, ligai progresavus, buvo skirtas gydymas Vilniuje, todėl paskutinius savo gyvenimo mėnesius tėtis gyveno pas ją sostinėje. „Praėjome pilną švitinimą, vieną biochemijos kursą, – sakė pašnekovė. – Turėjome patį geriausią gydymą, kompetentingiausius specialistus, pirkome labai brangius vaistus. Tikrai negalvojau, kad mano tėtis taip ims, ir numirs.“

Netikėtai sublogavo

Lemtingąją lapkričio 7 dieną D. Kraujalytė atsiminė itin ryškiai ir skausmingai. Anot jos, į Kazitiškį jos šeima kartu su tėčiu atvažiavo penktadienį, o šeštadienį pasivaikščiojus jam netikėtai pasidarė bloga. Dukra iškvietė tėčiui greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobilį, kuriam atvykus, J. Kraujaliui prasidėjo spazmai. „Aš nebenoriu apie tai kalbėti, nes taip, kaip dirba Ignalinos medikai, aš niekur nieko panašaus nesu mačiusi, – tvirtino pašnekovė. – Jeigu atvažiavusi darbuotoja nežino ką daryti… Manau, kad namuose tėtį ištiko klinikinė mirtis. Ar jis po to buvo pradėjęs vėl kvėpuoti, aš to pasakyti negaliu. Mano vyras padėjo vairuotojui nešti jį su neštuvais ir vėliau papasakojo, kad lauke tėtis pagelto.“

Anot moters, medikai pakeliui į ligoninę tėtį greičiausiai bandė gaivinti. Atvykusi paskui medikų brigadą į Priėmimo skyrių, D Kraujalytė nestabdoma įėjo į vidų ir pamatė J. Kraujalį gulintį ant aukštų neštuvų. „Aš pradėjau rėkti: „Ar jis gyvas?!.“ – siaubingas minutes prisiminė sielvartaujanti dukra. – Netoliese stovėję trys ar keturi medikai papurtė galvas. Gerai neprisimenu visko, kas tuo metu įvyko, nes aš susmukau, bet kažkaip šalia manęs atsidūrė tėtį atvežusi GMP medikė. Ji pradėjo mane guosti ir pasakė, kad jį reikia dabar pasiimti.“

Nespėjus susivokti – liepimas išsivežti

Pašnekovės teigimu, ji ne iš karto susigaudė, kad ne jai pačiai teks vežtis tėčio kūną, o reikia iškviesti laidojimo paslaugų įmonę. Anot jos, jai nė karto neteko nieko laidoti ar dalyvauti organizuojant laidotuves. „GMP darbuotoja man paaiškino, kad reikia skambinti laidojimo įmonei ir paklausė manęs, ar turiu Ignalinoje giminių, – įvykių eigą atpasakojo D. Kraujalytė. – Aš tuo metu susipratau, kad reikia paskambinti tetai Aldai. Medikė taip pat kažkam skambino ir kažką kvietėsi.“

Pasak moters, tetai ji pasakė, kad tėtis mirė, jog jis – Priėmimo skyriuje ir kad jai liepia jį pasiimti. Teta perspėjo, jog turi paimti laidojimo įmonė ir kad ji neleistų paimti Ignalinos įmonei, nes jos paslaugos – labai brangios. Pašnekovės teigimu, giminaitė pasakė, kad reikia kviesti įmonę iš Dūkšto, ir pažadėjo tai padaryti. Galiausiai, anot D. Kraujalytės, kažkokiu būdu buvo iškviestos abi įmonės – UAB „Stiliaus namai“ (direktorius Nerijus Šerėnas) ir Jūratės Rudokienės įmonė iš Dūkšto.

Svarbu – ne ant lauko

Pašnekovė tiksliai neprisiminė, bet jos lyg ir buvo paprašyta išeiti iš Priėmimo skyriaus. „Aš išeinu iš ten, atsisėdu ant suoliuko šalia Priėmimo skyriaus ir matau savo tėtį, vėl gulintį GMP automobilyje, – šnekėjo moteris. – Aš garsiai pasipiktinau, kodėl jis ten. Vairuotojas man atsakė, jog džiaugčiausi, kad ne lauke.“ Anot D. Kraujalytės, vėl buvo priėjusi GMP darbuotoja paguosti.

Po kurio laiko, kaip pasakojo pašnekovė, atvažiavo laidojimo įmonės automobilis. „Man palengvėjo, kad tėtis nebegulės GMP automobilyje, – kalbėjo gedinti dukra. – Atsidaro GMP automobilio durelės, ant neštuvų išvažiuoja mano tėtis, laidojimo paslaugų įmonės darbuotojas taip pat ištraukia savo neštuvus. Jie tokie žemučiai, kad, galima sakyti, tiesiai ant žemės guli. Tada nuo aukštų neštuvų jį perkelia ant žemų. Atsegamas ir paruošiamas maišas ir tėvas kone ant žemės guli. Bekeliant pasikėlė megztinis, matėsi nuogas pilvas. Paprašiau jį pataisyti. Po to galva nusviro ant asfalto. Prašiau ją pakelti. Jį taip ilgai tampė ant žemės, jog man atrodė, kad tai vyko amžinai. Pagaliau užsegė maišą.“

Anot moters, tada ji pradėjo klausinėti, kas tas darbuotojas, atvažiavęs pasiimti tėvo palaikų. „Man jis pasisakė vardą ir pavardę, – skaudžias akimirkas prisiminė mirusiojo dukra. – Man jo pavardė nieko nesakė, todėl vėl perklausiau, iš kur jis. Man buvo atsakyta, kad iš Šerėno įmonės. Aš jam pasakiau, kad man reikia laukti įmonės iš Dūkšto, nes kvietėme ją.“

Maišas – svarbiausia

Kaip prisiminė pašnekovė, jai taip pasakius, kažkodėl labiau užpyko ne kūno atvykęs paimti laidojimo įmonės darbuotojas, bet GMP automobilio vairuotojas. „Jis ėmė skėsčioti rankomis, kažką burbėti, – stebėjosi D. Kraujalytė. – Po to pradėjo piktai grūsti neštuvus atgal į automobilį, tai jam ne išsyk pasisekė, todėl spyrė koja. Vėliau nervingai valė neštuvus.“ Anot moters, „Stiliaus namų“ darbuotojas susirūpino maišu, į kurį buvo įdėtas kūnas – kas už jį sumokės. Susigraudinusi pašnekovė pasakojo, kad tupėjo šalia ant neštuvų gulinčio mirusio tėčio ir laukė, kol atvyks jos artimųjų kviesta laidojimo įmonė. Atvažiavo kita teta – Danutė, kartu jos atsiklaupė. Pasak pašnekovės, visą laiką ji jautė, kad tarsi kažkam trukdo. Galiausiai jos su teta sulaukė automobilio iš Dūkšto ir tėtis pagaliau buvo išgabentas. „Vėliau aš klausiau įmonės savininkės, ji sakė, kad N. Šerėno įmonei maišą atidavė iš savo turimų, – pastebėjo D. Kraujalytė. – Man ji taip pat pasakojo, kad N. Šerėnas ne sykį yra pasiėmęs savaitgalį mirusius žmones, iki savaitės pradžios laikęs šaldytuve ir už tai ėmęs nemenką mokestį. Juk gydytoja mirties liudijimą man išrašė tik pirmadienį.“

Moteris pabrėžė, kad tas papildomas šimtas ar kitas eurų jai būtų buvęs nesvarbus. Keisčiausia pašnekovei buvo tai, kodėl jai pabūti su tėvu ir sulaukti atvažiuojančio laidojimo įmonės automobilio neleido Priėmimo skyriuje. „Kam jį reikėjo laikyti iš pradžių GMP automobilyje, o po to kone ant stovėjimo aikštelės grindinio?“ – retoriškai klausė moteris. Kaip sakė D. Kraujalytė, tėtis pašarvotas buvo vėlyvą sekmadienio popietę Kazitiškyje, o palaidotas – pirmadienį, kai buvo išrašytas medicininis mirties liudijimas. Beje, kas ir kada konstatavo J. Kraujalio mirties faktą, ji nežinojo.

Paimti gali ne bet kas

„Ignalinos dienai“ susisiekus su Ignalinos rajono ligoninės direktore Asta Batūriene, tikslios tvarkos, kaip elgiamasi su pacientu, kai jis miršta GMP automobilyje ar pačiame Priėmimo skyriuje, ji įvardyti negalėjo, todėl pasiūlė pasikalbėti su gydytoja reanimatologe.

„Ignalinos dienos“ žiniomis, jei žmogus miršta vežamas GMP automobilyje, nesvarbu ar po nelaimingo įvykio, ar žinant, kad jis sunkiai sirgo, automobilis privalo sustoti. Tada kviečiami policijos pareigūnai, kurie apžiūri, ar ant kūno nėra smurto žymių. Vėliau informuojami mirusiojo artimieji, kurie turi pasirūpinti kūno išgabenimu ir iškviesti pasirinktą laidojimo paslaugų įmonę. Į Priėmimo skyrius GMP automobilyje mirę žmonės nėra gabenami, mirties faktą patvirtinantį medicininį mirties liudijimą išrašo šeimos gydytojas.

Jei pacientas miršta gydymo įstaigoje, t. y. ligoninėje, jo kūnas vežamas į specialią patalpą, kur pralaikomas apie dvi valandas. Ten su mirusiuoju gali pabūti ir atsisveikinti artimieji. Medicininį mirties liudijimą išduoda ligoninės gydytojai. Po to kviečiama su gydymo įstaiga sutartį dėl palaikų saugojimo pasirašiusi laidojimo paslaugų įmonė ir kūnas išvežamas bei laikomas šaldytuve, kol artimieji pasirenka norimą ritualinių laidojimo paslaugų įmonę bei jį pasiima. Konkursas kūno saugojimo (laikymo) paslaugas teikiančiai įmonei pasirinkti yra skelbiamas viešų pirkimų būdu, jį laimi bendrovė, pasiūliusi mažiausią kainą. Sutartis gali būti pasirašoma metams ar kitam laikotarpiui.

Gyvena senais įstatymais?

UAB „Stiliaus namai“ vadovas N. Šerėnas „Ignalinos dienai“ sakė, jog jo vadovaujamos įmonės darbuotojas atvažiavo pasiimti mirusiojo todėl, kad ligoninė neturi kur saugoti kūno. Kadangi J. Kraujalis mirė GMP automobilyje, buvo iškviesta jų bendrovė. „Nei Priėmimo skyriuje, nei GMP automobilyje, nei niekur kitur mirusysis negali būti laikomas, – tvirtino pašnekovas. – Mes padarėme meškos paslaugą, nors norėjome padaryti gera. Bet juk jokių problemų nekilo – atvažiavo kita firma ir paėmė kūną.“

Pasak direktoriaus, jis nepaėmė už šią paslaugą nei cento, nors jam reikėjo už atliktą darbą sumokėti darbuotojui, be to – jam niekas negrąžino maišo, į kurį buvo įdėtas mirusysis. „Mes turime licencijas pirminiam vežimui, kai kūnas nėra paruoštas šarvojimui, palaikų laikymui ir visas kitas, – tikino N. Šerėnas. – O ta firma, kuri kelia bangas, nieko neturi. Ji net negali turėti, nes licencijos išduodamos tik uabams. J. Rudokienės įmonė neturi teisės paimti kūno pirminiam pervežimui.“ Kaip teigė pašnekovas, anksčiau su Ignalinos rajono ligonine jis buvo sudaręs sutartį dėl palaikų laikymo, bet ją nutraukė. Tai pat jis aiškino, jog net jei jo įmonė kūną saugo šaldytuve, artimieji gali patys pasirinkti įmonę, kuri teiks visas kitas paslaugas – kūno paruošimo, šarvojimo ir laidojimo. Direktoriaus teigimu, kūno paruošimas šarvojimui taip pat licencijuojamas, todėl konkurentų įmonė to daryti negali. „Aš kreipiausi, kur reikia, bet dėl pandemijos negali vykti jokie patikrinimai, – šnekėjo N. Šerėnas. – Bet ateis laikas, kai patikrins. Mūsų įmonė konfliktuoja tik su J. Rudokiene, su kitomis problemų neturime. Ji lipa galvomis, išdarinėja nesąmones, diktuoja savo nerašytus įstatymus. Iš įvairių nelaimingų įvykių vietų, iš gaisrų – tik mes vieninteliai galime paimti žuvusius žmones ir vežti teismo medicinos ekspertizei. Licenciją tai atlikti mums išdavė Aplinkos ministerija.“ Pašnekovas tvirtino, jog jokių „arbatpinigių“ iškvietusiems jį, pavyzdžiui, GMP darbuotojams, jis nemoka, jam skambinama tik dėl to, kad jis vienintelis turi teisę paimti kūną.

Licencijos nereikia, reikia – higienos paso

Aplinkos ministerija pateikė „Ignalinos dienai“ tokį atsakymą: „Laidojimo paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, kuris, teisės aktų nustatyta tvarka, verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nustatyta tvarka teikiantys visas (žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą) ar dalį laidojimo paslaugų.“

Anot Aplinkos ministerijos, laidojimo paslaugų teikimo veikla nelicencijuojama. Visas laidojimo paslaugas galima teikti neturint licencijos. Visgi, kai kurioms paslaugoms atlikti reikalingas leidimas-higienos pasas, bet tarp tų paslaugų nėra pirminio žmogaus palaikų vežimo: „Laidojimo paslaugas, kurių teikimui pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą reikalingas leidimas-higienos pasas (žmogaus palaikų laikymas, žmogaus palaikų paruošimas šarvoti, šarvojimas), laidojimo paslaugų teikėjas turi teisę teikti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavęs leidimą-higienos pasą. Laidojimo paslaugos teikiamos nepažeidžiant sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų ir aplinkos ministro nustatytų laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimų.

Laidojimo paslaugų teikėjas privalo teikti žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti paslaugas, laikydamasis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“

Teisybė tokia: vežti gali

Kaip „Ignalinos dienai“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Utenos departamento, išduodančio leidimus-higienos pasus, direktorė Birutė Sapkauskienė, šį dokumentą Aplinkos ministerijos minėtoms paslaugoms atlikti gali gauti visi asmenys, kurie, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, turi teisę užsiimti laidojimo paslaugų veikla. Žinoma, patalpos, kuriose atliekamos paslaugos, turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

NVSC Utenos departamento duomenimis, žmogaus palaikų laidojimo paslaugas Ignalinos r. teikia ir turi tokius galiojančius leidimus-higienos pasus:

– Jūratė Rudokienė, Didžiasalis, Salos g. 7. Žmogaus palaikų laidojimo paslauga – žmogaus palaikų šarvojimo veikla, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti veikla, žmogaus palaikų laikymo veikla;

– Aldas Bužinskas, Ignalina, Laisvės g. 34. Žmogaus palaikų laidojimo paslauga – žmogaus palaikų paruošimo šarvoti veikla, žmogaus palaikų šarvojimo veikla;

– UAB „Stiliaus namai“, Ignalina, Ligoninės g. 13D. Žmogaus palaikų laidojimo paslauga – žmogaus palaikų šarvojimo veikla, žmogaus palaikų laikymo veikla, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti veikla;

– UAB „Laidojimo paslaugų centras“, Ignalina, Bažnyčios a. 4. Žmogaus palaikų laidojimo paslauga – žmogaus palaikų šarvojimo veikla.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Mirus žmogui, artimuosius į neviltį varo betvarkė ir nesusikalbėjimas tarp institucijų appeared first on udiena.lt.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie vidurdienį Dičiūnuose (Utenos sen.) buvo rastas mirusio vyro (gimusio 1954 m.) kūnas be išorinių smurto žymių. Tą pačią dieną policijos pareigūnams buvo pranešta, kad Kaniūkų kaime (Užpalių sen.) esančiame gyvenamajam name taip pat aptikti dar du mirusiųjų kūnai be išorinių smurto žymių. Portalo udiena.lt duomenimis, mirusieji – motina, gimusi 1938 metais, ir jos sūnus (gimęs 1968 m.).

Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas šių mirčių priežastims nustatyti.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Šiurpūs radiniai: rasti mirusiųjų kūnai appeared first on udiena.lt.

Kelių dienų šarvojimas, naktinis budėjimas prie mirusiojo kūno, raudos ir kitos gedulingų laidotuvių tradicijos po truputį keliauja užmarštin – 63 proc. gyventojų linkę į modernesnį artimojo išlydėjimą, ir tik vos 7 proc. nesutinka atsisakyti tradicijų. Tačiau, kaip priimtiniausius atsisveikinimo būdus su mirusiuoju, šalies gyventojai vis dar nurodo atsisveikinimą šarvojimo salėje, ritualinių paslaugų teikėjų specialiai įrengtose patalpose ar maldos namuose. Tai atskleidė tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

„Vietoje didžiulių, užuojautos žodžiais apipintų vainikų, vis dažniau prašoma atnešti paprastą baltos gėlės žiedą, arba velionį pagerbti uždegant žvakutę. Kai kurie šeimos nariai atsisako ir gedulingų pietų – ne dėl finansų trūkumo, paprasčiausia, mieliau renkasi ramų pasibuvimą su artimiausiais žmonėmis. Yra laidotuvių, kuriose vietoje gedulingos muzikos galima išgirsti velionio mėgtą – vis rečiau muzika skirstoma į tinkamą ar netinkamą, ji suvokiama kaip paskutinis pagarbos artimajam atidavimas. Nors šių pokyčių pavadinti tendencija dar negalima, tačiau jie rodo lietuvių norą brangų žmogų išlydėti paprasčiau arba taip, kaip to būtų norėjęs pats velionis. Jau galima pastebėti, kad žmonės linkę vadovautis nuostata, jog atsisveikinti reikia dar žmogui gyvam esant, o jam mirus – pagerbti jį geraisiais prisiminimais, koks jis buvo”, – pasakojo ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem” laidotuvių ceremonijų planuotoja Jorūnė Ramonaitė.

Laidotuvių nori modernių, bet nuo tradicijų pabėgti sunku
Viena pagrindinių laidotuvių tradicijų, įprastai trunkanti 1–2 dienas, per kurias visi, pažinoję velionį, turi galimybę paskutinį kartą su juo atsisveikinti – šarvojimas. Anapilin iškeliavusio artimojo išlydėjimas vis dar priimtiniausias šarvojimo salėje (taip teigia 80 proc. apklaustųjų), tačiau neatmetamos ir kitos galimos vietos: ritualinių paslaugų teikėjų specialiai įrengtos patalpos (74 proc.), maldos namai (66 proc.), atsisveikinimas su palaikais (šarvojimas) tik prieš pat laidojant į žemę (68 proc.) ar kremuojant (61 proc.). Labiausiai nepriimtinas gyventojams atrodo tiesiog laidojimas be atsisveikinimo – su tuo sutinka 65 proc. apklaustųjų.

Vakarų šalyse populiarūs kitokie atsisveikinimo būdai Lietuvoje dar sunkiai prigyja – atsisveikinimą velionio namuose ar kitoje mirusiajam brangioje vietoje rinktųsi 47 proc. gyventojų, atsisveikinimą jau po kremavimo (su palaikais urnoje, be šarvojimo) būtų linkę rinktis 44 proc. tautiečių.

Tuo tarpu mirusiojo išlydėjimas į paskutinę kelionę gamtoje (parke, sodyboje, miško paunksmėje) ar kavinėje šiuo metu atrodo nepriimtinas atitinkamai 38 proc. ir 39 proc. respondentų. Tiesa, ties šia vieta nuomonės išsiskirstė maždaug po lygiai – kiek daugiau nei trečdaliui (35 proc.) toks būdas atrodytų priimtinas, o likusieji tiesiog neturėjo nuomonės. Vis dėlto naujos atsisveikinimo vietos labiausiai nepriimtinos atrodo vyresnio amžiaus žmonėms – taip nurodo beveik pusė 50-74 m. amžiaus respondentų.

Laidotuvių planuotojų poreikis didėja
Iš tyrimo rezultatų akivaizdu ir tai, kad gyventojai pribrendo laidotuvių ceremonijos organizavimo paslaugas patikėti laidotuvių planuotojui – kad toks asmuo būtinas mano 60 proc. respondentų. Įdomu, jog šiuo klausimu gyventojų nuomonei įtakos nedaro nei amžius, nei lytis, nei gyvenamoji vieta. Beveik tiek pat – 63 proc. – apklaustųjų teigė, kad jiems svarbus asmeninis kontaktas su žmogumi, kuris pasirūpins laidotuvių organizavimu, tačiau kiek daugiau nei pusei – 55 proc. – visus iškilusius klausimus būtų patogiau aptarti telefonu.

„Pernai pristatę pirmą tokią Lietuvoje profesiją – neapsirikome. Iš šiandien gaunamų užklausų matyti, kad laidotuvių ceremonijų planuotojo paslaugos tampa vis paklausesnės, mat žmogui tokią sunkią akimirką reikalinga, kas perimtų visus organizavimo rūpesčius”, – sakė ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem” atstovė Agnė Verbickienė.

Pasak A. Verbickienės, tokia paslauga dažniau linkę pasinaudoti ir emigrantai iš Lietuvos, kurie, staiga netekę artimojo, iki grįžimo į šalį visus rūpesčius patiki laidotuvių planuotojui. Jie ir dažniau pageidauja atsisveikinti ne tokioje formalioje aplinkoje, ir kad atsisveikinimas būtų šviesesnis, šiltesnis ir kiek įmanoma mažiau dramatiškas.

Tam pasitarnauja ir atsisveikinimo metu leidžiama velionio mėgstama muzika, spalvinis apšvietimas, floristika, rodomos skaidrės su nuotraukomis iš velionio gyvenimo ar netgi pagamintas nedidelės trukmės vaizdo įrašas. Tad laidotuvių planuotojo darbas – suorganizuoti visą ceremoniją pagal velionio ar jo artimųjų pageidavimus, kuo mažiau trukdant artimuosius ir leidžiant jiems ramiai pagerbti mirusįjį.

Gedulas.lt rasite moderniai įrengtas šarvojimo sales.

AD VERUM inf.

The post Atsisveikinimas su mirusiuoju pamažu modernėja appeared first on udiena.lt.