„Dar penkios minutės – ir būtų buvę vėlu. Laiku pastebėjome apvirtusią valtį,“ – pasakojo neseniai Molėtų rajone, Arino ežere, žmogų išgelbėję žvejai 63-ejų Vytautas Aleksandravičius ir 69-erių Bronislovas Šiaudžionis. Vieną sekmadienį 76-erių vilnietis Augustas Gasiūnas atvažiavo prie šio ežero ir plaukiodamas gumine valtele žvejojo. „Nekibo, nekibo, užkabinau naują blizgę, valtelę vėjas neša išilgai kranto, bangavimas nemažas. Inkarą buvau ištraukęs ir padėjęs ant priekinio suolelio valtyje. Staiga didelė banga išmetė inkarą, šis skęsdamas nepasiekė dugno, įvyko atatranka ir mane kaip degtuką išmetė iš valties…“ – prisiminė lemtingą dieną žvejys.

Pasak A. Gasiūno, plaukti jis moka, ežeras pažįstamas, baimės nejautė, bet jis nesuprato, kad iškritęs inkaras: „Aš pasiėmiau už gelbėjimo virvutės valtį ir yriausi į krantą. Ir staiga sustojau. Tuomet suvokiau, kad inkaras iškritęs. Mėginu jį ištraukti, o rankos sušalusios, nepavyko. Supratau, kad apsirengęs iki kranto nenuplauksiu. Batus jau buvau nuspyręs, laikiausi už valties gelbėjimo virvės. Mėginau įlipti į valtį, tačiau buvau per sunkus, valtis virto ant manęs. Galvojau, kad reikia šauktis pagalbos, tuo labiau, kad prieš tai mačiau praplaukiant kelias žvejų motorines valtis, bet balso nebebuvo, mat jį nustelbė vėjas…“

Iš kur atsirado gelbėtojai, A. Gasiūnas sakė nematęs: „Nepastebėjau, kaip tie vyrai priplaukė, jėgų jau nebeturėjau, orientuotis buvo sunku. Veidų nebepažinau, pasaulis jau kitoks atrodė… Organizmas peršalo, tad mane jie ištraukė kaip skudurą“.

Laimei, tądien žvejojusiems buvusiam krašto apsaugos pareigūnui V. Aleksandravičiui ir UAB „Vesvila“ direktoriui B. Šiaudžioniui taip pat nekibo. Ir vyrams šovė mintis grįžti į sodybą išgerti kavos. „Apsidairiau. Maždaug 200 metrų nuo kranto pamačiau apvirtusią valtį. Savo draugui sakau, kad kažkas negerai – nesimato žmogaus. Skubiai priplaukėme prie jo, pamatėme, kad jis vandenyje, įtraukėme į savo valtį ir pargabenome į krantą. Sodyboje jį perrengėme ir sušildėme. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo tik po pusvalandžio, nes nuo Molėtų iki Joniškio miestelio – apie 30 kilometrų. Medikai išsivežė žmogų į ligoninę,“ – pasakojo V. Aleksandravičius.

„Ačiū vyrams, – dėkojo išgelbėtas A. Gasiūnas. – Man buvo baisu. Ant nugaros gulėjau vandenyje ir nieko nebegalėjau padaryti. Būčiau visiškai sušalęs. O dabar net nesusirgau. Ligoninėje dvi valandas pagulėjau ir išleido. Dabar jau sveikas. Viskas gerai“.

Vyras juokėsi, jog žvejoti po šio įvykio dar nebuvo. Bet tikrai eis. „Visą gyvenimą žvejoju. Baimės neturiu, bet dabar jau eisim dviese. Ir gelbėjimo liemenę apsirengsiu. Suprantu, kad reikia būti atsargiam,“ – sakė jis.

Pasak Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rolando Pumpučio, atlydėjusio žvejus, šį kartą buvo priimti labai teisingi sprendimai: „Vyrai, kaip ir dera gelbėjant, prie skęstančiojo priplaukė iš už nugaros, parplukdė jį į sodybą, sušildė. Nuo to labai priklauso žmogaus gyvybė“.

R. Pumputis sakė, jog į Molėtų rajoną atvyksta nemažai žmonių, kurie poilsiauja prie ežerų ir žvejoja. Daugelis jų nepažįsta vietovės, ežerų, nežino srovių, neatsargiai elgiasi, vartoja alkoholį, tad būna, kad ir įlūžta, ir nuskęsta. Šiemet Utenos apskrityje nuskendo 14 žmonių, iš jų du – Molėtų rajone, pernai – 20, Molėtų rajone – 4.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Molėtų rajone du ryžtingi vyrai išgelbėjo žvejo gyvybę appeared first on udiena.lt.

Tris dešimtmečius Utenoje gyvenantis Valdas Yla gimė ir augo Antalieptės seniūnijai (Zarasų r.) priklausančiame Purvynės kaime. Tarnaudamas sovietinėje armijoje susipažino su lietuviais broliais dvyniais, kurie mėgdavo kurti raižinius ant faneros. Pabandė ir pats – kažkas išėjo. Grįžęs iš armijos V. Yla dirbo Utenos milicijoje, vėliau – Anykščių policijoje. Pastaruosius 18 metų „Utenos dienos” pašnekovas yra Vidaus reikalų ministerijos pensininkas. Laisvalaikiu nedidelėje virtuvėje medžio drožyba užsiimantis uteniškis, kurio darbais išpuoštas kiekvienas namų kampelis, svajoja kada nors turėti nuosavą dirbtuvę.

Piešė penketui
Paklaustas, kada pasireiškė jo meniniai gebėjimai, V. Yla prisiminė mokykloje piešdavęs penketui. Būdamas paaugliu jis pieštuku ant popieriaus perkeldavo kokį „Trijų muškietininkų” vaizdelį, piešdavo portretus. Pašnekovas teigė, kad norėtų atgaivinti piešimo įgūdžius, tačiau neturi tam tinkamų sąlygų.
Grįžęs iš sovietinės armijos V. Yla apsigyveno Antalieptėje, kur rado žmoną. „Mano uošvienė, dirbusi miestelio knygyne, kartą paprašė, kad padaryčiau iš medžio iškabą. Taip ir pradėjau puošti visas įstaigas – ambulatoriją, „buitinį”, vaikų darželį, kolūkio kontorą”, – sakė kalbintas kūrėjas.

Komoda – gydytojui
Tuometėje Utenos milicijoje tarnybą atlikęs V. Yla į darbą kurį laiką važinėdavo iš Antalieptės. Išsiskyręs su žmona jis gana greitai gavo butą Utenoje, pasekęs kolegos pavyzdžiu laisvadieniais ėmė dirbti liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija”, kur drožinėdavo tušinukus, gamindavo medines dėžutes, vykdydavo individualius klientų užsakymus. Dirbdamas „Minijoje” uteniškis patobulėjo, šio to išmoko iš kitų meistrų. „Vienas gydytojas pageidavo komodos iš uosio. Šis baldas buvo vienas paskutinių mano darbų įmonėje”, – atskleidė V. Yla.

Nereikia laukti įkvėpimo
Drožybos mėgėju save vadinantis buvęs policijos pareigūnas per metus sukuria maždaug penkis drožinius. Šaltasis metų laikas jam – didžiausias darbymetis. Nedidelėje virtuvėje, apstatytoje paties rankų darbo baldais, meistraujantis V. Yla tikino, kad jam, priešingai nei daugeliui kūrėjų, nereikia laukti, kol ateis įkvėpimas. „Stengiuosi darbuotis dienos metu, kad kaukšėjimas plaktuku nedrumstų kaimynų ramybės“, – sakė pašnekovas, o jo žmona Ilona šypsodamasi pridūrė, kad vyrui geriausiai sekasi, kai namuose būna vienas. Drožėjas sakė nesantis iš tų kūrėjų, kurie turi krūvą įvairiausių įranJo darbo priemonės telpa į nedidelę dėžutę. „Kad ir kaip saugočiau rankas, susižalojimų kartais nepavyksta išvengti“, – šypsojosi jis.

Žvejys – Leninas?
Lietuvos patriotu save vadinančio V. Ylos drožiniuose atsispindi gamtos, istorijos, gyvūnijos motyvai. „Mėgstu gamtą ir paukščių čiulbesį“, – juokėsi jis. Drožėjas turi įdomią tradiciją – kiekvienų metų pradžioje sukuria jų simbolį pagal horoskopą. Ylų šeimos namus puošia mediniai gyvūnai, skirti Katino, Arklio, Beždžionės ar Gaidžio metams įprasminti. Įvairių rūšių žuvis iš medžio drožiančiam V. Ylai vieną dieną kilo mintis nudrožti žvejį, kuris daugeliui jį išvydusių žmonių primena Vladimirą Iljičių Leniną. „Tai – tik sutapimas“, – šypsodamasis tikino pašnekovas ir pridūrė, kad žvejyba nuo pat vaikystės, prabėgusios šalia ežerų, upelių ir Antalieptės marių, jam yra pats mieliausias užsiėmimas, kuriam paskutiniu metu neranda laiko.

Papuošė draugo kapą
Vienas sudėtingiausių drožėjo darbų – dviejų metrų aukščio stogastulpis, puošiantis jo geriausio draugo kapą. 2015-aisiais į amžinybę iškeliavęs V. Ylos bičiulis Algirdas Bertašius buvo labai kūrybingas žmogus – rašė eiles, kūrė gipso skulptūras, tapė paveikslus, drožinėjo. „Iš pradžių norėjau savo stogastulpį pastatyti šalia draugo sodybos, kuri labai gražiai tvarkoma, tačiau jo šeima pasiūlė papuošti kapą“, – teigė drožėjas.

Matydamas meniškos sielos draugo pavyzdį V. Yla kadaise nusprendė pradėti savo drožinius eksponuoti parodose Antalieptėje. Prieš kelerius metus su žmona užsukęs į Utenos kraštotyros muziejų susidomėjo galimybe parodyti darbus uteniškiams ir miesto svečiams. „Mažai kas muziejui tiko, nes dauguma mano drožinių nulakuoti“, – prisiminė uteniškis, sulaukęs prašymo tradicinei Utenos rajono tautodailininkų parodai nudrožti klumpių, angelų. Paklaustas, kodėl savo meno kūrinius lakuoja, V. Yla tikino, kad jam labiau patinka blizgus, o ne matinis vaizdas. Ir dulkes nuo lakuoto paviršiaus, pašnekovo teigimu, lengviau nuvalyti.

Dirbo blaivykloje
V. Yla savo drožiniams dažniausiai naudoja liepos, drebulės, uosio medieną. Liepą, anot jo, drožti lengviausia, tačiau ji yra trapi. „Nežinau, kodėl, bet man rūpi kurti. Medis suteikia namams jaukumo, skleidžia šilumą, – kalbėjo pašnekovas. – Šiemet nuo sienų nukabinau ir į parodą Antalieptėje išvežiau nemažai savo darbų, tai man pradėjo jų trūkti…“

Kartais drožėjui idėja gimsta vos paėmus į rankas kaladę, kartais kokią mintį pamėtėja žmona, kuri nepaliauja stebėtis vyro gabumais.

Paprašytas trumpai papasakoti apie savo profesinį kelią, V. Yla atskleidė, kad jam septynerius metus teko dirbti jau seniai duris užvėrusioje Utenos blaivykloje. „Nenorėjau aš ten, nes žinojau, su kuo teks bendrauti, – darbo pradžią prisiminė buvęs policijos pareigūnas. – Atvirai kalbant, ten buvo tikras „durnynas”. Čia ne policininko, o psichologo darbas…”

Autorės ir Valdo Ylos asmeninio archyv. nuotr.

The post Žvejoti mėgstančio drožėjo kolekcijoje – į Leniną panašus žvejys appeared first on udiena.lt.

Pažvejoti Rokiškio rajone išsiruošęs uteniškis Tomas Šileikis net nesitikėjo, kad žvejybą lydės sėkmė. Patogiai valtyje įsitaisęs pajuto, kad užkibo nemenka žuvis. Po 15 minučių atkaklios kovos valtyje spurdėjo 6,82 kilogramo ir 87 cm ilgio salatis.

Rugsėjo pradžioje Šventosios upėje, Rokiškio rajone, netoli Rašų ežero, žvejojęs T. Šileikis kaip masalą naudojo guminuką. „Anksčiau irgi teko sugauti salačių, tačiau tokio dydžio iki šiol dar nepasitaikė. Kiek domėjausi, Lietuvoje didesnio nei mano sužvejotas salatis niekam neteko sugauti”, – pasakojo vyriškis, prisiminęs, kad anksčiau jam teko pagauti 2–2,5 kg salačių.
Įspūdingesnės žuvys Tomui kibo ir anksčiau. Jis yra pagavęs 9 kilogramų lydeką. Į žvejybą uteniškis susiruošia tuomet, kai po darbų turi laiko, kurį gali skirti savo pomėgiui. Žvejys pamėgęs vandens telkinius ne tik Utenos, bet ir kaimyniniuose rajonuose.
Remiantis lrytas.lt informacija, tai – kol kas didžiausias Lietuvoje sugautas salatis. Iki šiol Lietuvos rekordas buvo 6,2 kg svėrusi šios rūšies žuvis.

Portalo udiena.lt skaitytojus taip pat raginame siųsti žvejybos laimikių nuotraukas el. paštu udiena.lt@gmail.com – SAVO SĖKME PASIDALYKITE SU MUMIS!

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Žvejo sėkmė: užkibo 6,82 kilogramų salatis appeared first on udiena.lt.

Kovo 17 dieną Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai vykdė reidą, kurio metu tikrino plonu ledu pasidengusius ežerus. Pareigūnai, tikrindami Spenglo ežerą, pamatė maždaug apie 35 m nuo kranto įlūžusį žveją.

Žvejys vandenyje laikėsi įsikibęs smaigais ir šaukėsi pagalbos. Operatyviai sureagavę aplinkosaugininkai ištraukė žveją, kuris vandenyje išbuvo apie 10-15 min. Tam, kad neįvyktų skaudžių nelaimių, aplinkosaugininkai prašo nerizikuoti gyvybe ir nebelipti ant netvirto ir nesaugaus ledo.

Utenos RAAD inf.

The post Spenglo ežere išgelbėjo žvejys appeared first on udiena.lt.

Neteisėtos žvejybos mėgėjai labiausiai mėgsta nuošaliose vietose esančius vandens telkinius todėl, kad būtų kuo didesnė tikimybė likti nepastebėtam. Tačiau šių metų lapkričio 11 dieną uteniškis A. D. nusprendė statomais tinklais vidurdienį pažvejoti Utenos mieste esančiame Vyžuonaičio ežere. Prisipūtęs guminę valtį išplaukė ištraukti iš anksto pastatytų tinklų. Reikia pripažinti, kad išlikti nepastebėtam tokioje vietoje ir tokiu laiku yra neįmanoma, todėl ir neteisėtos žvejybos pabaiga aiški – jis įkliuvo tiesiai į Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų rankas. Nustatyta, kad minėtas asmuo dviem statomais tinklais neteisėtai buvo sugavęs 1 sterką, 2 karšius, 1 kg ešerių ir 0,5 kg kuojų, tuo padarydamas 1031 Lt žalą gamtai. Taip pat žvejui bus skirta ir administracinė bauda nuo 400 iki 1000 litų bei konfiskuota valtis ir tinklai.

Utenos RAAD inf.

The post Įžūlumui nėra ribų: tinklus žvejybai užmetė… miesto ežere appeared first on udiena.lt.

Šių metų spalio 15 d. Molėtų rajono aplinkos apsaugos pareigūnai bendradarbiaudami su Utenos vyriausiojo policijos komisariato Molėtų policijos komisariato pareigūnais sulaikė povandeninės žvejybos mėgėją. Apie 3 valandą nakties Alaušų ežere, Molėtų rajone, sulaikytas A. H., kuris, tamsiuoju paros metu nardydamas ir pasišviesdamas prožektoriumi, šaudė žuvis. Neteisėta žvejyba užsiėmęs pilietis nušovė vieną karšį ir keturis lynus.

Pažeidėjui bus skirta administracinė bauda nuo 400 iki 1000 Lt, teks atlyginti gamtai padarytą 1091 Lt žalą, taip pat bus konfiskuotas povandeninis šautuvas bei neteisėtai žvejybai panaudotos nardymo priemonės.

Utenos RAAD inf.

The post Sulaikytas povandeninės žvejybos mėgėjas appeared first on udiena.lt.