Nuo sausio 1 d. galioja ir kitas draudimas: iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). 

Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d., taip pat nuo šios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Pernai buvo panaikinta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nuostata, nustačiusi išimtis žvejybos draudimų įsigaliojimui valstybinių švenčių ir savaitgalių dienomis, todėl visi draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną (imtinai).

Primename, kad pernai buvo panaikinta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nuostata, nustačiusi išimtis žvejybos draudimų įsigaliojimui valstybinių švenčių ir savaitgalių dienomis, todėl visi draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną (imtinai).

Žvejojantiems lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse svarbu žinoti, kad šiuo metu žvejyba jose leidžiama turint žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau norintiems paimti sugautą lašišą arba šlakį, privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai.

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vienos žvejybos metu leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį, ne mažesnius kaip 65 cm. Apie sugautas lašišas ir šlakius (jei šios žuvys  nepaleidžiamos)  privaloma teikti ataskaitas: jei kortelė įsigyta per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS), ataskaitos taip pat teikiamos per ALIS arba SMS žinute ne vėliau kaip per 10 minučių po lašišos arba šlakio sugavimo. Jei žvejo mėgėjo kortelė įsigyta ne per ALIS, sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes žvejo mėgėjo kortelėje nurodytoje vietoje turi būti nuplėšiama jos dalis ir per 5 dienas el. paštu info@am.lt pateikta ataskaita nurodant žuvies rūšį, lytį, dydį ir žvejybos vietą.

Gaudantiems marguosius upėtakius primename, kad visus juos privaloma paleisti, išskyrus atvejus, kai žvejojama Merkio ruože nuo Ožkelaičių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos, kur organizuojama jų limituota žvejyba. Šiame ruože žvejoti leidžiama įsigijus žvejo mėgėjo kortelę. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip du marguosius upėtakius (ne mažesnius kaip 30 cm ir ne didesnius kaip 40 cm) ar du kiršlius (bendras šių žuvų kiekis negali viršyti 2 vienetų).

Aplinkos ministerijos inf.

The post Nuo vasario 1 d. draudžiama žvejoti lydekas appeared first on udiena.lt.

Pirmiausia, žvejys turi pasirinkti tinkamą žvejybos vietą ir laiką. Dėl šito gali pasikonsultuoti su vietiniais žvejais arba naudoti žvejybos prognozes, kad nustatytų geriausią laiką ir vietą žvejybai. 

Ruošdamasis į žvejybą, žvejys turi pasirūpinti tinkamais įrankiais. Tai gali būti meškerės, ritės, plūdinės meškerės, vobleriai, kabliukai, įvairios žuvų gaudymo priemonės ir kt. Taip pat svarbu turėti tinkamą žūklės aprangą ir apsaugos priemones, saulės akinius ir kt.

Be to, žvejys dažnai pasiima su savimi įvairias atsargines priemones, tokias kaip pirštinės, pirmosios pagalbos rinkinys, kompasas, taip pat vandens ir maisto atsargos, kad būtų pasirengęs netikėtoms aplinkybėms.

Dar viena svarbi dalis – tai apranga, kuri skirta žūklei. Bridkelnės ir termo apranga yra būtinos kiekvienam žvejui.
Termo rūbai labai naudingi tiems, kurie mėgsta žvejybos pramogas šaltuoju metų laiku. Bridkelnės yra specialios drabužių dalys, kurios dėvimos tam, kad būtų apsauga nuo drėgmės.
Termo apranga išlaiko kūno šilumą ir komfortą. Ji yra specialiai sukurta iš tokių medžiagų, kurios efektyviai izoliuoja kūną nuo šalčio ir drėgmės, tačiau tuo pačiu metu leidžia kūnui kvėpuoti. Termo apranga dažnai būna labai lengva ir plona, todėl puikiai tinka dėvėti po pagrindiniais drabužiais, nesukeldama jokių diskomforto jausmų ar ribojimo judant.
Taigi, turint tinkamas bridkelnes ir termo aprangą, žvejyba šaltuoju metų laiku gali tapti ne tik malonia, bet ir saugia patirtimi.

Svarbu atsiminti, kad ruošiantis į žvejybą, žvejys turi laikytis taisyklių ir reglamentų, susijusių su žvejyba tam tikroje vietoje. Tai apima žvejybos licencijos turėjimą, laikytis minimalių gaudymo dydžių ir sugautų žuvų kvotos, taip pat laikytis tvarios žvejybos principų, siekiant išsaugoti vandens ekosistemų pusiausvyrą ir žuvų populiacijų tvarumą. Taigi, tinkamai pasiruošęs žvejys gali mėgautis savo žvejyba ir tikėtis sėkmingų laimikių.

The post Sėkmingai žvejybai reikia tinkamo pasiruošimo – įrankių, aprangos ir žinių appeared first on udiena.lt.

Vykdydami paiešką, Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai 50 metrų atstumu nuo kranto 11 metrų gylyje po ledu rado ir ištraukė nuskendusį žmogų. Gelbėjimo darbams buvo panaudota valtis, sonaras, narų įranga.

Ugniagesių patarimai gyventojams

Ugniagesiai gyventojams ir poledinės žūklės mėgėjams nori priminti, kad orams šylant ledas darosi vis plonesnis, daugėja properšų, todėl ant ledo lipti yra labai pavojinga. Gyventojai turėtų žinoti, kad tvirtas ledas būna tada, kai jo atspalvis melsvas arba žalsvas, o balkšvas, matinis ar gelsvas ledas yra netvirtas ir pavojingas! Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kt., taip pat ledas, esantis arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai arba yra šaltiniuotų vietų. Ledas ypač pavojingas atodrėkių metu.

Jeigu esate įsitikinę, kad ledas yra bent 7 cm storio, ir nusprendėte lipti ant užšalusio tvenkinio, eidami ant ledo, apsidairykite, ar nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu, reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų.

Jei įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne į priekį. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Užšliaužus ant jo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto, reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte saugią vietą.

Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.

Utenos PGT nuotr.

The post Poledinė žūklė virto nelaimingu atsitikimu appeared first on udiena.lt.

Šiuo metu taisyklėse nustatytas tik mažiausias leidžiamų paimti žuvų dydis, draudžiama paimti mažesnes kaip 50 cm lydekas, mažesnius kaip 45 cm sterkus, mažesnius kaip 30 cm marguosius upėtakius, leidžiamų paimti ešerių dydis neribojamas.

Priėmus taisyklių pakeitimus, būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 cm iki 65 cm dydžio sterkus, nuo 50 cm iki 80 cm dydžio lydekas, didesnius kaip 30 cm ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti. Tokia tvarka galiotų visuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose išskyrus atvejus, jei organizuojama limituota žvejyba, nes tuomet gali būti nustatyti kitokie žvejybos reikalavimai.

Taisyklių projekte numatoma atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Šiuo metu, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną. Draudimas taip pat negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Panaikinus šią nuostatą, visi mėgėjų žvejybos draudimai galiotų tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, nepriklausomai nuo to, kokia tai savaitės diena ar šventinė diena.

Taisyklių pataisose numatoma nustatyti naują draudimą žvejoti Liekės upėje, įtekančioje į Nemuną apie 4 km aukščiau Vilkijos. Draudimas reikalingas minėtoje upėje neršiančių šlakių ir margųjų upėtakių apsaugai, jis galiotų Liekės upėje nuo jos žiočių iki Liekaičio upelio žiočių nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Vieno draudimo būtų atsisakyta – numatoma panaikinti draudimą žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. Nemuno ruože nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Šis draudimas buvo įvestas norint sutramdyti užkabinamuoju būdu žuvis gaudžiusius brakonierius. Tikimasi, kad vėl sudarius galimybę žvejoti ir daugiau dėmesio skiriant kontrolei bei padedant pilietiškiems žvejams, pavyks brakonieriavimo atvejų išvengti.

Pasiūlymus dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki š. m. kovo 12 d.

Aplinkos ministerija taip pat primena, kad nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. galios draudimas žvejoti sterkus, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. – žvejoti kiršlius.

Šiuo metu iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti lydekas bei žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), o iki balandžio 1 d. draudžiama žvejoti šamus.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Siūloma žvejams mėgėjams drausti paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis appeared first on udiena.lt.

Nutirpus pakrančių ledui ir vandens temperatūrai sušilus vos 4 °C prasideda lydekų neršto laikotarpis, dažniausiai trunkantis kovo – balandžio mėnesiais. Nerštui lydekos renkasi seklius pakrančių ruožus ar užlietas pievas, kur vanduo sušyla greičiausiai.  

„Pastebima, kaip ir kitos žuvys neršto laikotarpiu ir lydekos neršdamos tampa lengviau pažeidžiamos. Neršdamos sekliuose vandens telkinių ruožuose jos gali tapti lengvu grobiu tiek vandens paukščiams, tiek smulkiems plėšriems žinduoliams, todėl jų apsauga šiuo laikotarpiu itin svarbi“, – sakė Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.  

Pasak M. Ramanauskienės, šios plėšrios žuvys vandens telkiniuose atlieka svarbią funkciją – „išretina“ smulkias ir menkavertes žuvis, taip sudarydamos palankias sąlygas daugintis ir vystytis vertingesnių rūšių žuvims. 

Akcijos laikotarpiu lydekų populiacijos žvejybos draudimas galioja visuose valstybiniuose ir išnuomuotuose šalies vandens telkiniuose ir taikomas žvejams mėgėjams bei verslininkams. 

Norint apsaugoti lydekas neršto metu, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones. 

Aplinkosaugininkai primena, kad pernai per šią akciją buvo surengti 566 reidai. Akcijos laikotarpiu nustatyti 395 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (66 iš jų šiurkštūs), 4 verslinės žvejybos ir 88 kito pobūdžio pažeidimai. Taip pat pareigūnai paėmė 574 įrankius: 101 mėgėjų žvejybos, 465 ne mėgėjų žvejybos ir 6 plaukiojimo priemonės. 

Per praėjusių metų akcijos laikotarpį padaryta žala aplinkai siekia 113 029,80 eurų.

Aplinkosaugininkai žvejams primena ir apie atsakomybę:

• Už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.   
• Už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams.   
• Lydeką sugavus gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį. 

Aplinkos apsaugos departamento inf.

The post Prasidėjo akcija „Saugom lydeką“: šiuo metu pagauta lydeka gali brangiai kainuoti appeared first on udiena.lt.

„Atrodytų, kad žmogus, žvejojantis spiningu ir turintis žvejo mėgėjo bilietą, žino ir tai, kad per vieną žvejybą galima pagauti dvi lydekas. Be to, iš 11-os neteisėtai sugautų lydekų dešimt jų buvo 40–47 centimetrų (mažesnės nei leidžiama)“, – sakė Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas.

Už šį pažeidimą asmeniui teks atlyginti aplinkai padarytą 2 640 eurų žalą, iš jo paimtas spiningas ir žuvys, gresia įspėjimas arba 10–60 eurų bauda, taip pat gali būti konfiskuotas spiningas.

Taisyklė, kad galima sugauti ne daugiau kaip dvi ir ne mažesnes nei 50 cm lydekas, nustatyta apgalvotai. „Kad lydekos – savotiškos vandens telkinių sanitarės, išretinančios smulkias ir menkavertes žuvis, greičiausiai nė nereikia priminti“, – dėmesį atkreipė aplinkosaugininkas.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

The post Nusprendė prisigaudyti lydekų, tačiau netikėtai užklupo aplinkosaugininkai appeared first on udiena.lt.

Pareigūnams kilo įtarimų, jog šiame ežere gali būti statomi tinklai, tad nuvyko patikrinti.

„Du Kavolių kaimo gyventojai mums įkliuvo vos išlipę į krantą. Vieną asmenį sulaikėme jau ne pirmą kartą. Bet svarbiausia, kad spėjome laiku – į tinklus įkliuvo tik kuoja, plakis ir karosas, todėl didelės žalos aplinkai pažeidėjai nespėjo padaryti“, – sakė Utenos gyvosios gamtos inspekcijos Almantas Vaičiūnas.

Už neteisėtą žvejybą, be žalos aplinkai, pažeidėjai turės susimokėti baudą – po 120–300 eurų. Iš jų konfiskuota medinė valtis su irklais ir trys tinklai.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

The post Vos spėjusius tinklus pastatyti pažeidėjus sulaikė Utenos aplinkosaugininkai appeared first on udiena.lt.

Pastebėjęs artėjantį pareigūną, pažeidėjas puolė bėgti, nereaguodamas į raginimą sustoti.

Kad išvengtų sulaikymo, asmuo, pribėgęs jau atitirpusį pakrantės švendryną, šoko į vandenį ir paniro iki pažastų. Pareigūnas nedvejodamas šoko iš paskos, vos pasiekęs krantą pažeidėjas buvo sulaikytas.

Be to, pareigūnai rado ir keturias paslėptas neteisėtai sugautas lydekas.

Pažeidėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paimtos 45 palaidynės, grąžtas, peikena. Gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų ir už keturias neteisėtai sugautas lydekas teks atlyginti 960 eurų gamtai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

The post Norėdamas pabėgti nuo pareigūnų lydekautojas šoko į ledinį vandenį appeared first on udiena.lt.

Kada teikti paraiškas?

Papildomo kvietimo metu teikiama parama bus skiriama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą ir tris Sąjungos prioritetus – „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“, „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ bei „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“.

Dar šiemet, remiantis pirmuoju Sąjungos prioritetu, teikti paraiškas paramai gauti galima pagal 5 priemones. Siekiant mokslininkų ir žvejų partnerystės, paraiškas galima teikti nuo šių metų spalio 26 d. iki šių metų gruodžio 22 d. Jei dėl COVID-19 pandemijos laikinai nutraukėte žvejybos veiklą, paraiškas galite teikti nuo spalio 26 d. iki lapkričio 30 d., o jei žvejybos veiklos nevykdėte dėl kitų priežasčių, paraiškas galite teikti nuo lapkričio 19 d. iki gruodžio 21 d. Įmonių, norinčių modernizuoti ar pakeisti pagrindinius arba pagalbinius variklius, paraiškos priimamos nuo spalio 5 d. iki gruodžio 4 d. O jei siekiate sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai ir žvejybą pritaikyti siekiant apsaugoti rūšis, paraiškas paramai gauti galite teikti nuo šių metų spalio 26 d. iki kitų metų sausio 5 d.

Remiantis antruoju Sąjungos prioritetu – „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“, šiais metais paraiškos priimamos pagal 3 priemones. Įmonės, siekiančios gauti supaprastintą paramą, skirtą produktyvioms investicijoms į akvakultūrą, paraiškas gali teikti nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. O paraiškos paramai gauti pagal priemonę „Produktyvios investicijos į didelės apimties akvakultūros gamybą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą)“ yra priimamos nuo šių metų lapkričio 2 d. iki gruodžio 22 d. Įmonės, siekiančios sumažinti COVID-19 ligos sukeltą neigiamą poveikį akvakultūrai, paraiškas gali teikti nuo šių metų spalio 26 d. iki lapkričio 27 d.

Paraiškas gauti paramą pagal prioritetą „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ akvakultūros sektoriaus įmonės gali teikti pagal 3 priemones. Įmonės, siekiančios gauti įprastą arba supaprastintą paramas, kurios skirtos žvejybos ir akvakultūros produktams perdirbti, paraiškas gali teikti nuo šių metų spalio 26 d. iki gruodžio 15 d. Priemonės „Gamybos ir prekybos planai“ paraiškos priimamos nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.

Parama padėjo pradėti verslą

Įmonių, jau gavusių paramą akvakultūrai skatinti bei jos produktams perdirbti, vadovai pasakojo, kad be paramos pradėti tokio pobūdžio verslą būtų buvę daug sunkiau, o gautos paramos suteikė galimybę modernizuoti įrenginius, plėstis ar tapti konkurencingesniems rinkoje. UAB „Mano šamas“ – viena iš paramą gavusių įmonių, kuriai parama padėjo pradėti verslą. Įmonei buvo suteiktos dvi supaprastintos paramos pagal šias priemones: „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ bei „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, kurių vertė – po 50 tūkst. eurų. UAB „Mano šamas“ direktorius Edgaras Šimkus pasakojo, kad paramą vertina labai teigiamai, o ją panaudojo įsigyti reikalingiems įrenginiams: talpoms žuvims, siurbliams, biologiniams filtrams, UV lempoms, stalams, rūkykloms bei šaldytuvams.

„Kol kas dar vyksta pasiruošimas žuviai auginti, tad tikslius rezultatus šiuo metu dar sunku prognozuoti. Jau esame paruošę visą įrangą, reikalingą auginti afrikiniams šamams, ir iki metų pabaigos planuojame paleisti pirmąjį mailių, tad kitų metų vasarą jau turėtume užauginti apie 40 tonų žuvies. Tai yra turėtume turėti du ciklus po 20 tonų. Produkciją planuojame parduoti Lietuvoje, o jei pavyks, ir eksportuosime“, – pasakojo E. Šimkus, UAB „Mano šamas“ direktorius.

Mokymai Olandijoje ir sunki pradžia

Šamus auginanti ir perdirbanti UAB „Akvapona“ jau gavo 3 paramas supaprastinta tvarka pagal priemones akvakultūrai skatinti ir jos produktams perdirbti, o dar 2 paraiškos dėl paramos šiuo metu vertinamos. Bendra jau gautų paramų suma siekia apie 150 tūkst. eurų. Bendra dar vertinamų paraiškų paramos suma siekia apie 385 tūkst. eurų. Pasak įmonės direktoriaus Vladislavo Vickuno, po sunkios pradžios, mėnesio nesėkmingų bandymų ir mokymų Olandijoje šiuo metu yra veisiama apie 600 tūkst. vienetų mailiaus per metus.

„Pasinaudoję pirmąja parama, pastatėme inkubatorių mailiui veisti. Nors pradžia ir buvo nelengva, nes užtrunka, kol perpranti visas technologijas, bet šiuo metu jau veisiame apie 50–60 tūkst. vienetų mailiaus per mėnesį. Pusę mailiaus pasiliekame sau, o kitą pusę parduodame kitiems ūkiams. Antrąją gautą paramą skyrėme perdirbimo įrenginiams įsigyti. Nusipirkome žuvies malimo mašiną, maišyklę, greito užšaldymo šaldiklius ir šiuo metu savo asortimente siūlome 12 skirtingų rūšių žuvies kotletų, taip pat vyniotinius, filė, „žuvies vokus“ ir kitus produktus. Manome, kad būtent paruošti patiekalai yra ateitis, nes žmonės turi vis mažiau laiko valgiui gaminti – vis dažniau renkasi tokį maistą, kurį galima paruošti greitai“, – pasakojo V. Vickunas, UAB „Akvapona“ direktorius.

Trečiąją paramą įmonė panaudojo mailiaus ir žuvies auginimui didinti, turimiems įrenginiams, filtrams bei sistemoms atnaujinti ir modernizuoti. Šiuo metu šamus plėšikus auginanti įmonė užaugina apie 250 tonų žuvies per metus, o kotletų pagamina apie 10 tūkst. vienetų per savaitę. Žuvies kotletai dabar parduodami Lietuvoje, tačiau artimiausiuose planuose – eksportas į Latviją. UAB „Akvapona“ yra pateikusi dar dvi paraiškas paramoms gauti, kurios dar vertinamos. Gavę paramas jas panaudotų pakavimo įrenginiams įsigyti bei spartesnei įmonės plėtrai.

„Esame pateikę dar dvi paraiškas paramoms gauti, kurios padėtų mūsų įmonei tapti dar konkurencingesnei rinkoje. Viena parama būtų skirta įsigyti pakavimo įrenginiams, kuriuos turėdami galėtume savo šaldytus produktus tiekti didiesiems prekybos centrams. O kitą paramą panaudotume didelės apimties akvakultūros produktams gaminti – ji mums padėtų užauginti dar daugiau žuvies ir pagaminti dar daugiau kotletų, tai yra apie 400 tonų žuvies per metus bei 40 tūkst. vienetų kotletų per savaitę“, – kitų metų įmonės planais dalijosi V. Vickunas, UAB „Akvapona“ direktorius.

V. Vickunas galimybę gauti paramą vertina labai teigiamai ir sako, kad be paramos toks įmonės plėtros procesas būtų užtrukęs daug ilgiau. O kitoms įmonėms, dar abejojančioms dėl paraiškos teikimo, UAB „Akvapona“ direktorius patarė kartą pabandyti ir įsitikinti patiems.

„Džiaugiuosi, kad yra galimybė gauti paramą, be jos būtume užtrukę daug ilgiau. Esu dėkingas ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri visada atsakydavo į užduodamus klausimus ir suteikdavo visą reikalingą informaciją. Įmonėms, kurios abejoja dėl paraiškos teikimo, patarčiau tiesiog pabandyti. Pirmą kartą teikiant paraišką gali kilti iššūkių, tačiau paskui viskas pasidaro aišku ir lengvai suprantama“, – pasakojo V. Vickunas, UAB „Akvapona“ direktorius.

Iš viso jau patvirtintos 437 paraiškos

Įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą, iš viso buvo gautos 623 paraiškos, iš kurių 437 buvo patvirtintos, o 72 vis dar vertinamos. Daugiausia paraiškų gauti paramą buvo sulaukta pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Iš viso priimtos 183 paraiškos, patvirtinta 140, o dar vertinamos 29.

Pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą)“ daugiau nei 2,93 mln. Eur paramos buvo skirta 10-iai akvakultūros sektoriaus projektų. Supaprastinta šios priemonės parama buvo skirta 22 projektams, o bendra paramos suma siekė beveik 1 mln. eurų. O pagal priemonės veiklos sritį „Produktyvios investicijos į didelės apimties akvakultūros gamybą“ 3,5 mln. Eur skirta dviem akvakultūros projektams įgyvendinti. Iš 34 akvakultūros sektoriaus projektų 8-iuose buvo modernizuoti akvakultūros ūkiai, o 26-iuose numatyta plėsti gamybą uždarose akvakultūros sistemose. Planuojama, kad dėl šios paramos, įgyvendinus minėtus projektus, ūkiai papildomai užaugins beveik 1 300 tonų lašišinių žuvų, per 780 t upėtakių, daugiau nei 380 t afrikinių šamų bei per 30 t tilapijų. Taip pat įmonių planuose – eršketų, krevečių, vėžių ir žuvų mailių auginimas.

2017 metais Lietuvos akvakultūros ūkiuose uždarose akvakultūros sistemose buvo užauginta ir realizuota 327 tonos žuvų, 2018 m. – 357 tonos, o 2019 m. – 565 tonos. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programoje yra suplanuota akvakultūros gamybą uždarose akvakultūros sistemose padidinti iki 1 485 tonų. Daugiausia prie gamybos didėjimo prisidės projektai, įgyvendinami pagal priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ veiklos sritį „Produktyvios investicijos į didelės srities akvakultūros gamybą“. Projektams, kuriuose numatoma pradėti gaminti ar padidinti gamybą iki daugiau kaip 250 tonų per metus, gali būti skirta parama iki 2 mln. Eur. Tokiu būdu siekiama skatinti ekonomiškai naudingą kokybiškų žuvininkystės produktų gamybą, kuri galėtų užtikrinti pakankamą šviežios žuvies pasiūlą už visuomenei patrauklią kainą.

Įgyvendinant programą buvo koncentruojamasi ne tik į investicijas, skirtas akvakultūrai, bet ir į jos produktų perdirbimą. Pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, įskaitant supaprastinta tvarka pateiktas paramas, buvo skirta per 5,7 mln. eurų paramos, kurią gavo 18 įmonių, iš kurių 10 užsiima akvakultūros gamyba.

Dėmesys ir žvejybos sektoriui

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programoje itin didelis dėmesys buvo skirtas ne tik akvakultūrai, bet ir žvejybos sektoriui. 78 paraiškos buvo gautos pagal priemonę „Kompensacijos žvejybos įmonių darbuotojams“. Nemažai įmonių kreipėsi dėl paramos įsigaliojus menkių draudimui, dėl kurio nuostolių patyrė Baltijos jūros ir priekrantės žvejybos įmonės. Iš viso 10-iai Baltijos jūros žvejybos įmonių buvo išmokėta 1,54 mln. Eur kompensacijų, o 23-ys priekrantėje žvejojančios įmonės gavo 0,35 mln. Eur kompensacijų.

Pagal priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas gyvūnų apsaugai“ buvo teikiama parama investicijoms į selektyvesnius žvejybos įrankius. Šios veiklos srities paramą gavo 16 priekrantės žvejybos įmonių (iš jų 13 patenka tarp 20 daugiausia žuvų sugaunančių priekrantės žvejybos įmonių) ir 1 Kuršių marių žvejybos įmonė. Bendra paramos suma – 0,5 mln. Eur. O žvejybos sektoriaus įmonės, kurios siekė padidinti sužvejoto laimikio pridėtinę vertę, pagerinti ar išlaikyti žuvies kokybę, kreipėsi dėl paramos pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“. Pagal šią priemonę beveik 0,86 mln. Eur parama jau skirta 20-iai priekrantės ir Kuršių marių žvejybos įmonių.

UAB „Mano šamas“ akvakultūros ūkis. Asmeninio archyvo nuotr.

Užsk. Nr. ŽŪM1118/26

The post Žvejybos sektoriui – papildomi kvietimai paramai gauti appeared first on udiena.lt.

Liepos 20-21 dienomis Alaušo ežere (Sudeikių sen., Utenos r.) vyks Tarptautinės mėgėjiškos povandeninės žūklės varžybos, kuriose savo jėgas išbandys povandeninės medžioklės gerbėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos. Organizatoriai varžybose laukia net 80 dalyvių.

Varžybos Sudeikių daugiafunkcio centro poilsiavietės „Sudeikiai” teritorijoje (buvęs kempingas) vyks dvi dienas, kurių kiekvieną dalyviai nardys po šešias valandas ir Alaušo gelmėse ieškos stambių laimikių. Organizatorių sprendimu, medžioti bus galima ne mažesnes kaip vieno kilogramo svorio lydekas, nuo keturių kilogramų užaugusius šamus ar 800 gramų pasiekusius ungurius. Visų kitų rūšių žuvys turės būtų ne mažesnės kaip 500 gramų svorio.

Per vieną varžybų dieną vienam varžybų dalyviui bus leidžiama sumedžioti po tris lydekas ir ungurius bei po vieną šamą, o kitų žuvų kiekis ribojamas nebus. Už kiekvieną sugautos žuvies gramą dalyviai gaus po vieną tašką.
Varžybas organizuoja Lietuvos povandeninės žūklės ir laisvojo nardymo asociacijų federacija (LLPF), kuri yra Lietuvos meškeriotojų sąjungos (LiMS) ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) bei Aplinkos ministerijos Žvejų tarybos narė.
Šios varžybos išskirtinės tuo, kad visa pirmąją varžybų dieną krantą pasiekusi žuvis bus padovanota Utenos vaikų globos namams. Varžybų nugalėtojų ir kitų dalyvių lauks puikūs gausaus rėmėjų būrio prizai.
Varžybų organizatoriai į renginį ragina su šeimomis atvykti net ir tuos, kurie povandenine žvejyba neužsiima, mat mažųjų čia lauks įvairūs užsiėmimai, juos linksmins animatoriai.

LLPF inf.

The post Alaušo ežere vyks neeilinės povandeninės žūklės varžybos appeared first on udiena.lt.