Gebėjimas ilsėtis yra svarbi asmeninės gerovės dalis, o Lietuvoje ši tema išlieka gana opi. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI) rodo, kad tik kas penktas gyventojas savo savijautą vertina kaip labai gerą. Pusė jaučiasi vidutiniškai, o 3 iš 10 – prastai. NSI tyrimas atskleidė ir įdomų paradoksą. Paklausti, ką jiems reiškia rūpinimasis savimi, žmonės dažniausiai įvardija laiką sau, poilsį ir ramybę – tai paminėjo trečdalis respondentų.

„Vadinasi, suprantame, kad poilsis yra savirūpos pagrindas. Tačiau realybėje tam laiko skiria gerokai mažiau žmonių, nei norėtų. Tik 38 proc. gyventojų bent kartais skiria laiko atsipalaidavimui, o trečdalis nenaudoja jokių atsipalaidavimo praktikų. Šis atotrūkis tarp žinojimo ir elgesio rodo, kad poilsis mums vis dar atrodo kaip prabanga, kurią reikia užsitarnauti, o ne natūralus poreikis. Todėl visuomenės švietimas apie tai, kad kokybiškas poilsis yra tokia pat sveikatos dalis kaip mityba ar judėjimas, tampa vis svarbesnis“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė „Eurovaistinėje“.

Kodėl poilsis sukelia kaltę?

Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, viena iš priežasčių, kodėl daliai žmonių sunku ilsėtis be kaltės, slypi ankstyvose patirtyse.

„Kai kuriems žmonėms vaikystėje tiesiog nebuvo leidžiama nieko neveikti – jiems priekaištaudavo, pabardavo, gal net tinginiais išvadindavo. Taip nieko neveikimas susisiejo su nemaloniu jausmu – ta pačia kalte. Žmogus išmoksta labai paprastą, bet klaidingą lygtį: jei veikiu – esu vertingas, jei neveikiu – kažką darau ne taip. Pagal tai pradedama matuoti savivertė, nors iš tiesų žmogaus vertė nepriklauso nuo to, ką jis padarė ir ko ne“, – aiškina specialistas.

Prisideda ir dar vienas veiksnys – žmogui apskritai sunku išbūti ramybėje su savo mintimis. „Net ir nieko neveikdamas žmogus dažnai vis tiek kažką daro: žiūri į telefoną, kažką skaito, naršo. Kai lieki vienas su savo smegenimis, atsiranda visokių jausmų – ir ne visi jie malonūs. Todėl laiką norisi kuo nors užpildyti“, – sako D. Jakučionis.

Užimtumas tapo statuso ženklu ir pasigyrimu

Įdomu tai, kad požiūris į laisvą laiką istoriškai apsivertė aukštyn kojomis. Praeityje būtent turtingieji galėdavo demonstruoti savo statusą laisvo laiko gausa, pasakoja psichoterapeutas.

„Šiandien viskas atvirkščiai – jei daug dirbi, vadinasi, esi „kažko vertas“. Užimtumas kitų akyse atrodo kaip darbo rinkoje geidžiamų savybių rinkinys: esą tai byloja apie kompetenciją, ambicijas, atsakomybę. Todėl laiko neturėjimas dažnai skamba kaip pasigyrimas, o ne skundas, o poilsis neretai painiojamas su tinginyste ar laiko švaistymu“, – pastebi psichoterapeutas.

Eurovaistinės inf.

The post „Eurovaistinės“ tyrimas parodė – lietuviai skiria per mažai laiko savo poilsiui. Kaip išmokti ilsėtis be kaltės jausmo? appeared first on udiena.lt.

Pasiruošimas operacijai: trūkstama grandis

Ortopedinių-traumatologinių operacijų, tokių kaip sąnarių endoprotezavimas, sėkmė priklauso ir nuo prereabilitacijos – pasirengimo, kai iš anksto stiprinamas kūnas ir lavinami po operacijos reikalingi įgūdžiai. Prereabilitacija gali turėti lemiamos reikšmės: sumažėja komplikacijų rizika, trumpėja gydymo ligoninėje trukmė, o pacientas greičiau sugrįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Prieš operaciją svarbu stiprinti raumenis aplink pažeistą sąnarį, išlaikyti jo mobilumą, gerinti bendrą fizinę būklę ir jau iš anksto išmokti naudotis ramentais ar saugiai atsikelti iš lovos – tuomet po operacijos žmogus jaučiasi mažiau išsigandęs ir labiau pasitikintis savo jėgomis.

Raumenų silpnumas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, lėtinės ligos (diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos) ar rūkymas gerokai apsunkina gijimą ir didina komplikacijų riziką. Todėl prereabilitacija ypač rekomenduojama vyresnio amžiaus, mažiau judantiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Pasiruošimui dažnai pakanka kelių savaičių, sudėtingesniais atvejais – kelių mėnesių.

Po operacijos: kodėl negalima delsti

Išrašymas iš ligoninės po operacijos, insulto, infarkto ar traumos – tik gydymo kelionės pradžia. Vis dėlto reabilitaciją nemažai pacientų atideda, tikėdamiesi, kad organizmas atsigaus savaime arba kol praeis skausmas. Jei reabilitacija nepradedama per kelias savaites, ima silpti raumenys, sustingsta sąnariai, prastėja koordinacija, didėja priklausomybė nuo kitų pagalbos, įspėja „Eglės reabilitacijos centro“ gydytojai. Vėlavimas gali lemti ir antrinius sutrikimus – lėtinius skausmus, sąnarių uždegimus, kraujotakos problemas ar venų trombozę.

Laikas ypač svarbus po sudėtingų būklių – insulto, stuburo traumų, sąnarių endoprotezavimo, širdies infarkto ar onkologinių ligų, kai reabilitacija skiriama prioritetine tvarka. Kai reabilitacija pradedama anksčiau, geriau išnaudojama neuroplastiškumo savybė – smegenys gali prisitaikyti ir perimti pažeistų ląstelių funkcijas. Praleidus šį laikotarpį, atsistatymo galimybės gerokai sumažėja.

Daugiau nei kūnas

Reabilitacijoje dirbama komandiniu principu – šalia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo pacientu rūpinasi kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichoterapeutas, klinikinis logopedas, socialinis darbuotojas. Jos poveikis apima ne tik raumenis ir sąnarius, bet ir psichologinę bei socialinę savijautą – padeda susigrąžinti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir išvengti izoliacijos. Dažniausia delsimo priežastis – baimė patirti skausmą ar nesėkmę, taip pat klaidingas įsitikinimas, kad organizmas pasveiks pats.

Kur kreiptis?

Gydomam stacionare pirmiausia verta pasitarti su gydančiu gydytoju, esant lėtinėms ligoms – su šeimos gydytoju. Abiem atvejais pacientas nukreipiamas pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, kuris parenka tinkamiausią variantą. Reabilitaciją galima atlikti ir savo lėšomis, be siuntimo, jums patogiu metu. Ilgametę patirtį medicininės reabilitacijos srityje sukaupęs „Eglės“ medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklas, per pusę amžiaus padėjo atgauti ir sustiprinti sveikatą daugiau nei milijonui žmonių iš Lietuvos ir užsienio. Šiandien „Eglės reabilitacijos centrai“ veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje, Biržuose, Tauragėje, Šilalėje. O nuo rugpjūčio vidurio medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos ir Klaipėdoje.

FMR gydytojo konsultacijai yra taikoma 50 % nuolaida!

The post Medicininė reabilitacija – ne priedas, o būtina gydymo dalis: kodėl svarbu pasiruošti operacijai ir nedelsti po jos appeared first on udiena.lt.

Medikai: kartais negalime pasakyti, kuo žmogus apsinuodijo

„Standartiniai tyrimai leidžia nustatyti tik dalį klasikinių narkotinių medžiagų, tačiau šiandien rinkoje atsiranda vis daugiau sintetinių junginių, kurių jie neaptinka. Žmogus atvyksta akivaizdžiai apsvaigęs, tačiau tyrimai gali būti neigiami“, – sakė Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas skubiosios medicinos gydytojas Julius Jaramavičius.

Pasak gydytojo, į skubiosios pagalbos skyrius patekę pacientai dažnai skundžiasi stipriu nerimu, haliucinacijomis, širdies ritmo sutrikimais, o sunkesniais atvejais pasireiškia sąmonės sutrikimas traukuliai ar kvėpavimo sutrikimai.

„Jeigu matote žmogų, kuris neatsako į klausimus, kalba nerišliai arba praranda sąmonę, nereikia laukti – būtina kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokiose situacijose laikas gali būti lemiamas“, – pabrėžė gydytojas.

Jo teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad jaunimas dažnai patys nežino, ką iš tiesų garina.

„Nuo legalių produktų apsinuodijimų pasitaiko ypač retai. Jeigu yra apsinuodijimo požymių, tai, tikėtina, toje elektroninėje cigaretėje bus ne tik paprasto nikotino. Nelegaliuose produktuose gali būti praktiškai bet ko – nuo sintetinių kanabinoidų iki opioidų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų ir kitų pavojingų cheminių junginių. Tai reiškia, kad vaikai ar jauni žmonės gali įkvėpti medžiagų, kurių sudėties nežino nei jie patys, nei medikai, nei pardavėjai“, – teigė J. Jaramavičius

Profesorius S. Čaplinskas: „Negalime laukti, kol paaiškės visos pasekmės“

LR Seimo narys medicinos mokslų daktaras profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad šiandien jau turime pakankamai argumentų imtis ryžtingesnių veiksmų.

„Jeigu produktas yra akivaizdžiai orientuotas į vaikus, patrauklus spalvomis, skoniais, forma ir kelia riziką sveikatai, neturėtume laukti dar penkiolikos ar dvidešimties metų, kol bus surinkti visi ilgalaikių pasekmių įrodymai. Trumpalaikę žalą matome jau dabar“, – sakė profesorius.

Jo teigimu, vienkartinės elektroninės cigaretės tampa vartais į priklausomybę.

„Turime aiškiai pasakyti – vaikams tokie gaminiai neturi būti prieinami. Kaip šiandien nebeįsivaizduojame rūkymo lėktuvuose ar restoranuose, taip ateityje neturėtume toleruoti ir vaikams skirtų, spalvingų vienkartinių elektroninių cigarečių“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Profesorius pabrėžė, kad svarbiausia – ne tik draudimai, bet ir aiški visuomenės siunčiama žinutė.

„Vaikai mokosi iš aplinkos. Jeigu mato, kad rūkymas ar garinimas yra įprastas reiškinys, jie tai priima kaip normą. Todėl prevencija prasideda ne Seime, o šeimoje, mokykloje ir visoje visuomenėje“, – teigė S. Čaplinskas.

Problema – ne įstatymų trūkumas, o jų nesilaikymas

„Philip Morris“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims Liudas Zakarevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje elektroninių cigarečių prekyba jau dabar yra griežtai reglamentuojama, tačiau praktikoje nemaža dalis rinkoje esančių gaminių vis dar neatitinka galiojančių reikalavimų.

„Didžiausia problema šiandien yra ne tai, kad trūksta įstatymų. Problema ta, kad jų nesilaikoma. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimai rodo, jog didelė dalis elektroninių cigarečių neatitinka galiojančių reikalavimų, tačiau tai neužkerta kelio tokiems gaminiams toliau būti parduodamiems“, – sakė jis.

Anot L. Zakarevičiaus, baudos šiandien dažnai tampa tik verslo sąnaudomis.

„Jeigu už pažeidimus skiriamos baudos yra mažesnės nei uždirbamas pelnas, jos neatlieka savo paskirties. Todėl būtina stiprinti kontrolę ir numatyti gerokai griežtesnę atsakomybę tiems, kurie sąmoningai pažeidinėja įstatymus“, – aiškino L. Zakarevičius.

Jis pabrėžė, kad kalbant apie nepilnamečius kompromisų negali būti.

„Vaikų atžvilgiu tolerancija turi būti lygi nuliui. Nepilnamečiai neturi nei vartoti, nei turėti galimybės įsigyti nikotino gaminių. Tam reikalinga ne tik valstybės kontrolė, bet ir atsakingas verslo elgesys“, – tikino L. Zakarevičius.

Diskusijos dalyviai sutaria, kad elektroninių cigarečių keliamos problemos neįmanoma išspręsti vien draudimais. Siekiant apsaugoti vaikus ir paauglius būtina stiprinti rinkos priežiūrą, efektyviau kovoti su nelegalia prekyba, didinti atsakomybę už pažeidimus, investuoti į prevenciją ir užtikrinti, kad galiojantys įstatymai būtų realiai įgyvendinami.

Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai

The post Medikai perspėja: į ligonines patenka vis daugiau vaikų, apsinuodijusių neaiškios sudėties garinimo medžiagomis appeared first on udiena.lt.

„Vaikščiojimas – viena paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių fizinio aktyvumo formų, kuri prieinama beveik kiekvienam. Jis gerina kraujotaką, stiprina širdies ir kvėpavimo sistemą, mažina įtampą bei padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Net ir 30 minučių ėjimo per dieną gali stipriai prisidėti prie bendros savijautos ir sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką“, – sakė vaistininkė Gabija Kruopytė.

Jai pritaria ir kineziterapeutas Daumantas Jurgis Petrovas, kuris pridūrė, kad vaikštant nereikėtų prisirišti prie vieno tikslo.

„10 tūkst. žingsnių skamba tarsi mokslu paremta rekomendacija, tačiau tai buvo šeštajame dešimtmetyje sėkmingai įgyvendinta Japonijos kūrybininkų idėja, siekiant išpopuliarinti naujai pagamintą žingsniamatį. Vaikščiojimo nauda sveikatai neabejotina, bet svarbu, kad jis taptu realiu ir kasdien judėti motyvuojančiu tikslu“, – pasakojo D. J. Petrovas.

Svarbu vaikščioti reguliariai

Kineziterapeuto teigimu, nemažai žmonių mano, jog 10 tūkst. žingsnių per dieną – minimali riba, kuri užtikrina, kad vaikščiojimas būtų efektyvus. Visgi, pasak jo, efektyvumas slypi reguliarume – geriau kasdien nueiti po 5 tūkst. žingsnių nei vieną savaitės dieną 15 tūkst.

„Pagal mokslines rekomendacijas reali vaikščiojimo nauda pastebima net ir ties 4–6 tūkst. žingsnių per dieną riba. Svarbiausias aspektas – reguliarumas. Pavyzdžiui, jei pastaruoju metu itin mažai judate, rekomenduojama pradėti nuo 3 tūkst. žingsnių, tačiau išlaikyti pastovumą“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad kiekvieno mūsų kūnas unikalus, todėl nereikėtų visiems užsibrėžti vieno tikslo.

„Vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie turi lėtinių ligų, svarbiau yra saugus pastovumas. Tokiais atvejais net 3–5 tūkst. žingsnių per dieną gali būti pakankama norma, jei ji kartojama nuosekliai. Fiziškai aktyvesniems ar jaunesnio amžiaus žmonėms 7–10 tūkst. žingsnių gali būti natūrali dienos dalis. Svarbiausia pradėti nuo savo įprasto aktyvumo, tačiau judėti į priekį palengva. Beprasmiška ar net žalinga siekti nustatyto tikslo, jei jis netinkamas kūnui – geriau palaikyti ritmą, kuris tinka būtent tau ir skatina judėti toliau“, – teigė kineziterapeutas.

Vaikščiojimas – naudingas kiekvienam

Pasak D. J. Petrovo, vaikščiojimas yra itin naudinga fizinio aktyvumo forma – reguliarus ėjimas gerina kraujotaką, stiprina širdies raumenį ir padeda reguliuoti kraujospūdį.

„Be to, judėjimas palaiko raumenų masę, kuri yra itin svarbi mūsų medžiagų apykaitai. Eidami geriname gliukozės pasisavinimą, taip mažiname riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu ir stabdome visceralinių riebalų kaupimąsi, o tai ypač svarbu vidaus organų veiklai. Vaikščiojimas naudingas ne tik fiziškai – net ir trumpas pasivaikščiojimas gryname ore padeda sumažinti įtampą, pagerina nuotaiką, nes skatina laimės hormonų išsiskyrimą“, – pažymėjo kineziterapeutas.

Vaistininkės teigimu, vaikščiojimas iš tiesų gali būti itin naudingas mūsų organizmui, tačiau tik tuo atveju, kai nėra viršijamos fizinės galimybės ir nesivaikoma visuomenėje nustatytų normų.

„Bet kokia kaina siekiant konkrečių tikslų, pavyzdžiui, 10 tūkst. žingsnių per dieną, gali kilti ir reali žala sveikatai. Jei žmogaus fizinis pasirengimas ar sveikatos būklė nėra tinkama tokiam krūviui, ilgainiui tai gali lemti sąnarių, ypač kelių ar klubų, apkrovą, skausmus ar uždegimus, o esant silpnesniam širdies ir kraujagyslių pajėgumui – netgi per didelį širdies darbą ir padažnėjusį nuovargį. Taip pat per didelis krūvis gali išprovokuoti ar paaštrinti esamas lėtines ligas“, – pastebi G. Kruopytė.

Svarbu pradėti pamažu

Kadangi ėjimas yra viena paprasčiausių ir prieinamiausių fizinio aktyvumo formų, pasak D. J. Petrovo, norint jį įtraukti į kasdienybę nereikia radikalių pokyčių.

„Maži sprendimai gali turėti didelį poveikį, pavyzdžiui, išlipkite viena stotele anksčiau ir likusį kelią į darbą ar namus eikite pėsčiomis. Pietų pertrauką galima skirti trumpam – 10–15 minučių – pasivaikščiojimui – tai ne tik suaktyvins kraujotaką, bet ir padės atitraukti mintis nuo darbo. Net ir tokie įpročiai kaip vaikščiojimas kalbant telefonu ar laiptų pasirinkimas vietoje lifto gali reikšmingai prisidėti prie dienos fizinio aktyvumo. Svarbiausia ne skaičiai, o reguliarumas ir judėjimo įpročių integravimas į kasdienį gyvenimo ritmą“, – pataria kineziterapeutas.

Vaistininkės teigimu, siekiant pradėti daugiau vaikščioti, svarbu pakeisti savo požiūrį – tai neturėtų būti dar vienas punktas „ką padaryti“ sąraše.

„Pabandykite ėjimą paversti trumpa kasdiene pertrauka nuo triukšmo, skubėjimo ar ekrano. Pavyzdžiui, nueikite pasivaikščioti be tikslo, be maršruto, be skaičiavimo, vien tam, kad pabūtumėte su savimi. Tokios tylios pertraukos padeda ne tik kūnui, bet ir protui – jos mažina įtampą, pagerina koncentraciją, o kartais net tampa geriausiu momentu priimti sprendimus ar kūrybiškai mąstyti“, – tvirtino G. Kruopytė.

Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai

Deimantės Zarankienės nuotr.

The post 10 tūkstančių žingsnių: sveikatingumo standartas ar pasenęs mitas? appeared first on udiena.lt.

Iš pirmo žvilgsnio muses primenančios sparvos dažniausiai gelia arklius, karves ir kitus didesnius, tamsaus kailio gyvulius, todėl jų įprastai daugiau ganyklose ar kaimuose. Vis dėlto su sparvų įkandimais dažnai susiduria ir žmonės – jos gali įkyriai skraidyti aplink žmogų keletą minučių, ieškodamos tinkamos vietos įgelti. Judėjimas ar blaškymasis norint išvengti įgėlimo šiuo atveju irgi gali būti nenaudingas, nes sparvos greitai skraido, jų kūnelis yra sunkesnis nei uodo, todėl judesio sukelta oro srovė jų neatbaido.

Šie kraujasiurbiai, kaip ir uodai, mėgsta drėgnas vietoves, šilumą bei pavėsį, todėl jų taip pat gali būti miško proskynose, šalia vandens telkinių, sodybose. Tose vietose, kurias pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, sparvų bus mažiau, ypač karštomis dienomis, tačiau vakarėjant jų gali padaugėti. Be to, kanda tik sparvų patelės, nes kraujas joms yra gyvybiškai svarbus siekiant susilaukti palikuonių, o patinai pasitenkina maitindamiesi žiedadulkėmis ir nektaru.

Kaip pasirūpinti įkandimo vieta?

Sparvos pastebi žmogaus ar gyvūno skleidžiamą šilumą iš toli, o įgėlus sparvai skausmas pajuntamas iš karto. Taip yra todėl, kad jų geliamasis straubliukas yra didesnis ir storesnis nei uodo, gali prasiskverbti net ir pro tankaus audinio drabužius. Po įkandimo pažeista vieta gali parausti, patinti, tapti skausminga ir jautri.

„Nors simptomai įprastai praeina per keletą dienų, kurį laiką gali lydėti diskomfortas. Rekomenduočiau po įkandimo nuplauti pažeistą vietą vandeniu ir muilu arba ją dezinfekuoti. Po įkandimo gali pagelbėti specialūs tepalai ar geliai, kai kurie jų turi vėsinantį efektą. Rinkoje taip pat yra ir specialių niežėjimą ir uždegimą mažinančių antihistamininių gelių su dimetindeno maleatu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis bei ant pažeistos vietos klijuojamų, niežėjimą mažinančių pleistrų“, – aiškino G. Stankevičienė

Ji dalijosi, kad įgėlimo vietą galima pašaldyti, o jei simptomai neslopsta ir vargina – rekomenduojama išgerti nereceptinių vaistų nuo alergijos, prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Infekcijų ir alerginių reakcijų grėsmė

Vaistininkė patikino, kad nors sparvų įgėlimai įprastai laikomi nepavojingais, kai kurie žmonės gali susidurti su alergine reakcija šių vabzdžių į kraują su seilėmis suleidžiamiems baltymams. Tokiu atveju įgėlimo vieta gali nemenkai ištinti, pulsuoti, tapti jautri net menkiausiam prisilietimui, karšta. Kitiems gali atsirasti mėlynė, galvos svaigimas, pykinimas, sunkumas kvėpuoti. Retai, tačiau pasitaiko, kad žmonėms pasireiškia ir anafilaksinio šoko reakcija, ypač jei sparva įkanda į kaklo ar galvos zoną.

„Dar vienas pavojus susidūrus su sparvomis – galima infekcija. Kadangi šio kraujasiurbio straubliukas yra didesnis ir geliant atsiveria didesnis odos plotas, į mikrožaizdelę gali pakliūti bakterijų, ypač jei esame gamtoje. Tokiu atveju pažeista vieta supūliuoja, gali atsirasti abscesas, pakilti temperatūra, pasireikšti kūno skausmai, pykinimas, gali tapti sunku judinti galūnę. Jei taip nutiktų, vertėtų stengtis numalšinti uždegimą ir kreiptis į medikus, kad šie atvertų ir išvalytų žaizdą“, – sakė pašnekovė.

Patiems užsiimti infekuotos vietos atvėrimu ir pūlių drenavimu ji griežtai nerekomenduoja. Spaudžiant ar kitaip bandant atverti pūlinį į pažeistą vietą gali patekti dar daugiau bakterijų, be to, galima pažeisti ir taip jautrią odą, todėl gali likti ir randas. Anot G. Stankevičienės, retais atvejais abscesas gali komplikuotis į sepsį, o tai – gyvybei pavojinga būklė.

Vienos apsaugos priemonės gali nepakakti

Vaistininkė įspėja, jog siekiant apsisaugoti nuo šių erzinančių vabzdžių, eteriniais aliejais grįsti repelentai gali ne visada būti veiksmingi, mat saugantis nuo sparvų, kaip ir nuo erkių, apsauga turėtų būti stipresnė. Tokiu atveju patartina taikyti kelias skirtingas priemones vienu metu arba rinktis agresyviau veikiančias aktyviąsias medžiagas.

„Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra DEET savo sudėtyje turinčios priemonės, kurių galima rasti skirtingų stiprumų. Specialios apyrankės, vabzdžius atbaidantys smilkalai, ultragarsinės ar dujinės priemonės su alethrinu taip pat gali būti labai veiksmingos, jas kombinuojant kartu. Žinoma, reikėtų nepamiršti pasirūpinti tinkleliais ant langų bei durų, tamsiu paros metu nepalikti pravirų langų ir uždegtos šviesos“, – pataria G. Stankevičienė.

Ji pridūrė, kad keliaujant į miškingas vietoves ar prie vandens telkinių pravartu dėvėti šviesius drabužius, kadangi sparvas traukia tamsios spalvos. Naudojant repelentus taip pat patartina nepamiršti juos reaplikuoti, kaip nurodyta ant pakuotės, nes kitu atveju apsauga gali būti mažesnė.

Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai

Magnific.com nuotr.

The post Skaudžiai geliančių sparvų išvengti sunkiau nei uodų: kaip elgtis, kad jas atbaidytume ir kaip pasirūpinti įgelta vieta? appeared first on udiena.lt.

Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja įmonių ir įvairių paslaugų teikėjų, kurie nedideliuose miesteliuose ir kaimuose organizuoja vadinamąsias atvažiuojamąsias regos patikras. Gyventojai kviečiami nemokamai pasitikrinti regėjimą seniūnijose, bibliotekose, kaimų bendruomenių namuose, kultūros centruose, viešbučiuose ar kitose vietose bei patalpose, kurios nėra licencijuotos sveikatos priežiūros įstaigos.

Lietuvos optometrininkų asociacijai (LOA) tokios veiklos plitimas kelia rimtą nerimą. Gyventojams sudaromas įspūdis, kad jiems teikiama profesionali sveikatos priežiūros paslauga, nors iš tiesų ji gali būti vykdoma neteisėtai, nesilaikant sveikatos priežiūros paslaugoms keliamų reikalavimų.

Susirūpinimą sustiprino ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) paskelbta informacija. Tarnyba aiškiai nurodo, kad regos ar klausos patikros, atliekamos ne sveikatos priežiūros įstaigoje, yra neteisėtos. Net ir licencijuotas sveikatos priežiūros specialistas negali tokių paslaugų teikti seniūnijoje, bibliotekoje, kultūros centre ar kitoje vietoje, kuri nėra licencijuota asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

VASPVT taip pat atkreipia dėmesį, kad informacija apie tokias „nemokamas regos patikras“ dažniausiai platinama socialiniuose tinkluose, vietos spaudoje ar skelbimuose. Atvykusiems gyventojams atliekamas regėjimo patikrinimas, o po jo dažnai siūloma įsigyti akinius ar kitas optikos priemones. Tarnyba perspėja, kad tokias patikras gali atlikti ir medicininio išsilavinimo neturintys asmenys.

Lietuvos optometrininkų asociacijos (LOA) prezidentė Vaida Kačergienė sako, kad visuomenė turi aiškiai suprasti – teisėta sveikatos priežiūra negali būti teikiama bet kur.

„Nei vienas licencijuotas gydytojas oftalmologas, optometrininkas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas nerizikuos savo profesine licencija ir neteiks sveikatos priežiūros paslaugų nelegaliai. Tai reikštų grėsmę ne tik jo karjerai, bet ir atsakomybę prieš pacientą bei valstybę. Todėl gyventojai turėtų užduoti sau labai paprastą klausimą – jeigu regos patikra vyksta seniūnijoje, bendruomenės namuose ar kitoje nelicencijuotoje vietoje, kas iš tikrųjų tikrina mano regėjimą ir ar jis turi teisę tai daryti?“

Pasak Vaidos Kačergienės, žmonės dažnai suklaidinami profesionaliai atrodančia reklama, modernia įranga ar pažadu nemokamai pasitikrinti regėjimą. „Balta apranga, modernūs prietaisai ar užrašas „nemokama regos patikra“ dar nereiškia, kad žmogui teikiama teisėta sveikatos priežiūros paslauga. Jeigu paslauga teikiama pažeidžiant įstatymus, kyla pagrįstų abejonių ir dėl jos kokybės, ir dėl ją teikiančių asmenų kompetencijos.“

Regos patikra – ne tik akinių stiprumo nustatymas

Asociacijos prezidentė pabrėžia, kad regos patikra nėra tik akinių recepto išrašymas. „Regėjimo pablogėjimas gali būti pirmasis glaukomos, kataraktos, tinklainės ligų, cukrinio diabeto ar kitų rimtų sveikatos sutrikimų požymis. Todėl regos patikra nėra rinkodaros akcija ar priemonė parduoti akinius. Tai sveikatos priežiūros paslauga, nuo kurios gali priklausyti žmogaus regėjimas ir gyvenimo kokybė.“

VASPVT taip pat perspėja, kad nelegalių patikrų metu žmogus gali negauti visavertės sveikatos priežiūros. Jei regėjimo sutrikimo priežastis neįvertinama tinkamai, gali būti nepastebėtos rimtos akių ligos, laiku neskiriami papildomi tyrimai ar gydymas.

Kas atsakys už klaidingą išvadą?

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) atkreipia dėmesį, kad nelegalių regos patikrų metu pacientai netenka svarbiausios garantijos – aiškios profesinės atsakomybės.

„Jeigu žmogui nebus laiku pastebėta rimta akių liga arba bus neteisingai įvertinta jo regėjimo būklė, kas už tai atsakys? Licencijuoti specialistai atsako už savo sprendimus, jų veiklą prižiūri valstybė. Nelegalios veiklos atveju tokios atsakomybės dažnai nelieka.“

Abejonių kelia ir įsigyjamų akinių kokybės garantijos

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) pabrėžia, kad gyventojai rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir kaip vartotojai. „Žmonės turi suprasti, kad pirkdami akinius nelegalios regos patikros metu jie rizikuoja likti be įprastų vartotojų garantijų. Ar bus išduotas pirkimą patvirtinantis dokumentas? Ar bus suteikta įstatymuose numatyta garantija? Kur reikės kreiptis, jei akiniai bus pagaminti nekokybiškai, lęšiai parinkti netinkamai arba gaminys neatitiks užsakymo?

Licencijuotose optikos įmonėse, kuriose vieno vizito metu atliekama ir regos patikra, ir užsakoma akinių gamyba pagal receptą, vartotojas gauna aiškias garantijas, gali pareikšti pretenziją dėl gaminio kokybės, pasinaudoti garantiniu aptarnavimu ir ginti savo teises. Tuo tarpu nelegalios veiklos atvejais žmogus gali likti vienas su savo problema ir neturėti kam pareikšti pagrįstų reikalavimų.“

Pasak Vaidos Kačergienės, akiniai nėra paprasta prekė – tai individualiai žmogui pritaikoma regos korekcijos priemonė, todėl jų kokybė, tikslumas ir profesionalus pritaikymas turi tiesioginę įtaką žmogaus regėjimui.

Kaip įsitikinti, kad paslauga teikiama teisėtai?

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) ragina gyventojus prieš registruojantis regos patikrai visada pasitikrinti:

• ar paslaugą teikianti įstaiga turi galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;
• ar specialistas turi galiojančią optometrininko arba gydytojo oftalmologo licenciją;
• ar paslauga teikiama licencijoje nurodytoje veiklos vietoje.
• VASPVT interneto svetainėje viešai galima patikrinti tiek sveikatos priežiūros įstaigų, tiek specialistų licencijas.
• Pastebėjus galimai neteisėtai teikiamas regos patikros paslaugas, gyventojai raginami apie tai pranešti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai.

Sveikata negali tapti prekybos priemone

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) ragina gyventojus nepasitikėti vien pažadais apie nemokamas regos patikras ir visada įsitikinti, kad paslauga teikiama teisėtai.

„Sveikatos priežiūra nėra kilnojamoji prekyba, o žmogaus regėjimas nėra priemonė parduoti prekę. Nelegalios atvažiuojamosios regos patikros kelia pavojų todėl, kad žmonėms sukuriama profesionalios medicinos paslaugos iliuzija. Tačiau už jos gali slypėti veikla, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kviečiame gyventojus būti budrius ir rinktis tik licencijuotas sveikatos priežiūros įstaigas. Regėjimas yra per daug svarbus, kad juo būtų rizikuojama dėl abejotinų pažadų ar tariamai nemokamų pasiūlymų”, – reziumuoja Vaida Kačergienė. 

Daugiau informacijos:

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) Prezidentė Vaida Kačergienė,

telefonas +370 686 84452, elektroninis paštas: optometrininkuasociacija@gmail.com

Lietuvos optometrininkų asociacijos inf.

The post Lietuvos optometrininkų asociacija perspėja: nelegalios atvažiuojamosios regos patikros kelia pavojų gyventojų sveikatai appeared first on udiena.lt.

„Kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių, organizmui tenka papildomas krūvis siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą. Karštomis dienomis dažniau netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis ar kiti negalavimai. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokios sąlygos gali tapti rimtu sveikatos iššūkiu“, – sako vaistininkė Laura Vanagaitė.

Šiomis ligomis sergantiems žmonėms karštis pavojingiausias

Didžiausia rizika kyla žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštis veikia visą organizmą – didėja dehidratacijos rizika, širdis ir kraujagyslės patiria didesnį krūvį, gali sutrikti organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą.

„Karštomis dienomis organizmas stengiasi atvėsti, todėl plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis, didėja širdies apkrova. Dėl to žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija ar turintiems širdies ritmo sutrikimų, gali paūmėti sveikatos problemos“, – aiškina vaistininkė. 

Padidinta rizika taip pat būdinga sergantiesiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis bei neurologiniais susirgimais. Dėl skysčių netekimo ir organizmo perkaitimo gali pablogėti šių ligų kontrolė ir bendra savijauta.

Pasak vaistininkės, papildomo dėmesio turėtų skirti ir žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus.

„Kai kurie kraujospūdį mažinantys, šlapimo išsiskyrimą skatinantys, psichikos sveikatai gydyti skirti ar antihistamininiai vaistai gali turėti įtakos organizmo gebėjimui prisitaikyti prie karščio. Todėl svarbu nenutraukti gydymo savarankiškai, tačiau kilus klausimams pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako L. Vanagaitė. 

Senjorams ir vaikams perkaitimo rizika didžiausia

Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams. Senstant organizmas prasčiau reguliuoja temperatūrą, silpniau jaučiamas troškulys, todėl senjorai dažniau susiduria su dehidratacija ir perkaitimu. Tuo tarpu kūdikių ir mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl jie perkaista gerokai greičiau nei suaugusieji.

Didesnė rizika taip pat kyla nėščiosioms, lauke dirbantiems žmonėms ir tiems, kurie aktyviai sportuoja karštomis dienomis.

Paprastos taisyklės, galinčios apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų

Vaistininkė primena, kad pagrindinės apsaugos priemonės yra paprastos, tačiau jų dažnai nesilaikoma. Karštomis dienomis rekomenduojama reguliariai gerti vandens, net jei nejaučiamas troškulys, vengti alkoholio ir didelio kiekio kofeino turinčių gėrimų, nuo 11 iki 17 valandos riboti buvimą tiesioginėje saulėje, dėvėti šviesius, lengvus ir orui pralaidžius drabužius, naudoti galvos apdangalus, vėsinti patalpas ir, jei įmanoma, rinktis vėsesnes vietas bei vengti intensyvaus fizinio krūvio karščiausiomis dienos valandomis.

„Dažnai žmonės karštį vertina tik kaip diskomfortą, tačiau kai temperatūra kelias dienas iš eilės viršija 30 laipsnių, tai jau tampa rimtu iššūkiu organizmui. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu, vengti buvimo saulėje karščiausiomis valandomis ir daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus artimiesiems bei mažiems vaikams“, – primena vaistininkė.

Įspėjamųjų ženklų ignoruoti negalima

L. Vanagaitė taip pat ragina atkreipti dėmesį į pirmuosius perkaitimo požymius – stiprų troškulį, galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, neįprastą nuovargį ar sutrikusią orientaciją.

„Jei žmogui pasidaro silpna, jis ima painiotis, netenka sąmonės ar pastebimi kiti sunkūs simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Karščio smūgis yra pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei“, – įspėja vaistininkė.

„BNS“ inf.

The post Karščio banga Lietuvoje: šioms žmonių grupėms gresia didžiausia rizika appeared first on udiena.lt.

Pieva – geriausia terapija

Šiltuoju metų laiku daugiau pramogaujame, daugiau laiko leidžiame gamtoje, girdime vabzdžius, paukščius ir kitus gyvūnus.

Gamtos garsai gali būti naudingi ir veikti kaip garsų terapija bei padėti ne tik norintiems atsipalaiduoti, bet ir jaučiantiems ausyse ūžesį. Dūzgianti pieva veikia kaip „maskuoklis“, slopinantis šį nemalonų simptomą.

Tiesa, tiek atsiradęs ūžesys ausyse, tiek pastebėjimas, kad nebegirdite įprastų gamtos garsų, gali būti silpstančios klausos požymiai.

Silpstant klausai, žmogus pirmiausia nustoja girdėti aukšto dažnio garsus – paukščių čiulbėjimą, vabzdžių dūzgimą. Todėl gamta gali būti puikiu „indikatoriumi“, padedančiu patikrinti klausos būklę.

Kaip garsiai čirškia žiogas?

Patikėsite ar ne, tačiau vasaros pievoje gyvenantis žiogas gali skleisti apie 70 decibelų siekiantį garsą – tai prilygsta žoliapjovės ar siurblio burzgimui. Natūraliomis aplinkybėmis žiogas klausai pakenkti negali – nebent nesustodamas čirkštų prie pat ausies ne vieną valandą.

Vis dėlto šiltuoju sezonu gausu ne tik gamtos, bet ir mechaninių garsų: renginių, remonto darbų, eismo, sodo darbų ir kt. Prietaisai dažnai skleidžia stipresnius nei saugu garsus.

Remiantis higienos normomis, dienos metu leistinas triukšmas – iki 45 dB, nakties – iki 35 dB. Klausai saugus garsas – ne didesnis nei 60–70 dB. Kuo garsas stipresnis, tuo trumpesnio laiko pakanka, kad jis pakenktų klausai.

Pavyzdžiui, koncerte, važiuojant motociklu ar naudojantis grąžtu garsas siekia 80–90 dB – tokiame triukšme saugu būti daugiausia iki 2 valandų. Garsui pažeidus klausos ląsteles, jos nebeatsinaujina, o klausa nebegali grįžti į normą.

Svarbu atsiminti, kad leidžiant laiką dideliame triukšme yra būtina naudoti klausos apsaugos priemones – specialias ausines ar kištukus.

Dingo garsai ar klausa?

O ką daryti, jeigu triukšmas atrodo nedidelis, tačiau bendrauti vis vien sunku? Iš tiesų, sunkumai suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje – prie atviro lango ar gatvėje – gali būti rimtas signalas, įspėjantis apie klausos nusilpimą.

Vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į garsus, bet ir situacijas. Jei pastebėjote, kad bijodami nesuprasti pokalbio pradėjote vengti bendrauti, artimieji skundžiasi, kad per garsiai žiūrite televizorių, reikėtų nedelsti pasitikrinti klausą.

Klausos centro „Audiomedika“ inf.

The post Vasaros garsai: kurie naudingi, o kurie – pavojingi? appeared first on udiena.lt.

Apie tai, ar fizinis aktyvumas šiandien yra tik mada, ar vis dėlto evoliuciškai būtinas žmogaus poreikis, prof. A. Emeljanovas kartu su medicinos studentu Matu Pileičiku kalbėjo Superpaskaitoje. Kaip pažymi pranešėjai, klausimas iš tiesų yra retorinis – tačiau atsakymas į jį atsiskleidžia tik pažvelgus į šiandieninius duomenis, mūsų įpročius ir jų poveikį sveikatai.

Ar tikrai reikia 10 tūkst. žingsnių?

Vienas dažniausiai girdimų patarimų apie fizinį aktyvumą – kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių. Vis dėlto, anot prof. A. Emeljanovo, šis skaičius labiau susijęs su marketingu nei su mokslu: „10 tūkstančių žingsnių yra daugiau marketinginis mitas, kilęs iš Japonijos reklamos kampanijos, nors pats principas skatinti judėjimą – teisingas.“

Profesorius pabrėžia, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo kiek kitokią realybę: reikšmingą naudą sveikatai suteikia jau apie 7 tūkst. žingsnių per dieną. Tokį aktyvumą pasiekiantys žmonės net 47 proc. sumažina ankstyvos mirties riziką, taip pat reikšmingai mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir demencijos tikimybė. Vis dėlto vien vaikščioti nepakanka – svarbu įtraukti jėgos, tempimo bei aerobinius pratimus, kurie palaiko visapusišką organizmo funkcionavimą.

Sveikata – daugiau nei ligos nebuvimas

Kalbant apie fizinį aktyvumą, svarbu išplėsti ir pačios sveikatos sampratą. Šiandien ji nebegali būti suprantama vien kaip fizinių simptomų nebuvimas. „Tai yra visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne vien ligos nebuvimas“, – primena M. Pileičikas. 

Anot studento, tai reiškia, kad sveikas žmogus yra tas, kuris ne tik nejaučia fizinio skausmo, bet ir jaučiasi emociškai stabilus, turi kokybiškus santykius, yra patenkintas savo kasdienybe. Tokiame kontekste fizinis aktyvumas tampa ne atskira veikla, o viena iš esminių visuminės gerovės sąlygų, darančių įtaką tiek nuotaikai, tiek socialiniam gyvenimui, tiek gebėjimui susikaupti.

Nuo Konstitucijos iki kasdienių įpročių

„Fizinis aktyvumas nėra tik asmeninis pasirinkimas, jis įtvirtintas ir valstybės lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą“, – teigia prof. A. Emeljanovas.

Tačiau, nepaisant šio principo, reali situacija kelia nerimą. Profesorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos jaunimo fizinis aktyvumas pastaraisiais metais sumažėjo, o tarptautiniuose kontekstuose šalis vis dažniau atsiduria tarp mažiau aktyvių. Tai ypač išryškėja Lietuvą lyginant su tokiomis valstybėmis kaip Suomija ar Japonija, kur fizinis aktyvumas yra natūrali kasdienybės dalis ir glaudžiai susijęs su aukštesne gyvenimo kokybe.

Kūnas reaguoja greičiau, nei manome

Vienas svarbiausių akcentų – tai, kaip greitai organizmas reaguoja į judėjimo trūkumą. „Net 25 metų žmogui pakanka kelių dienų nejudrumo, kad prasidėtų pirmieji raumenų atrofijos požymiai“, – įspėja prof. A. Emeljanovas.

Pasak jo, su raumenų nykimu susijusi sarkopenija ilgą laiką buvo laikoma vyresnio amžiaus problema, tačiau šiandien ji vis dažniau pastebima ir tarp jaunų žmonių. Sumažėjusi raumenų masė didina insulto, infarkto, vėžio riziką, be to, yra susijusi su didesne negalios tikimybe. Tai rodo, kad fizinio aktyvumo trūkumo pasekmės nėra tolima problema – jos atsiranda čia ir dabar.

Raumenys, mityba ir kasdieniai pasirinkimai

Kalbėdamas apie praktinius sprendimus, M. Pileičikas pabrėžia, kad fizinis aktyvumas negali būti atskirtas nuo mitybos. Norint išlaikyti ar stiprinti raumenis, būtinas pakankamas baltymų kiekis. Pasak jo, nesportuojančiam žmogui rekomenduojama suvartoti apie 1 gramą baltymų kilogramui kūno svorio, o fiziškai aktyviems ši norma didesnė.

Jis atkreipia dėmesį ir į augalinės mitybos iššūkius – augalinės kilmės baltymai dažnai turi ne tokią vertingą aminorūgščių sudėtį, todėl žmonėms, nevartojantiems gyvūninės kilmės produktų, gali būti sunkiau užtikrinti reikiamą kiekį. Tokiais atvejais rekomenduojama sąmoningai planuoti mitybą arba konsultuotis su specialistais.

Prognozės kelia nerimą

Fizinio neaktyvumo mastas jau dabar vertinamas kaip viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. „Iki 2030 metų dėl fizinio neaktyvumo pasaulyje atsiras apie 500 milijonų naujų ligų atvejų“, – įspėja prof. A. Emeljanovas.

Šios prognozės turi ne tik medicininį, bet ir ekonominį aspektą – skaičiuojama, kad gydymo išlaidos gali siekti šimtus milijardų dolerių. Be to, fizinis pasyvumas siejamas ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir su sparčiai plintančiais psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip nerimas ar depresija. Tai dar kartą parodo, kad judėjimas tiesiogiai veikia ne tik kūną, bet ir emocinę būklę.

Kiek iš tiesų reikia judėti?

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams kasdien skirti bent 60 minučių fiziniam aktyvumui, o suaugusiesiems – ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę. Tačiau, kaip pabrėžia prof. A. Emeljanovas, šie skaičiai iš tiesų nėra tokie dideli, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – tai vos keliolika minučių per dieną.

Anot jo, svarbiausia yra nuoseklumas: nesvarbu, ar pasirenkamas vidutinio, ar didelio intensyvumo aktyvumas, judėjimas turi tapti kasdieniu įpročiu. Be to, bent du kartus per savaitę būtina įtraukti jėgos pratimus, kurie padeda išlaikyti raumenų masę ir bendrą organizmo funkcionalumą.

Abu pašnekovai sutaria, kad fizinis aktyvumas nėra trumpalaikė tendencija ar gyvenimo būdo pasirinkimas. Tai evoliuciškai susiformavęs poreikis, kurio ignoravimas neišvengiamai atsispindi mūsų sveikatoje. Kaip pabrėžia M. Pileičikas, net nedideli pokyčiai – reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, sąmoningas požiūris į savo kūną – ilgainiui gali turėti esminę įtaką gyvenimo kokybei.

„BNS“ inf.

The post Judėjimas nėra pasirinkimas: mokslininkai įspėja apie pavojingą fizinio neaktyvumo ribą appeared first on udiena.lt.

„Matome, kad visuomenė po truputį keičiasi: vis daugiau kalbama apie emocinę sveikatą, tačiau mamų patirtys vis dar dažnai lieka paraštėse. Labai svarbu, kad moterys jaustų, jog jos nėra vienos ir kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas“, – sako Asta Petraitienė, VšĮ „Mama mums rūpi“ vadovė.

Mamų psichikos sveikata yra neatsiejama nuo visos šeimos gerovės. Specialistai pabrėžia, kad motinos emocinė būklė tiesiogiai veikia vaiko raidą, tarpusavio ryšį ir net ilgalaikę psichologinę sveikatą. Nepaisant to, daugelis moterų vis dar susiduria su spaudimu „susitvarkyti pačioms“, o emociniai sunkumai po gimdymo neretai lieka nepastebėti ar nutylimi. Todėl tokios iniciatyvos kaip ši yra svarbios siekiant mažinti stigmatizaciją ir skatinti atvirą pokalbį apie mamų savijautą.

„2019 metais pradėjome iniciatyvą „Mama mums rūpi“, nes pamatėme aiškią problemą, jog ką tik vaikų susilaukusios mamos dažnai negauna tinkamos emocinės paramos. Siekėme apie tai kalbėti garsiau ir atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje pogimdyvinės depresijos mastas yra didelis – su jos simptomais susiduria viena iš penkių moterų. Situacija po truputį keičiasi: 2023 metais ministerijos patvirtino veiksmų planą, kuriuo siekiama stiprinti nėščiųjų ir gimdyvių emocinės sveikatos priežiūrą“, – sako A. Petraitienė, kartu su savanorėmis, Visuomenės sveikatos biurais ir vietos bendruomenėmis, organizuojanti „Stipresnės kartu“ renginius.

Renginių ciklą gegužės 6 dieną pradės diskusija nuotoliu „Mama, tu normali“, organizuojama kartu su psichologinių konsultacijų platforma „Pokyčių namai“. Tą pačią dieną startuos ir „Savitarpio pagalbos grupė mamoms“, o gegužės 1-16 dienomis specialistai suteiks vieną nemokamą konsultaciją mamoms bei kvies atvirai pasikalbėti apie emocinę savijautą.

Organizatoriai skatina visus prisijungti prie renginių savo miestuose, nes tik taip galime parodyti, kad mamų emocinė sveikata svarbi ir turi būti pastebima bei palaikoma visuomenės.

Šiemet ėjimo renginiai vyks net 35 Lietuvos miestuose. Informaciją apie renginius galite rasti čia: https://www.mamamumsrupi.lt/mamupsichikossveikatosdiena/

„BNS” inf.

The post Mamų psichikos sveikatos diena šiemet minima 35 Lietuvos miestuose renginiais „Stipresnės kartu” appeared first on udiena.lt.