„Kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių, organizmui tenka papildomas krūvis siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą. Karštomis dienomis dažniau netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis ar kiti negalavimai. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokios sąlygos gali tapti rimtu sveikatos iššūkiu“, – sako vaistininkė Laura Vanagaitė.

Šiomis ligomis sergantiems žmonėms karštis pavojingiausias

Didžiausia rizika kyla žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštis veikia visą organizmą – didėja dehidratacijos rizika, širdis ir kraujagyslės patiria didesnį krūvį, gali sutrikti organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą.

„Karštomis dienomis organizmas stengiasi atvėsti, todėl plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis, didėja širdies apkrova. Dėl to žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija ar turintiems širdies ritmo sutrikimų, gali paūmėti sveikatos problemos“, – aiškina vaistininkė. 

Padidinta rizika taip pat būdinga sergantiesiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis bei neurologiniais susirgimais. Dėl skysčių netekimo ir organizmo perkaitimo gali pablogėti šių ligų kontrolė ir bendra savijauta.

Pasak vaistininkės, papildomo dėmesio turėtų skirti ir žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus.

„Kai kurie kraujospūdį mažinantys, šlapimo išsiskyrimą skatinantys, psichikos sveikatai gydyti skirti ar antihistamininiai vaistai gali turėti įtakos organizmo gebėjimui prisitaikyti prie karščio. Todėl svarbu nenutraukti gydymo savarankiškai, tačiau kilus klausimams pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako L. Vanagaitė. 

Senjorams ir vaikams perkaitimo rizika didžiausia

Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams. Senstant organizmas prasčiau reguliuoja temperatūrą, silpniau jaučiamas troškulys, todėl senjorai dažniau susiduria su dehidratacija ir perkaitimu. Tuo tarpu kūdikių ir mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl jie perkaista gerokai greičiau nei suaugusieji.

Didesnė rizika taip pat kyla nėščiosioms, lauke dirbantiems žmonėms ir tiems, kurie aktyviai sportuoja karštomis dienomis.

Paprastos taisyklės, galinčios apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų

Vaistininkė primena, kad pagrindinės apsaugos priemonės yra paprastos, tačiau jų dažnai nesilaikoma. Karštomis dienomis rekomenduojama reguliariai gerti vandens, net jei nejaučiamas troškulys, vengti alkoholio ir didelio kiekio kofeino turinčių gėrimų, nuo 11 iki 17 valandos riboti buvimą tiesioginėje saulėje, dėvėti šviesius, lengvus ir orui pralaidžius drabužius, naudoti galvos apdangalus, vėsinti patalpas ir, jei įmanoma, rinktis vėsesnes vietas bei vengti intensyvaus fizinio krūvio karščiausiomis dienos valandomis.

„Dažnai žmonės karštį vertina tik kaip diskomfortą, tačiau kai temperatūra kelias dienas iš eilės viršija 30 laipsnių, tai jau tampa rimtu iššūkiu organizmui. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu, vengti buvimo saulėje karščiausiomis valandomis ir daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus artimiesiems bei mažiems vaikams“, – primena vaistininkė.

Įspėjamųjų ženklų ignoruoti negalima

L. Vanagaitė taip pat ragina atkreipti dėmesį į pirmuosius perkaitimo požymius – stiprų troškulį, galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, neįprastą nuovargį ar sutrikusią orientaciją.

„Jei žmogui pasidaro silpna, jis ima painiotis, netenka sąmonės ar pastebimi kiti sunkūs simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Karščio smūgis yra pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei“, – įspėja vaistininkė.

„BNS“ inf.

The post Karščio banga Lietuvoje: šioms žmonių grupėms gresia didžiausia rizika appeared first on udiena.lt.

Pieva – geriausia terapija

Šiltuoju metų laiku daugiau pramogaujame, daugiau laiko leidžiame gamtoje, girdime vabzdžius, paukščius ir kitus gyvūnus.

Gamtos garsai gali būti naudingi ir veikti kaip garsų terapija bei padėti ne tik norintiems atsipalaiduoti, bet ir jaučiantiems ausyse ūžesį. Dūzgianti pieva veikia kaip „maskuoklis“, slopinantis šį nemalonų simptomą.

Tiesa, tiek atsiradęs ūžesys ausyse, tiek pastebėjimas, kad nebegirdite įprastų gamtos garsų, gali būti silpstančios klausos požymiai.

Silpstant klausai, žmogus pirmiausia nustoja girdėti aukšto dažnio garsus – paukščių čiulbėjimą, vabzdžių dūzgimą. Todėl gamta gali būti puikiu „indikatoriumi“, padedančiu patikrinti klausos būklę.

Kaip garsiai čirškia žiogas?

Patikėsite ar ne, tačiau vasaros pievoje gyvenantis žiogas gali skleisti apie 70 decibelų siekiantį garsą – tai prilygsta žoliapjovės ar siurblio burzgimui. Natūraliomis aplinkybėmis žiogas klausai pakenkti negali – nebent nesustodamas čirkštų prie pat ausies ne vieną valandą.

Vis dėlto šiltuoju sezonu gausu ne tik gamtos, bet ir mechaninių garsų: renginių, remonto darbų, eismo, sodo darbų ir kt. Prietaisai dažnai skleidžia stipresnius nei saugu garsus.

Remiantis higienos normomis, dienos metu leistinas triukšmas – iki 45 dB, nakties – iki 35 dB. Klausai saugus garsas – ne didesnis nei 60–70 dB. Kuo garsas stipresnis, tuo trumpesnio laiko pakanka, kad jis pakenktų klausai.

Pavyzdžiui, koncerte, važiuojant motociklu ar naudojantis grąžtu garsas siekia 80–90 dB – tokiame triukšme saugu būti daugiausia iki 2 valandų. Garsui pažeidus klausos ląsteles, jos nebeatsinaujina, o klausa nebegali grįžti į normą.

Svarbu atsiminti, kad leidžiant laiką dideliame triukšme yra būtina naudoti klausos apsaugos priemones – specialias ausines ar kištukus.

Dingo garsai ar klausa?

O ką daryti, jeigu triukšmas atrodo nedidelis, tačiau bendrauti vis vien sunku? Iš tiesų, sunkumai suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje – prie atviro lango ar gatvėje – gali būti rimtas signalas, įspėjantis apie klausos nusilpimą.

Vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į garsus, bet ir situacijas. Jei pastebėjote, kad bijodami nesuprasti pokalbio pradėjote vengti bendrauti, artimieji skundžiasi, kad per garsiai žiūrite televizorių, reikėtų nedelsti pasitikrinti klausą.

Klausos centro „Audiomedika“ inf.

The post Vasaros garsai: kurie naudingi, o kurie – pavojingi? appeared first on udiena.lt.

Apie tai, ar fizinis aktyvumas šiandien yra tik mada, ar vis dėlto evoliuciškai būtinas žmogaus poreikis, prof. A. Emeljanovas kartu su medicinos studentu Matu Pileičiku kalbėjo Superpaskaitoje. Kaip pažymi pranešėjai, klausimas iš tiesų yra retorinis – tačiau atsakymas į jį atsiskleidžia tik pažvelgus į šiandieninius duomenis, mūsų įpročius ir jų poveikį sveikatai.

Ar tikrai reikia 10 tūkst. žingsnių?

Vienas dažniausiai girdimų patarimų apie fizinį aktyvumą – kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių. Vis dėlto, anot prof. A. Emeljanovo, šis skaičius labiau susijęs su marketingu nei su mokslu: „10 tūkstančių žingsnių yra daugiau marketinginis mitas, kilęs iš Japonijos reklamos kampanijos, nors pats principas skatinti judėjimą – teisingas.“

Profesorius pabrėžia, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo kiek kitokią realybę: reikšmingą naudą sveikatai suteikia jau apie 7 tūkst. žingsnių per dieną. Tokį aktyvumą pasiekiantys žmonės net 47 proc. sumažina ankstyvos mirties riziką, taip pat reikšmingai mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir demencijos tikimybė. Vis dėlto vien vaikščioti nepakanka – svarbu įtraukti jėgos, tempimo bei aerobinius pratimus, kurie palaiko visapusišką organizmo funkcionavimą.

Sveikata – daugiau nei ligos nebuvimas

Kalbant apie fizinį aktyvumą, svarbu išplėsti ir pačios sveikatos sampratą. Šiandien ji nebegali būti suprantama vien kaip fizinių simptomų nebuvimas. „Tai yra visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne vien ligos nebuvimas“, – primena M. Pileičikas. 

Anot studento, tai reiškia, kad sveikas žmogus yra tas, kuris ne tik nejaučia fizinio skausmo, bet ir jaučiasi emociškai stabilus, turi kokybiškus santykius, yra patenkintas savo kasdienybe. Tokiame kontekste fizinis aktyvumas tampa ne atskira veikla, o viena iš esminių visuminės gerovės sąlygų, darančių įtaką tiek nuotaikai, tiek socialiniam gyvenimui, tiek gebėjimui susikaupti.

Nuo Konstitucijos iki kasdienių įpročių

„Fizinis aktyvumas nėra tik asmeninis pasirinkimas, jis įtvirtintas ir valstybės lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą“, – teigia prof. A. Emeljanovas.

Tačiau, nepaisant šio principo, reali situacija kelia nerimą. Profesorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos jaunimo fizinis aktyvumas pastaraisiais metais sumažėjo, o tarptautiniuose kontekstuose šalis vis dažniau atsiduria tarp mažiau aktyvių. Tai ypač išryškėja Lietuvą lyginant su tokiomis valstybėmis kaip Suomija ar Japonija, kur fizinis aktyvumas yra natūrali kasdienybės dalis ir glaudžiai susijęs su aukštesne gyvenimo kokybe.

Kūnas reaguoja greičiau, nei manome

Vienas svarbiausių akcentų – tai, kaip greitai organizmas reaguoja į judėjimo trūkumą. „Net 25 metų žmogui pakanka kelių dienų nejudrumo, kad prasidėtų pirmieji raumenų atrofijos požymiai“, – įspėja prof. A. Emeljanovas.

Pasak jo, su raumenų nykimu susijusi sarkopenija ilgą laiką buvo laikoma vyresnio amžiaus problema, tačiau šiandien ji vis dažniau pastebima ir tarp jaunų žmonių. Sumažėjusi raumenų masė didina insulto, infarkto, vėžio riziką, be to, yra susijusi su didesne negalios tikimybe. Tai rodo, kad fizinio aktyvumo trūkumo pasekmės nėra tolima problema – jos atsiranda čia ir dabar.

Raumenys, mityba ir kasdieniai pasirinkimai

Kalbėdamas apie praktinius sprendimus, M. Pileičikas pabrėžia, kad fizinis aktyvumas negali būti atskirtas nuo mitybos. Norint išlaikyti ar stiprinti raumenis, būtinas pakankamas baltymų kiekis. Pasak jo, nesportuojančiam žmogui rekomenduojama suvartoti apie 1 gramą baltymų kilogramui kūno svorio, o fiziškai aktyviems ši norma didesnė.

Jis atkreipia dėmesį ir į augalinės mitybos iššūkius – augalinės kilmės baltymai dažnai turi ne tokią vertingą aminorūgščių sudėtį, todėl žmonėms, nevartojantiems gyvūninės kilmės produktų, gali būti sunkiau užtikrinti reikiamą kiekį. Tokiais atvejais rekomenduojama sąmoningai planuoti mitybą arba konsultuotis su specialistais.

Prognozės kelia nerimą

Fizinio neaktyvumo mastas jau dabar vertinamas kaip viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. „Iki 2030 metų dėl fizinio neaktyvumo pasaulyje atsiras apie 500 milijonų naujų ligų atvejų“, – įspėja prof. A. Emeljanovas.

Šios prognozės turi ne tik medicininį, bet ir ekonominį aspektą – skaičiuojama, kad gydymo išlaidos gali siekti šimtus milijardų dolerių. Be to, fizinis pasyvumas siejamas ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir su sparčiai plintančiais psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip nerimas ar depresija. Tai dar kartą parodo, kad judėjimas tiesiogiai veikia ne tik kūną, bet ir emocinę būklę.

Kiek iš tiesų reikia judėti?

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams kasdien skirti bent 60 minučių fiziniam aktyvumui, o suaugusiesiems – ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę. Tačiau, kaip pabrėžia prof. A. Emeljanovas, šie skaičiai iš tiesų nėra tokie dideli, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – tai vos keliolika minučių per dieną.

Anot jo, svarbiausia yra nuoseklumas: nesvarbu, ar pasirenkamas vidutinio, ar didelio intensyvumo aktyvumas, judėjimas turi tapti kasdieniu įpročiu. Be to, bent du kartus per savaitę būtina įtraukti jėgos pratimus, kurie padeda išlaikyti raumenų masę ir bendrą organizmo funkcionalumą.

Abu pašnekovai sutaria, kad fizinis aktyvumas nėra trumpalaikė tendencija ar gyvenimo būdo pasirinkimas. Tai evoliuciškai susiformavęs poreikis, kurio ignoravimas neišvengiamai atsispindi mūsų sveikatoje. Kaip pabrėžia M. Pileičikas, net nedideli pokyčiai – reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, sąmoningas požiūris į savo kūną – ilgainiui gali turėti esminę įtaką gyvenimo kokybei.

„BNS“ inf.

The post Judėjimas nėra pasirinkimas: mokslininkai įspėja apie pavojingą fizinio neaktyvumo ribą appeared first on udiena.lt.

„Matome, kad visuomenė po truputį keičiasi: vis daugiau kalbama apie emocinę sveikatą, tačiau mamų patirtys vis dar dažnai lieka paraštėse. Labai svarbu, kad moterys jaustų, jog jos nėra vienos ir kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas“, – sako Asta Petraitienė, VšĮ „Mama mums rūpi“ vadovė.

Mamų psichikos sveikata yra neatsiejama nuo visos šeimos gerovės. Specialistai pabrėžia, kad motinos emocinė būklė tiesiogiai veikia vaiko raidą, tarpusavio ryšį ir net ilgalaikę psichologinę sveikatą. Nepaisant to, daugelis moterų vis dar susiduria su spaudimu „susitvarkyti pačioms“, o emociniai sunkumai po gimdymo neretai lieka nepastebėti ar nutylimi. Todėl tokios iniciatyvos kaip ši yra svarbios siekiant mažinti stigmatizaciją ir skatinti atvirą pokalbį apie mamų savijautą.

„2019 metais pradėjome iniciatyvą „Mama mums rūpi“, nes pamatėme aiškią problemą, jog ką tik vaikų susilaukusios mamos dažnai negauna tinkamos emocinės paramos. Siekėme apie tai kalbėti garsiau ir atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje pogimdyvinės depresijos mastas yra didelis – su jos simptomais susiduria viena iš penkių moterų. Situacija po truputį keičiasi: 2023 metais ministerijos patvirtino veiksmų planą, kuriuo siekiama stiprinti nėščiųjų ir gimdyvių emocinės sveikatos priežiūrą“, – sako A. Petraitienė, kartu su savanorėmis, Visuomenės sveikatos biurais ir vietos bendruomenėmis, organizuojanti „Stipresnės kartu“ renginius.

Renginių ciklą gegužės 6 dieną pradės diskusija nuotoliu „Mama, tu normali“, organizuojama kartu su psichologinių konsultacijų platforma „Pokyčių namai“. Tą pačią dieną startuos ir „Savitarpio pagalbos grupė mamoms“, o gegužės 1-16 dienomis specialistai suteiks vieną nemokamą konsultaciją mamoms bei kvies atvirai pasikalbėti apie emocinę savijautą.

Organizatoriai skatina visus prisijungti prie renginių savo miestuose, nes tik taip galime parodyti, kad mamų emocinė sveikata svarbi ir turi būti pastebima bei palaikoma visuomenės.

Šiemet ėjimo renginiai vyks net 35 Lietuvos miestuose. Informaciją apie renginius galite rasti čia: https://www.mamamumsrupi.lt/mamupsichikossveikatosdiena/

„BNS” inf.

The post Mamų psichikos sveikatos diena šiemet minima 35 Lietuvos miestuose renginiais „Stipresnės kartu” appeared first on udiena.lt.

Registruotis nemokamai kataraktos konsultacijai ir operacijai galite čia.

Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos mikrochirurgės Loretos Kuzmienės, ankstyvoje stadijoje katarakta gali netrukdyti įprastai kasdienei veiklai, tačiau laikui bėgant, regėjimas vis labiau silpnėja. Į specialistą būtina kreiptis, jei regėjimas tampa neryškus, lyg apsiblausęs.

„Jei jaučiate, kad akys greičiau pavargsta skaitant, dirbant kompiuteriu, sunkiau matote sutemus, vairuojant prastomis oro sąlygomis, dažnai keičiate akinius, tačiau regėjimas vis tiek negerėja, tuomet vertėtų atvykti į konsultaciją“, – teigė oftalmologė.

Vienintelis veiksmingas kataraktos gydymo būdas – vos 20-ies min. operacija, kurios metu drumstas lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas kokybišku dirbtiniu intraokuliniu lęšiu.

Nemokama kataraktos konsultacija ir operacija

Pacientas dėl kataraktos su šeimos gydytojo siuntimu akių klinikų tinkle „Lirema“ – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – gali kreiptis nemokamai, nes konsultacija yra kompensuojama teritorinės ligonių kasos.

„Pacientui turint siuntimą ir registruojantis konsultacijai, reikėtų informuoti klinikos darbuotojus – kompensacija yra suderinama įstaigų lygmeniu, niekur papildomai vykti nereikia. Konsultacijos metu atliekami visi išsamūs paciento regos tyrimai, įvertinama, kiek liga yra pažengusi ir kada geriausia planuoti operaciją“, – teigė L. Kuzmienė.

Taip pat ir su kataraktos operacija – turint specialisto patvirtintą diagnozę ir siuntimą, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu procedūrą ir bazinio standarto vienažidinį lęšį, užtikrinantį regėjimą į tolį, kompensuoja teritorinė ligonių kasa“, – patikslino gydytoja.

Anot jos, pacientas, jei nėra tikras, ar gydymas gali būti kompensuojamas, visada gali kreiptis į kliniką, kur jam bus suteikta visa reikalinga informacija jo konkrečiu atveju.

Plačios paciento pasirinkimo galimybės

Pacientas gali rinktis ne tik bazinio standarto vienažidinį kompensuojamą lęšį geram matymui į tolį, bet ir daugiažidinius arba „EDoF“ lęšius su kainų skirtumo priemoka už pagerinimą, leidžiančius geriau matyti keliais atstumais – ir į tolį, ir vidutiniu nuotoliu, ir iš arti skaitymui – tokiu atveju akinių nebereikia ar jų poreikis būna minimalus.

„Pasirinkus bazinio standarto vienažidinį lęšį, pacientui reikės skaitymo akinių, o daugiažidinis ar „EDoF“, ištęsto židinio nuotolio, lęšis leidžia pacientui džiaugtis laisve ir komfortu. Operaciją su pagerinimu taip pat kompensuoja teritorinė ligonių kasa, o pacientui savo lėšomis reikia padengti tik bazinio standarto ir aukštesnės klasės lęšio kainos skirtumą pagal klinikos pateiktą kainodarą“, – teigė mikrochirurgė L. Kuzmienė.

Kai kurie katarakta sergantys pacientai taip pat pageidauja išspręsti ne tik prasto matymo į tolį, bet ir astigmatizmo problemą, kuri dar labiau apsunkina matymą. Astigmatizmo atveju pacientui reikia specialių cilindrinių akinių, o juos gali pakeisti kataraktos operacijos metu implantuojamas daugiažidinis torinis lęšis.

„Pasirinkus daugiažidinį torinį lęšį, tvarka yra ta pati – pati operacija yra kompensuojama, o pacientas padengia lęšių kainos skirtumą. Tai puiki galimybė susitvarkyti kelias problemas tuo pat metu ir atgauti ryškų regėjimą“, – teigė gydytoja.

Anot L. Kuzmienės, visais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas akių gydytoją. Konsultacijos metu su oftalmologu aptarsite gydymo galimybes ir labiausiai Jūsų atveju tinkančius lęšius.

„Katarakta nėra nuosprendis – laiku atlikta operacija ir galimybė pasinaudoti kompensuojamu gydymu daugeliui žmonių grąžina gerą matymą ir gyvenimo kokybę“, – apibendrino mikrochirurgė.

„Liremos“ inf.

The post Sergate katarakta? Jūsų gydymas gali būti kompensuojamas appeared first on udiena.lt.

Kada sveikatos priežiūros paslaugos kompensuojamos?

Pacientai turi teisę gauti kokybiškas, profesionaliai ir pagarbiai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją. Svarbu žinoti ir pagrindines sąlygas: norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamas paslaugas, reikia būti apsidraudus privalomuoju sveikatos draudimu, turėti galiojantį siuntimą (kai jis reikalingas) ir kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa.

Apie ką pacientus turi informuoti gydymo įstaiga?

Paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą gali būti tinkamai įgyvendinama turint pakankamai informacijos apie teikiamas paslaugas. „Gydymo įstaigose pacientai turi sužinoti, kokios paslaugos kompensuojamos ir kokia jų teikimo tvarka, kad galėtų priimti jiems tinkamiausius sprendimus, susijusius su sveikata ir gydymu“, – primena Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.

Pacientai turi būti aiškiai informuojami apie paslaugų kainas, iš gydytojų sužinoti apie sveikatos būklę, gydymo eigą, prognozes ir galimas rizikas. Ši informacija turi būti suprantama pacientui, o jei tai riboja jo amžius ar sveikatos būklė, informaciją turi gauti paciento teisėti atstovai.

Be to, gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa, turi pacientams matomoje vietoje ir interneto svetainėse skelbti, kokias paslaugas apmoka ligonių kasa, kokiais atvejais gali būti siūlomos gydymo priemonės su paciento priemoka.

Kas keisis artimiausiu metu?

Tai ypač aktualu šiuo metu, nes nuo gegužės 1 d. visose gydymo įstaigose – tiek valstybinėse, tiek privačiose – iš fondo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientams turės būti teikiamos be jokių priemokų. Tai reiškia, kad jei paslaugą kompensuoja ligonių kasa, pacientas už ją neturi primokėti.

Kartu įsigalios galimų papildomų medicinos priemonių sąrašas. Jei pacientas pageidaus, jis galės iš sąrašo pasirinkti brangesnę priemonę nei ta, už kurią sumoka ligonių kasa. Tuomet žmogus mokės ne visą pasirinktos priemonės kainą, o kainų skirtumą. Gydytojas turės suprantamai paaiškinti, kokios yra kompensuojamos priemonės, už kurias nereikia mokėti, kuo jos skiriasi nuo brangesnių alternatyvų. Šią informaciją pacientas turės gauti raštu ir savo pasirinkimą patvirtinti parašu.

Į galimų brangesnių priemonių sąrašą įtraukti, pavyzdžiui, endoprotezai (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.

Ką daryti, jei kyla klausimų?

„Jei pacientams kyla klausimų dėl paslaugų teikimo ar priemonių apmokestinimo, pirmiausia rekomenduojama pasiaiškinti gydymo įstaigoje – registratūroje ar su gydančiu gydytoju. Jei to nepakanka, reikėtų raštu kreiptis į įstaigos administraciją“, – pabrėžia J. Valienė.

Jeigu gautas paaiškinimas netenkina, galima kreiptis į konkrečius klausimus nagrinėjančias institucijas, o su privalomuoju sveikatos draudimu susijusiais klausimais – į ligonių kasą.

Valstybinės ligonių kasos specialistai ragina gyventojus kilus abejonių pasitarti dar prieš gaunant paslaugas. Konsultacijos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais.

VLK inf.

The post Teisė būti informuotam: ką svarbu žinoti apie kompensuojamą sveikatos priežiūrą appeared first on udiena.lt.

Pavasarį bundant gamtai bunda ir erkės, todėl šiuo metų laiku ypač svarbu prisiminti jų keliamus pavojus sveikatai. Kai kalbame apie erkes, dažniausiai galvojame apie Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Vis dėlto erkės gali būti susijusios ne tik su infekcijomis. Daliai žmonių erkės įkandimas gali tapti ir alerginės ligos pradžia. Alfa-gal sindromas yra vis dažniau atpažįstama būklė, kai po erkės įkandimo organizmas tampa jautrus alfa-gal cukraus molekulei, randamai žinduolių mėsoje ir kai kuriuose kituose žinduolių kilmės produktuose.

Ši liga svarbi tuo, kad dažnai lieka neatpažinta. Žmogus gali daugybę metų gerai toleruoti jautieną, kiaulieną ar avieną, o po erkės įkandimo staiga pradėti patirti odos, virškinimo ar net sistemines alergines reakcijas. Kadangi simptomai pasireiškia ne iš karto, o tik po kelių valandų, ryšys su maistu dažnai lieka nepastebėtas. Dėl to žmogus gali ilgą laiką klaidžioti tarp skirtingų diagnozių, ieškoti atsakymų, keisti gydytojus ir tyrimus, nesuprasdamas tikrosios savo negalavimų priežasties. Vienas, atrodytų, nereikšmingas erkės įkandimas gali tyliai pakeisti kasdienybę ir ilgam įvelti į neaiškių simptomų bei nusivylimo gydymu ratą.

Kas yra alfa-gal sindromas

Alfa-gal sindromas yra alerginė reakcija į galaktozę-alfa-1,3 galaktozę (alfa-gal). Tai cukraus molekulė, randama daugumos žinduolių audiniuose. Žmogaus organizme jos nėra, todėl kai kuriems žmonėms imuninė sistema po erkės įkandimo pradeda gaminti specifinius IgE antikūnus prieš alfa-gal. Vėliau, suvalgius žinduolių mėsos ar susidūrus su kitais alfa-gal turinčiais produktais, gali prasidėti alerginė reakcija. Svarbu suprasti, kad tai nėra klasikinė infekcinė erkių platinama liga. Tai alerginė būklė, kurios pradžia susijusi su erkės įkandimu ir imuninės sistemos persitvarkymu.

Kaip erkės sukelia šią alergiją mėsai

Manoma, kad erkės įkandimo metu su jos seilėmis į žmogaus organizmą gali patekti alfa-gal cukraus molekulė. Imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą medžiagą ir pradeda gaminti antikūnus. Po tokio įsijautrinimo kai kuriems žmonėms alerginė reakcija gali pasireikšti suvalgius žinduolių kilmės produktų, dažniausiai jautienos, kiaulienos, avienos, elnienos ar kitos raudonos mėsos. Kai kuriems pacientams simptomus gali sukelti ir želatina, kai kurie pieno produktai ar tam tikri vaistai.

Svarbu žinoti, kad alfa-gal sindromas išsivysto ne po kiekvieno erkės įkandimo. Vis dėlto pasikartojantys įkandimai gali didinti jautrinimo riziką, o jau susirgus palaikyti didesnį organizmo jautrumą.

Kokios erkės su šiuo alerginiu sindromu siejamos

Skirtinguose pasaulio regionuose su alfa-gal sindromu siejamos skirtingos erkių rūšys. Jungtinėse Valstijose svarbiausia yra Amblyomma americanum erkė. Europoje su šiuo sindromu siejama paprastoji erkė Ixodes ricinus, kuri yra plačiai paplitusi ir Lietuvoje. Todėl kalbėdami apie erkių riziką turime prisiminti, kad jų poveikis neapsiriboja vien infekcijomis.

Kodėl šią ligą atpažinti sunku

Dauguma maisto alergijų pasireiškia greitai. Tuo tarpu alfa-gal sindromui būdinga vėlyva reakcija. Simptomai dažniausiai prasideda po 2-6 valandų nuo žinduolių mėsos ar kito sukeliančio produkto vartojimo. Dėl to pacientas dažnai nesusieja vakare suvalgyto patiekalo su naktį prasidėjusiu bėrimu, pilvo skausmu ar dusuliu.

Kartais simptomai būna ryškesni po riebesnio maisto, didesnio mėsos kiekio, alkoholio, fizinio krūvio ar vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Todėl klinikinis vaizdas gali atrodyti nepastovus ir klaidinti.

Kokie simptomai siejami su alfa-gal alerginiu sindromu

Alfa-gal sindromo simptomai gali būti labai įvairūs. Vieniems pacientams vyrauja odos požymiai, kitiems labiau pasireiškia virškinimo trakto simptomai, o kai kuriems gali išsivystyti sunki sisteminė alerginė reakcija.

Dažniausiai pasireiškia dilgėlinė, odos niežėjimas, paraudimas ar patinimas. Gali tinti lūpos, vokai ar kitos veido sritys. Kai kuriems pacientams vyrauja pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Sunkesniais atvejais gali atsirasti silpnumas, svaigulys, dusulys, spaudimas krūtinėje ar net išsivystyti anafilaksija.

Kai kuriems žmonėms būtent virškinimo trakto simptomai yra pagrindiniai, todėl liga gali būti klaidingai palaikoma dirgliosios žarnos sindromu, maisto netoleravimu ar tulžies pūslės sutrikimu.

Kaip nustatoma alfa-gal sindromo diagnozė

Diagnozė remiasi ne vienu požymiu, o kelių svarbių dalių visuma. Kaip teigia ImunoTera klinikos gydytoja Gabija Brusokienė, pirmiausia yra vertinama simptomų istoriją. Gydytojui alergologui svarbu žinoti, ar simptomai kartojasi po žinduolių mėsos vartojimo, kada jie prasideda, ar anksčiau buvo erkių įkandimų, ar reakcijos stiprėja po tam tikrų produktų.

Svarbiausias laboratorinis tyrimas yra specifinių IgE antikūnų prieš alfa-gal nustatymas kraujyje. Tačiau vien teigiamo tyrimo nepakanka. Kai kurie žmonės gali turėti įsijautrinimą, bet neturėti klinikinių simptomų. Todėl tyrimo rezultatus visada reikia vertinti kartu su simptomais ir gydytojo alergologo išvada.

Kartais papildomai rekomenduojama stebėti savijautą vengiant įtariamų produktų. Individualus vertinimas ypač svarbus todėl, kad vieni pacientai reaguoja tik į raudoną mėsą, o kiti jautrūs ir pieno produktams, želatinai ar kai kuriems vaistams.

Kokių produktų gali tekti vengti

Dažniausiai pirmiausia vengiama žinduolių mėsos. Tai jautiena, kiauliena, aviena, elniena ir kiti panašūs produktai. Daliai pacientų simptomus gali sukelti ir subproduktai, sultiniai, taukai ar želatina. Kai kurie žmonės jautriai reaguoja ir į pieno produktus, tačiau taip būna ne visiems.

Paukštiena, žuvis ir jūros gėrybės dažniausiai toleruojamos gerai. Vis dėlto mitybos pokyčius reikėtų aptarti su gydytoju alergologu, kad būtų išvengta bereikalingų ribojimų ir mityba išliktų visavertė.

Svarbu žinoti ir tai, kad alfa-gal gali būti randama ne tik maiste. Kai kuriems pacientams reikšmės gali turėti želatinos turintys preparatai ar tam tikri medicinoje naudojami žinduolių kilmės komponentai. Dėl to prieš planuojamas procedūras ar naujus vaistus verta informuoti gydytojus apie įtariamą ar patvirtintą alfa-gal sindromą.

Kaip apsisaugoti nuo erkių

Kadangi nauji erkių įkandimai gali palaikyti ar sustiprinti įsijautrinimą, prevencija yra labai svarbi. Ji aktuali ne tik tiems, kurie jau serga, bet ir visiems, daug laiko praleidžiantiems gamtoje.

Norint sumažinti erkių įkandimo riziką, rekomenduojama dėvėti šviesių spalvų drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kelnes sukišti į kojines ar batus, naudoti repelentus ir po buvimo lauke atidžiai apžiūrėti kūną. Ypač svarbu patikrinti pažastis, kirkšnis, pakinklius, galvos odą ir sritį už ausų. Radus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų kuo greičiau pašalinti smailiagaliu pincetu. Erkė sugriebiama kuo arčiau odos ir traukiama tiesiai į viršų, nesukant ir nespaudžiant jos kūno.

Erkės negalima traiškyti, deginti ar tepti aliejais. Po erkės pašalinimo reikėtų nusiplauti rankas ir įkandimo vietą. Jei po įkandimo atsiranda neįprastų simptomų, verta juos stebėti ir aptarti su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją alergologą

Alergologo konsultacija rekomenduojama, jei pasireiškia dilgėlinė, veido tinimas, stiprūs pilvo skausmai, dusulys, alpimo pojūtis arba jei reakcija buvo tokia stipri, kad prireikė skubios pagalbos.

Gydytojo alergologo konsultacija padeda ne tik patvirtinti arba atmesti diagnozę. Ji leidžia sudaryti aiškų planą, kokių produktų vengti, kada reikalingas adrenalino autoinjektorius ir kaip elgtis įvykus naujai reakcijai. Tai ypač svarbu pacientams, kurių simptomai nėra tipiški ir dažniau pasireiškia pilvo skausmais ar kitais virškinimo trakto negalavimais.

Ar ši alerginė būklė gali silpnėti

Daliai pacientų įsijautrinimas laikui bėgant mažėja, ypač jei pavyksta išvengti naujų erkių įkandimų. Tačiau tai vyksta ne visiems ir ne vienodu greičiu. Todėl savarankiškai grįžti prie anksčiau simptomus sukėlusio maisto nereikėtų. Sprendimą dėl mitybos plėtimo reikėtų priimti kartu su alergologu.

Ką svarbu prisiminti

Erkės platina ne tik Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Jos gali būti susijusios ir su mažai žinoma, bet kliniškai reikšminga alergine liga – alfa-gal sindromu. Tai būklė, kai po erkės įkandimo organizmas tampa jautrus žinduolių kilmės produktams, dažniausiai raudonai mėsai. Vienas svarbiausių šio sindromo bruožų yra tas, kad simptomai dažniausiai pasireiškia ne iš karto, o po 2-6 valandų nuo mėsos vartojimo, todėl ryšys su maistu neretai lieka nepastebėtas. Diagnozė nustatoma įvertinus būdingą ligos istoriją ir atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis gydymo principas yra žinduolių mėsos vengimas, o kai kuriems pacientams tenka atsisakyti ir kitų žinduolių kilmės produktų. Taip pat labai svarbu saugotis pakartotinių erkių įkandimų, nes jie gali palaikyti ar stiprinti organizmo įsijautrinimą. Sunkesniais atvejais gali prireikti adrenalino autoinjektoriaus. Laiku atpažinus šį sindromą, galima išvengti sunkių alerginių reakcijų, sumažinti nerimą dėl neaiškių simptomų ir sudaryti aiškų, saugų mitybos bei gydymo planą.

BNS inf.

The post Erkės platina ne tik infekcijas – sukelia pavojingą gyvybei alergiją mėsai appeared first on udiena.lt.

„Dažnai manoma, kad erkės aktyvios tik vasarą, tačiau iš tiesų jos pradeda judėti gerokai anksčiau – vos tik atšilus orams. Todėl apsauga nuo erkių turėtų tapti įprasta pavasario ir vasaros išvykų į gamtą dalimi“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Erkių platinamos ligos – skirtingos

Žmogus erkių platinamomis ligomis – Laimo liga ar erkiniu encefalitu – dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Taip pat svarbu žinoti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei jie yra užkrėsti šio viruso sukėlėju.

Erkinis encefalitas – klastinga virusinė liga su liekamaisiais reiškiniais, kartais labai sunkiais. Ji dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, retais atvejais ir viduriavimu. Šie simptomai paprastai pasireiškia praėjus 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Vėliau būklė gali laikinai pagerėti, tačiau dažnai pasireiškia antroji ligos banga – pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.

NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai,  2024 m. – 807.

Laimo ligą sukelia Borrelia rūšies bakterijos. Žmogus užsikrečia įsisiurbus užkrėstoms nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys šios ligos stadijos. Pirmoji prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms (dažniausiai apie 10 dienų) po bakterijų patekimo į organizmą. Tuomet atsiranda lokalus odos uždegimas – migruojančioji raudonė (eritema). Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų nuo eritemos atsiradimo. Šiuo laikotarpiu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai ar oda. Vėlyvoje (lėtinėje) ligos stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.

„Svarbu žinoti, kad Laimo liga nėra virusinė infekcija – ją sukelia bakterijos, skiepų nuo šios ligos kol kas nėra. Be to, persirgus susidaro trumpas imunitetas, todėl žmogus gali susirgti ir pakartotinai“, – pažymi NVSC atstovė.

NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai,  2024 m. – 15 264.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus

Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir į šalį atvykstantiems turistams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje.

Vakcinacijos schemos gali būti dvi – įprastinė ir pagreitinta. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (trijų dozių) susidaro patikima apsauga.

Jeigu nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, informaciją galima pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipiantis į gydymo įstaigą, kurioje buvo skiepytasi. Po trečiosios dozės apsauga paprastai trunka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios vakcinos dozės.

Primename, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.

Jeigu nepriklausote  šiai amžiaus grupei,  pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.

Kaip dar apsisaugoti?

Norint sumažinti riziką užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, dirbant ar poilsiaujant gamtoje rekomenduojama tinkamai apsirengti: rinktis šviesius, prigludusius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes sukišti į kojines ar batus, užsidėti galvos apdangalą. Taip pat patariama naudoti repelentus (erkes atbaidančias chemines medžiagas) ir reguliariai apsižiūrėti, ar per drabužius neropoja erkės.

„Kuo greičiau pastebima ir pašalinama erkė, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga. Todėl po pasivaikščiojimų gamtoje svarbu atidžiai apžiūrėti visą kūną – ypač pažastis, kirkšnis, kaklą, galvos odą. Svarbu žinoti, kad net ir įsisiurbus užkrėstai erkei Laimo ligos sukėlėjas ne visada spėja būti perduotas. Susirgus ši liga gydoma antibiotikais. Tačiau užsikrėtus erkinio encefalito virusu veiksmingų prevencinių priemonių po erkės įkandimo nėra – belieka stebėti sveikatą“, – atkreipia dėmesį NVSC specialistė.

Jei po erkės įkandimo odoje atsiranda plintanti rausva dėmė, pakyla temperatūra, vargina galvos ar raumenų skausmai, bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir paminėti erkės įsisiurbimo faktą.

NVSC inf.

The post NVSC: bunda gamta – bunda ir erkės appeared first on udiena.lt.

Slaugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne tik apsauga nuo pratekėjimo, bet ir žmogaus orumo, savarankiškumo bei komforto išsaugojimas. Būtent dėl to esant šlapimo nelaikymui vis dažniau rekomenduojamos sugeriamosios kelnaitės.

Kodėl žmonėms, sergantiems demencija, svarbus „įprastumo jausmas“?

Žmogus, sirgdamas demencija, dažnai nebesupranta, kodėl jam siūloma naudoti tradicines sauskelnes. Tradicinės sauskelnės su lipukais neretai sukelia pasipriešinimą, pyktį ar net gėdos jausmą. Užmaunamosios kelnaitės, kurios atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas, priimamos kur kas natūraliau. Specialistai pastebi, kad būtent pažįstamumo jausmas šiuo atveju yra svarbiausias. Kai priemonė primena kasdienį drabužį, žmogus jos neatmeta ir dažnai net nesupranta, kad tai yra medicininė pagalbos priemonė.

Patikima apsauga dieną ir ramybė naktį

Demencija sergantys žmonės dažnai praranda gebėjimą laiku atpažinti poreikį nueiti į tualetą. Todėl apsauga turi būti patikima tiek dieną, tiek naktį. Slaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad naktinis pratekėjimas sukelia ne tik papildomą darbą artimiesiems, bet ir trikdo paties žmogaus miegą, gali padidinti nerimą ar dezorientaciją. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia išvengti šių situacijų.

Galimybė įsigyti kompensuojamas sauskelnes-kelnaites su receptu

Svarbu žinoti, kad esant diagnozuotam šlapimo nelaikymui gydytojas gali išrašyti receptą kompensuojamoms sugeriamosioms priemonėms.

Su receptu SENI Active sauskelnės-kelnaitės yra iš dalies arba visiškai kompensuojamos (pagal galiojančią tvarką ir nustatytą nelaikymo laipsnį). Tai reikšminga pagalba šeimoms, kurios ilgą laiką rūpinasi artimaisiais.

Rūpestis, kuris padeda išsaugoti orumą

Demencija keičia žmogaus gyvenimą, tačiau ji neturėtų atimti orumo. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia sumažinti stresą tiek sergančiam asmeniui, tiek artimiesiems, taip pat padeda užtikrinti švarą bei komfortą ir išlaikyti savarankiškumą.

Slaugos specialistai vieningai sutaria – kai priemonė atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas ir yra patogi dėvėti, žmogus ją priima natūraliai. O tai yra didžiausias žingsnis ramybės link kasdienybėje. Kartais rūpestis slypi paprastuose sprendimuose. Ir būtent tokie sprendimai padeda šeimoms išlaikyti ne tik švarą, bet ir pagarbą žmogui, kuriuo rūpinamasi.Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į centrą SIDABRA, ne­mokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

The post Kai rūpestis reiškia pagarbą: kaip parinkti sauskelnes-kelnaites žmonėms, sergantiems demencija appeared first on udiena.lt.

VALERIJA

Va tik neseniai buvau pas odontologą. Matot, tokiuose metuose dantys jau protezuoti. Pas odontologus lankausi kartą per metus, ne tik tada, kai skauda. Kai nueini, gydytojas viską apie burnos priežiūrą pasako, kaip reikia prižiūrėti. Namuose dantims prižiūrėti naudoju dantų pastą ir skalavimo skystį. Dantų pastą keičiu – tai vienokią, tai kitokią naudoju.

OVIDIJUS

Mano priežiūra – vizitai pas odontologus, dantų valymas. Darausi dantų higieną kartą per pusę metų, kaip rekomenduoja gydytojai. Profilaktiškai savo burną prižiūriu ir jau dvejus ar trejus metus lankausi privačiame odontologijos kabinete pas tą pačią gydytoją. Profilaktiškai dantis prižiūrėti yra svarbu, kad jie nepradėtų gesti. Ilgalaikėje tėkmėje tikrai daugiau pinigų išleisi, jeigu jų neprisižiūrėsi. Su nepakeliamu dantų skausmu gyvenime tikrai neteko susidurti, esu gana pakantus skausmui. Kai prižiūriu dantis, tai gal ir to skausmo nebūna, bet vis tiek pasitaiko, kad plomba iškrinta ar dar kažkas jaučiasi. Tokių dalykų būna. Dantis prižiūrėti – nepigus malonumas. Jeigu apsileidi, tai mėnesiui tenka 100–150 eurų investuoti. Bet jeigu viskas gerai, tai vieną kitą dantį pasitvarkyti nėra labai brangu. Gyvenime teko užleisti dantis, tai dabar jau esu pasimokęs ir stengiuosi to nebedaryti. Reikia tikėtis, kad protezų man dar ilgai nereikės, nes dantis tinkamai prižiūriu. Namuose naudoju dantų pastą, tarpdančių siūlą ir skalavimo skystį.

LAURA

Burnos higieną darausi kartą per metus, du kartus per dieną valausi dantis, skalauju, naudoju dantų siūlą. Burnos higieną man reikia reguliariai darytis ne tik todėl, kad taip rekomenduoja higienistai, bet ir dėl to, kad ant mano dantų linkę kauptis akmenys. Po burnos higienos procedūros apima labai geras jausmas

SHERZOD

Lietuvoje gyvenu ne taip ilgai. Kartais būna, kad tenka pajusti dantų skausmą. Pas gydytoją odontologą einu tik tada, kai jaučiu skausmą. Dėl profilaktinio patikrinimo pas odontologus nesilankau. Jei pradeda skaudėti dantį, vaistų nevartoju, iš karto einu pas gydytoją. Lankausi pas savo gydytoją ne Utenoje, o savo gimtinėje. Esu iš Tadžikistano. Namuose dantis prižiūriu valydamas juos dantų pasta.

PULGERIJA

Mažai lankausi pas odontologus. Turiu protezus, tai žinokite, dažnai nereikia lankytis. Profilaktiškai retai lankausi. Namuose prisižiūriu protezus, naudoju įprastą dantų pastą, specialių priemonių, burnos skalavimo skysčio nenaudoju. Protezus turiu jau trejus metus. O iki tol būdavo ir dantų skausmų, tuomet eidavau į polikliniką. Danties skausmas toks, kurio niekam nelinkėčiau. Oi, seniau, būdavo, kaime prie duonkepės krosnies priglaudi dantį, kad nurimtų skausmas. Nenoriu net prisiminti… Bjauresnio skausmo nesu patyrusi, net priešui tokio nereikia linkėti. Burnos sveikatos priežiūra yra svarbi. Tiems, kurie dar turi savo dantukus, būtinai reikia juos prižiūrėti, kad kuo ilgiau galėtų džiaugtis savais dantimis.

DALIUS

Stengiamės rūpintis burnos sveikata. Dėl burnos higienos pas specialistus lankausi kartą per metus. Nors reikia kartą per pusmetį, aš higieną darausi kartą per metus. Darantis higieną ir dantis apžiūri, jeigu būna sugedę, tai ir taiso. Man jau senokai skaudėjo dantį, bet šis skausmas vienu metu buvo labai gerai pažįstamas. Tačiau tai nėra pats stipriausias skausmas, būna stipresnių. Kai skaudėdavo dantį, vartodavau vaistus ir iš karto registruodavausi pas odontologą. Namuose dantims prižiūrėti naudoju dantų pastą ir tarpdančių siūlą. Mano nuomone, pas burnos priežiūros specialistus reikia lankytis reguliariai, nes kitaip dantys sugenda ir tada kainuoja brangiau, nei lankytis profilaktiškai. Odontologijos paslaugų kainos aukštos ir vis kyla. Prieš mažiau nei dvejus metus burnos higiena kainavo 30 eurų, dabar jau 50 eurų. Kainos žymiai kyla, bet vis tiek einame, reikia. Visada lankausi privačiame odontologijos kabinete, gal kažkada tik vaikystėje ėjau į polikliniką. Į privatų kabinetą einu pirmiausia dėl trumpesnių eilių, nes kai skauda dantį, tai nori patekti kuo greičiau.

DAIVA

Kasdienė priežiūra tokia – naudoju dantų pastą, skalavimo skystį, tarpdančių siūlą. Šiaip reikėtų eiti ir dantų higieną darytis, bet kadangi jau seni esame, bijome, kad išbyrės protezai (šypsojosi). Pas odontologus lankomės kas pusmetį, nėra būtina, bet dar turime keletą savų dantukų, tai reikia prisižiūrėti. Su dantų skausmu teko susidurti labai seniai, gal jaunystėje… Baisus skausmas, nesulyginsi su niekuo. Bet kas, ką veido srityje skauda, yra baisu. Pirmoji pagalba pajutus skausmą būdavo tiesiu taikymu eiti pas odontologą. Lankausi privačioje klinikoje, įpratau, turiu savo odontologą ir daug metų einu pas tą patį. Esu patenkinta paslaugomis.

MATAS

Reguliariai valausi dantis – du kartus per dieną, ryte ir vakare. Pas odontologus lankausi retai, kartą per dvejus metus profilaktiniam patikrinimui. Esu susidūręs su danties skausmu, bet jis labai seniai patirtas. Tai nemalonus, nervuojantis skausmas. Kai pradėdavo skaudėti, išgerdavau vaistų ir kitą dieną eidavau pas odontologą. Einu į privatų kabinetą, tai su eilių problema nesusiduriu. Nors pastaruoju metu neturėjau daug problemų. Kažkada mokyklos laikais esu buvęs pas odontologą poliklinikoje, bet nuo to laiko visada gydausi privačiai. Namuose dantims prižiūrėti naudoju dantų šepetėlį, pastą ir tarpdančių siūlą. Dantų šepetėlį keičiu kartą per tris mėnesius. Burnos higieną esu daręsis porą kartų. Manau, verta daryti šią procedūrą, jeigu vizualiai yra matomos dantų apnašos. Šypsena pagražėjo po dantų higienos procedūros, nebesikaupia akmenys, dantys atrodo gražūs.

The post Pasaulinė burnos sveikatos diena: kiek dėmesio tam skiria uteniškiai? appeared first on udiena.lt.