Išsamaus projekto pasiūlymo parengimas yra dar vienas svarbus ES parama paraiškų teikimo etapas. Projekto pasiūlyme turėtų būti aiškiai nurodyti tikslai, veikla, laukiami rezultatai, biudžeto paskirstymas ir įgyvendinimo terminas. Labai svarbu laikytis finansavimo programos gairių ir užtikrinti, kad pasiūlyme būtų atsižvelgta į visus būtinus elementus, reikalingus sėkmingai paraiškai. Pateikdami gerai struktūrizuotą ir išsamų projekto pasiūlymą, pareiškėjai gali padidinti savo galimybes užsitikrinti ES paramą savo iniciatyvoms.

Teikiant paraišką ES paramai gauti itin svarbu pateikti paraišką per nurodytą terminą. ES finansavimo galimybės yra labai konkurencingos, o praleidus paraiškos pateikimo terminą, projektas gali būti pašalintas iš svarstymo. Organizacijos ir asmenys, siekiantys ES paramos, turi atidžiai peržiūrėti paraiškos reikalavimus, surinkti visus reikiamus dokumentus ir laiku pateikti paraišką, kad išvengtų diskvalifikacijos. Laikydamiesi termino ir paraiškų teikimo gairių, pareiškėjai demonstruoja savo įsipareigojimą ir profesionalumą, taip padidindami jų patikimumą vertintojų akyse.

Viena iš pagrindinių sąlygų norint sėkmingai teikti paraiškas ES paramai gauti – atitiktis pareiškėjų tinkamumo kriterijams. Suprasdami, kas yra bendri paramos gavėjai, ir apie konkrečias finansavimo galimybes, potencialūs pareiškėjai gali nuspręsti, ar jie atitinka ES paramos reikalavimus. ES finansavimą gali gauti įvairūs subjektai, įskaitant verslininkus, startuolius, labai mažas įmones, mažas ir vidutines įmones, taip pat valstybės institucijas. Pareiškėjai, susipažinę su tipiškų paramos gavėjų profiliais ir finansavimo galimybių apimtimi, gali įvertinti savo tinkamumą ir suderinti savo projektus su ES tikslais ir prioritetais. Be to, žinant įvairius teisės aktus, pvz., reglamentus ir direktyvas, reglamentuojančius ES paramą, galima dar labiau pagerinti paraiškų teikimo procesą.

The post Kokie yra svarbiausi etapai ir sąlygos pretenduojant į ES paramą? appeared first on udiena.lt.

„Iš 1,978 mln. eurų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai (programa) skirtų lėšų pareiškėjams iki šiol jau išmokėta 45 proc. paramos. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje lygiuojasi į pirmaujančias šalis“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Jaunieji ūkininkai domisi gyvulininkyste
Nuo 2014 m. iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įgyvendinti 2 514 žemės ūkio valdų modernizavimo, 428 jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, 662 smulkiųjų ūkių plėtros, 126 žemės ūkio vandentvarkos, 11 miškų infrastruktūros gerinimo, 41 miškininkystės technologijų diegimo projektas. Net 86 proc. jaunųjų ūkininkų labiausiai domėjosi gyvulininkyste, 7 proc. – daržininkyste, likusieji – kitomis ūkio šakomis.

Įgyvendinant miškininkystės ekonominės vertės didinimo ir miško plotų plėtros projektus, sukurtos 47 darbo vietos, o tai – beveik pusė numatyto tikslo, kuris turi būti pasiektas 2023 m. ir siekia 100 darbo vietų.

Gerinamos sąlygos besidraudžiantiems
Maisto produktų kokybės sistemose dalyvauja 227 žemės ūkio valdos, įgyvendinti 24 žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros projektai. D. Liutikas atkreipė dėmesį, kad savo jėgas suvieniję ūkininkai galėtų greičiau įsitvirtinti rinkoje ir pasiekti geresnių rezultatų.

Nors Lietuvoje gamtinės sąlygos labai permainingos, draudimo įmokų kompensacijomis pasinaudojo tik 438 ūkiai, dalyvavę rizikos valdymo sistemose. Iš jų 381 kompensuota įmoka už pasėlių ir augalų draudimą, 57 ūkiams – už gyvūnų draudimą. Siekdama keisti šią situaciją ir skatinti ūkininkus draustis, Žemės ūkio ministerija pateikė Europos Komisijai programos pakeitimą, kuriame siūloma paramos intensyvumą padidinti iki 70 proc. (dabar jis yra 65 proc.), taip pat numatyti, kad parama būtų skiriama draudimo sutartims, kuriomis padengiami nuostoliai, kai buvo sunaikinta daugiau kaip 20 proc. (dabar 30 proc.) ūkininko vidutinės metinės praėjusių metų produkcijos. Paankstintas draudimo įmokų dalies kompensacijos išmokėjimas, taip pat praplėstas ūkinių gyvūnų ligų, nuo kurių apdraudus teikiama parama, sąrašas, papildant jį 12 naujų užkrečiamų ligų.

Daugiausia paremta ūkininkaujančių vietovėse su gamtinėmis kliūtimis
D. Liutikas akcentavo, jog Lietuvos ūkininkai noriai naudojosi parama aplinkosaugai gerinti. Daugiausia lėšų – 65 proc. – visos aplinkosaugai gerinti išmokėtos paramos skirta išmokoms ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių.

Buvo įgyvendinti 6 projektai, skirti investicijoms meldinei nendrinukei išsaugoti, taip pat paremtas meldinių nendrinukių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose – 2 101 ha plote bei šlapynėse – 26 ha plote, paremtos 58 miško valdos, kuriose įgyvendinti prevenciniai ir miško atkūrimo veiksmai – 471 ha plote; įgyvendinti 307 projektai, skirti miško ekosistemų atsparumui ir aplinkosauginei vertei didinti – beveik 5 tūkst. ha plote; paremtas 30,6 tūkst. ha plotas, kuriame vykdomi aukštesni nei privalomi agrarinės aplinkosaugos reikalavimai. Iš jų didžiausias plotas paremtas pagal veiklą „Ekstensyvus pievų ganymas”; paremta 2,7 tūkst. ekologinių ūkių, o paremtas plotas, kuriame buvo vykdomos ekologinio ūkininkavimo veiklos, siekė daugiau kaip 195 tūkst. ha; parama išmokėta daugiau nei 4 tūkst. ūkininkaujančių „Natura 2000″ teritorijose, o paremtas plotas siekė daugiau nei 28 tūkst. ha; vietovėse, kuriose yra gamtinių ir kitų specifinių kliūčių, parama išmokėta daugiau nei 74 tūkst. žemės ūkio valdų, o paremtas plotas siekė 1,15 mln. ha.

Vykdant efektyvaus išteklių naudojimo projektus, pagal veiklą „Specifinių pievų tvarkymas” paramą gavo 289 valdos, taigi, 1,9 tūkst. ha plote vykdomos veiklos prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo; paremtos 383 valdos, kurios naujai įveisė mišką daugiau kaip 2 tūkst. ha plote, už anksčiau įveistą mišką paramą gavo daugiau kaip 3 tūkst. valdų, o paremtas plotas – daugiau nei 22 tūkst. ha; paremtos 293 valdos, kuriose buvo ekstensyviai tvarkomos šlapynės.

Programa tampa vis žinomesnė
Siekiant ekonominės ir socialinės plėtros skatinimo ir infrastruktūros gerinimo kaimo vietovėse, buvo įgyvendinta 14 projektų, skirtų ne žemės ūkio veiklai kaime vykdyti. Taip pat įgyvendinti 2 269 projektai, skirti infrastruktūrai kaimo vietovėse gerinti, – visi buvo skirti asbestinių stogų dangai keisti, 23 – vietinių kelių infrastruktūrai gerinti.

Iki 2018 m. liepos 1 d. pateikta 611 paraiškų vietos veiklos grupių tinklo (VVG) vietos plėtros projektams, iš kurių 90 projektų VVG patvirtino. Birželio mėnesį susirinkę programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad darbo vietų kūrimas kaime yra svarbiausias klausimas.

D. Liutikas akcentavo, jog, palyginti su 2016 m., pagerėjo ir visuomenės, ir paramos gavėjų informuotumas apie programos teikiamą naudą ir galimybes. Pastebėta, jog informacijos naudotojai ir jų įpročiai keičiasi – vis daugiau informacijos teiraujamasi ir teikiama per socialinius tinklus ir kitas interneto platformas. Net 89 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų nurodė, kad informacijos apie programą pakako ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2010 m.

Administraciniai pakeitimai
Pasak D. Liutiko, daug diskutuojama dėl projektų atrankos kriterijų bei veiklos sričių nuostatų pakeitimo, siekiant paramos priemones ir jų įgyvendinimo būdus sieti su konkrečiomis kaimo problemomis ir poreikiais.

Nutarta pakeisti priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” nuostatas ir padidinti jaunojo ūkininko amžių, įtraukiant ir asmenis, kurie ne vyresni kaip 41 metų, bei nustatyti, jog tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, jaunasis ūkininkas galės būti įgijęs ne tik žemės ūkio, bet ir veterinarijos srities išsilavinimą. Taip pat nustatytas ilgesnis paramos paraiškos paramai gauti pateikimo laikotarpis, t. y. paraiška gali būti pateikta ne vėliau kaip per 24 mėn. (buvo 12 mėn.) po įsisteigimo datos.

Taip pat priimti siūlymai padidinti paramos intensyvumą iki 95 proc. bendruomeninio ir nevyriausybinių organizacijų socialinio verslo vietos projektams, įgyvendinamiems pagal programos priemonę „Leader”.

Programa finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Programos rezultatai nuo 2014 m. iki 2018 m. liepos 1 d.
Žemės ūkio konkurencingumo skatinimas (užbaigti ir įgyvendinami projektai):
• modernizuojama 2 721 žemės ūkio valda (planas – 5 324);
• remiama 3 012 smulkiųjų ūkių (planas – 3 780);
• įgyvendinami 27 perdirbimo įmonių modernizavimo ar restruktūrizavimo projektai (planas – 64);
• parama teikiama 433 (pasirašytos 973 sutartys) jauniesiems ūkininkams įsikurti (planas – 1 390);
• konsultuoti 1 160 ūkininkai (planas – 3 325).
Subalansuota teritorinė kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtra (užbaigti ir įgyvendinami projektai):
• Patvirtinta parama pakeisti 3 663 asbesto stogų dangas (planas – 6 750);
• Suteikta parama vietiniams keliams tiesti pagal 118 projektų. Projektai bus baigti 2018 m. (planas – nutiesti 100 km, pagal patvirtintus projektus suplanuota nutiesti 115 km).
Tausojantis gamtos išteklių valdymas ir klimato politikos veiksmai:
• Remiami 85 (pasirašytos sutartys) projektai miškų gaisrų ir stichinių nelaimių žalos prevencijai ir atlyginimui (planas – 71);
• Kasmet apie 3 tūkst. ekologinių ūkių išmokama parama už ekologinį ūkininkavimą 220 tūkst. ha plote (planas – 135 tūkst. ha per metus);
• Kasmet pagal beveik 4 tūkst. paraiškų išmokama parama už daugiau kaip 28 tūkst. ha „Natura 2000″ teritorijose (planas – 18,5 tūkst. ha kasmet);
• Kasmet pagal daugiau nei 74 tūkst. paraiškų mokamos išmokos už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – už 1,15 mln. ha (planas – 960 tūkst. ha per metus);
• Kasmet išmokama parama už beveik 25 tūkst. ha mišku apželdinto ploto (planas – naujai apželdinti mišku 5,3 tūkst. ha plotą).

Užs. Nr. ŽŪM/08, Vytauto Ridiko nuotr.

The post ES parama žmonėms tampa vis prieinamesnė appeared first on udiena.lt.

Nors daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų jaučia asmeninę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau daugelyje regionų jų įtaka vertinama nevienodai. Ne išimtis ir Utenos apskritis. Zarasų ir Anykščių rajonų gyventojai dažniau nei vidutiniškai Lietuvoje naudojasi investicijų rezultatais turizmo srityje, uteniškiai – atnaujintų viešųjų erdvių, molėtiškiai – renovacijos privalumais. Tai parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4 500 respondentų iš visų Lietuvos savivaldybių.

Nuo turizmo iki renovacijos
Šio tyrimo duomenimis, 57 proc. Utenos rajono gyventojų dažnai naudojasi ES investicijų rezultatais, pasiektais atnaujinant viešąsias miestų ir miestelių erdves. Tai – kur kas daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (45 proc.). Beveik 40 proc. uteniškių taip pat teigė besinaudojantys kultūrai skirtų investicijų rezultatais, kai visoje Lietuvoje šią sritį išskyrė tik 24 proc. gyventojų.

Anykščiai ir Zarasai išsiskiria palankiu turizmui skirtų ES investicijų vertinimu – šią sritį įvardijo 22 proc. zarasiškių ir 21 proc. anykštėnų (Lietuvos vidurkis – 13 proc.).
Investicijų rezultatais sveikatos apsaugos sistemoje ypač aktyviai naudojasi Ignalinos gyventojai – 28 proc. (Lietuvos vidurkis – 19 proc.).

Tuo tarpu molėtiškiai kiek labiau išsiskiria vertindami investicijų naudą renovacijos ir energijos taupymo srityje – šią sritį paminėjo 25 proc. Molėtų gyventojų (Lietuvos vidurkis – 21 proc.).

Pastebime kasdien matomus pokyčius
Visoje Lietuvoje daugiausia gyventojų – 45 proc. – teigė besinaudojantys investicijų į miestų ir miestelių atnaujinimą rezultatais, 34 proc. gyventojų išskyrė transporto ir susisiekimo sritį.

„Natūralu, kad dažniausiai įvardijami tie ES investicijų rezultatai, kuriuos kone kasdien matome – tai atnaujinamos miestų ir miestelių viešosios erdvės, rekonstruoti ir nutiesti nauji keliai, kiti viešosios infrastruktūros objektai. Tačiau svarbu, kad nemažai gyventojų įžvelgia asmeninę ES investicijų naudą ir tokiose mažiau „matomose” srityse kaip kultūra, sveikatos apsauga, aplinkosauga ar švietimas”, – sakė Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.

Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas Lietuvoje teigė dažnai besinaudojantis ES investicijų rezultatais kultūros srityje, kas penktas – sveikatos apsaugos (22 proc.), energijos taupymo ir renovacijos (21 proc.), aplinkosaugos (19 proc.) ir švietimo (19 proc.) srityse.

Tuo tarpu mažiausiai gyventojų naudojasi investicijomis į verslą ir viešąjį valdymą – atitinkamai vos 5 ir 2 proc.

Miestų ir miestelių atnaujinimą tyrimo metu dažniau minėjo 36 m. ir vyresni respondentai, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai. Investicijas į susisiekimą bei transportą labiausiai išskyrė vyrai, miestų gyventojai, o rezultatais kultūros, taip pat sveikatos, švietimo ir mokslo srityse dažniau naudojasi moterys.

Iš visų šalies savivaldybių dažniausiai ES investicijų rezultatais kasdieniame gyvenime naudojasi Tauragės rajono, Širvintų rajono ir Kauno miesto gyventojai – atitinkamai 66 proc., 58 proc. ir 51 proc.

Svarbiausia – ilgalaikė nauda
Pasak R. Dilbos, svarbiausia yra užtikrinti ilgalaikę ES investicijų naudą: „Turime koncentruoti lėšas ten, kur jos generuoja tvarų ekonomikos augimą – mokslinių tyrimų, inovacijų, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, energetinio efektyvumo srityse”.

2014–2020 m. laikotarpiu 14,5 proc. ES fondų lėšų skiriama energetinio efektyvumo projektams, 10 proc. – mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui, 8 proc. – smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, 3,6 proc. – informacinės visuomenės plėtrai.

Nuo 2014 metų pradžios 1,4 mlrd. eurų ES fondų lėšų išmokėta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamų projektų.

Finansų ministerijos inf.

The post Utenos apskrityje ES investicijų nauda jaučiama nevienodai appeared first on udiena.lt.

2015 m. balandžio mėnesį užbaigus 2014–2015 m. šildymo sezoną, pradėti vykdyti ne tik šildymo sezono metu Utenos miesto šilumos tiekimo tinkluose nustatytų defektų šalinimo darbai, planiniai remontai bet ir projektai, kuriems skirta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Aukštakalnio mikrorajono Taikos g. prieigose, nelyginiais numeriais pažymėtų gyvenamųjų namų pusėje, vykdomas projektas „Boilerinės Nr. 9 rajono kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija” bei Naujasodžio mikrorajono Aukštakalnio g. ir Kupiškio plento prieigose „Boilerinės Nr. 12 kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija bei šilumos tiekimo atšakos link labiausiai nutolusių vartotojų rekonstrukcija“.

Pasitelkė ES paramą

Abu projektai finansuojami pagal ES Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra” priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra”.
Pirmojo projekto pradžia – 2014 metų balandžio 2 diena, jis turi būti užbaigtas iki šių metų rugpjūčio 31 dienos. Bendra šio projekto vertė – 677 147,82 euro, iš jų ES dalis – 338 573,91 euro.
Antrąjį projektą pradėta vykdyti taip pat 2014 m. balandžio 2 dieną, jo pabaiga numatoma 2015 m. rugsėjo 25 d. Šio projekto bendra vertė – 790 629,05 euro, ES dalis – 395 314,53 euro.
Kaip nurodė projekto autoriai, UAB Utenos šilumos tinklai, eksploatuodami centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklus Utenos mieste, susiduria su problemomis dėl nusidėvėjusių tinklų. Didelė dalis vamzdynų yra sena, susidėvėjusi, suprastėjusi vamzdžių izoliacija, todėl šilumos perdavimo metu atsiranda nemaži šilumos nuostoliai, visame centralizuotame šilumos tiekimo tinkle vidutiniškai siekiantys 15,8 proc.

Vamzdžius pažeidė korozija

Boilerinės Nr. 9 rajono 2D50-200 esami kvartaliniai šilumos tiekimo tinklai sumontuoti 1984–1987 m., pakloti nepraeinamuose kanaluose. Mikrorajono apatinėje šlaito dalyje įrengtos šilumos kameros bei vamzdynai polaidžio metu ir stiprių liūčių metu dažnai būna užliejami paviršiniu lietaus vandeniu. Atskiri nurodytų kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ruožai pažeisti korozijos, todėl buvo daug kartų stabdomi ir remontuojami, pažeista šiluminė izoliacija neatitinka keliamų reikalavimų. Šilumos tiekimo tinklo atšakos link „Saulės” gimnazijos (1982 m. statyba) dėl gamtinių sąlygų ir gruntinio vandens poveikio, šiluminė izoliacija prarado technines savybes. Dėl minėtų priežasčių šiuose ruožuose patiriami nemaži šilumos nuostoliai. Siekiant sumažinti šilumos nuostolius miesto šilumos tiekimo tinkluose ir užtikrinti patikimą jų eksploataciją bei patikimą šilumos tiekimą miesto vartotojams, minėtose atkarpose seni vamzdynai keičiami naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliu būdu. Projekto metu planuojama renovuoti 2052,2 m esamų senų šilumos tiekimo trasų, nutiesiant vietoje jų 1937,5 m naujų šilumos tiekimo trasų.

Sumažins kuro suvartojimą

Projektas „Boilerinės Nr.12 kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija bei šilumos tiekimo atšakos link labiausiai nutolusių vartotojų rekonstrukcija”, kaip tikino jo rengėjai, atitinka valstybės nustatytus energetikos vystymo prioritetus, kuriuose numatoma skatinti energijos tiekimo tinklų efektyvumo didinimą. Planuojama, kad dėl naujų trasų sutaupomas šilumos kiekis sieks 1,066 GWh per metus. Šis projektas Utenos šilumos tiekimo įmonei leis sumažinti šilumos generavimo sąnaudas kurui pirkti, nes sumažės kuro poreikis norint naudingai šilumą patiekti vartotojams. Įgyvendinus projektą bus sumažintas kuro suvartojimas. Projekto metu numatoma renovuoti 2109,7 m senų šilumos tiekimo trasų, pakeičiant vamzdžius naujais požeminiais bekanaliais.

Dažo vandenį žaliai

Vykdant minėtus darbus, atjungiami pažeisti, planuojami remontuoti ar pagal parengtus projektus rekonstruojami šilumos tiekimo tinklų ruožai. Atliekant atjungtų ruožų remonto darbus (uždaromosios armatūros keitimas, atskirų vamzdžių intarpų pervirinimas, vamzdžių keitimas naujais ir t. t.), reikia juos drenuoti. Remontuojami ruožai per drenažinius ventilius išdrenuojami į įrengtus projektinius šilumos tinklų drenažo tinklus, kurie prijungti prie miesto lietaus kanalizacijos tinklų arba tiesiogiai į miesto lietaus kanalizaciją, iš kurios vanduo patenka į per miestą tekančias Vyžuonos ir Krašuonos upes. Siekiant operatyviau nustatyti šilumos tiekimo vamzdžiuose eksploatacijos metu atsiradusius pažeidimus, vamzdžiuose cirkuliuojantis termofikacinis vanduo nudažomas nedideliu fluoresceino tirpalo kiekiu, kuris vandeniui suteikia žalią atspalvį. Tai – dažiklis, skirtas pramoniniam naudojimui, termofikacinio vandens spalvinimui, preparatas neklasifikuojamas kaip pavojingas.
Termofikacinis vanduo nudažomas periodiškai 2 kartus per metus, prieš ir po šildymo sezono. Iš 5 kg preparato paruoštas tirpalas dozuojamas į šilumos tiekimo tinklus per 8–12 val. laikotarpį, todėl tinkluose cirkuliuojančiame termofikaciniame vandenyje preparato koncentracija yra labai nedidelė ir nei aplinkai, nei žmonių sveikatai įtakos nedaro.
Akivaizdu, kad vasaros sezono metu prasidėjus šilumos tinklų remontams, priklausomai nuo remontuojamų ruožų ilgio ir skersmens, išdrenuojamas didesnis žalsvo termofikacinio vandens kiekis, todėl atskirais momentais gali pažalsvėti vanduo ir per miestą tekančiose upėse. Tai miesto gyventojams neturėtų kelti baimės.

Autorės nuotr.                                                                                          

The post Pasitelkus ES paramą modernizuojami šilumos tiekimo tinklai appeared first on udiena.lt.