Skirtingi gyvūnai skirtingai parodo meilę. Plėšriųjų gyvūnų karalystėje vasario mėnesis – poravimosi piko laikotarpis. O poruotis kviečiama itin garsiai – staugiant ir kaukiant. Lietuvos zoologijos sodo gyventojai arktiniai vilkai net nedvejodami demonstruoja savo balso stygų galią. Nuo jų neatsilieka ir didžiosios katės – amūriniai tigrai ir snieginiai leopardai. Pastarieji, snieginiai leopardai Venla, Serko ir Dokas, nors ir atskirti vienas nuo kito, bet jausmus išreiškia murkdami ir šnypšdami besisukiojantys palei vienas kito voljero šonus. O amūriniai tigrai – Edas ir Norda, nepaliauja riaumoti meilės serenadas vienas kitam.

Mažieji paukščiai vienas kitą meilės kalba kviečia čirkšdami, o didieji, kaip antai, didieji apuokai ūbaudami. Lietuvos zoologijos sode esantys didieji apuokai savo ūbavimu praneša apie užimtą teritoriją, kurioje netrukus, rengsis dėti kiaušinius ir perėti jauniklius. Kiti didieji paukščiai – baltųjų pelėdų patinai patelėms rodydami dėmesį ir siekdami užkariauti jų širdis atneša ir padovanoja sugautą grobį. O spalvotieji agarporniai nuolat būna poromis ir anglų kalboje net vadinami „meilės paukščiais“.

Keisti viliojimo ypatumai. Meilės išraiška gali būti ne tik graži ir savaime suprantama, bet ir kelianti nuostabą. Kanopinių šeimos atstovai – ožiai, patelių vilioti neina „nepasikvepinę“ savo šlapimu. Meilės išraiška gali nustebinti ir šaltakraujai gyvūnai. Gyvatės poruojasi pavasarį laikydamosios gausios draugijos. Bet prieš tai gyvačių patinai kovoja dėl patelės, o kovoje patinai tarsi susisuka į spiralę. Gyvūnai skirtingi, tad ir jausmų kalba išreiškiama savitai.

Lietuvos zoologijos sodo inf.

The post Meilė tvyro ir gyvūnijos pasaulyje appeared first on udiena.lt.

Pirmosios miškinės katės (lot. Felis silvestris) Lietuvos zoologijos sode pradėtos laikyti dar 1990 metais. Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas, profesorius Tadas Ivanauskas, miškinėms katėms suteikė vilpišių pavadinimą. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodo miškinių kačių šeimyną sudaro: Prancūzijos zoologijos sode 2016 m. gimusi mama Azazelė ir Lietuvos zoologijos sode gimę jos jaunikliai – dvejų metų Majus ir vienmetis Ajus.

Miškinės katės yra plėšriųjų katinų šeimos atstovės, kurios savo išvaizda ir dydžiu yra panašios į rainas namines kates. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad katės buvo domestikuotos prieš 8000 metų, o tuomet tapo naminiais gyvūnais. Miškinės katės arba vilpišiai natūralioje gamtoje išgyvena iki 10 metų, o zoologijos soduose šiek tiek ilgiau – 13–14 metų.

Daugiausiai vilpišiai yra paplitę Vakarų Europos, Mažosios Azijos, Kaukazo, Afrikos mišriuose miškuose, lygumose ir kalnuose. Ši rūšis Tarptautinėje raudonojoje knygoje paskelbta, kaip nekelianti susirūpinimo, bet šiandien daugelyje Europos šalių miškinės katės tapusios retomis arba yra prie išnykimo ribos. Rūšis įtraukta į CITES (nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos) II priedą. Tokiose šalyse, kaip: Vokietija, Slovakija ar Lenkija, galima sutikti šiuos plėšrūnus laukinėje gamtoje. Jų populiacijos išsaugojimui įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai.

Deja, Lietuvoje ši rūšis išnyko dar XIX amžiuje. Išnykimo priežastys – medžioklė, valkataujantys šunys ir lengvas kryžminimasis su naminėmis katėmis. Vilpišiai galėtų sugrįžti ir į Lietuvos miškus, kadangi jie yra natūrali mūsų ekosistemos dalis.

Siūlome nelaukti, kol tai nutiks, ir artimiausiu metu aplankyti Lietuvos zoologijos sode esančią miškinių kačių šeimyną. Taip pat ir kitus kačių šeimos atstovus: nendrinę katę, manulą, paprastąją lūšį, snieginius leopardus, tigrus ir liūtus. Juolab, kad rugpjūčio 10 dieną minima Pasaulinė liūtų diena.

Šis sezonas paskutinis, kai Lietuvos zoologijos sodas yra atviras lankytojams. Planuojama, jog nuo 2021 metų pavasario prasidės kelis metus truksiantys rekonstrukcijos darbai. Po jų Lietuvos zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai, tad kviečiame nepraleisti galimybės pamatyti tokį Lietuvos zoologijos sodą, koks jis yra dabar.

Šunų ir kačių maistas https://lenda.lt

Lietuvos zoologijos sodo inf.

The post Tarptautinę kačių dieną Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su miškinių kačių šeima appeared first on udiena.lt.

Pernai pradėtas Lietuvos zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas jau įgauna pagreitį. Su šio sodo renovacijos planais šiandien, 82-ojo sezono atidarymo išvakarėse, čia vyksiančios spaudos konferencijos metu supažindins aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pasak ministro, mūsų senojo zoologijos sodo, Kaune įkurto dar tarpukariu – 1938 m., laukia didelės permainos. Praėjusią vasarą pradėti naujų gyvūnams skirtų pastatų ir voljerų projektavimo darbai bus baigti šių metų pabaigoje. Siekdami, kad šių statinių techniniai projektai atitiktų visus gyvūnų gerovės reikalavimus, UAB „SIMPER” projektuotojai patirties sėmėsi geriausiuose Europos zoologijos soduose.

Statybos, naujų voljerų įrengimo darbai prasidės 2021 m. pradžioje, o juos baigti planuojama 2023-ųjų viduryje. Bus pastatyti nauji voljerai stumbrams, lokiams ir vilkams, lūšims, ūdroms, beždžionėms, gepardams ir kt. gyvūnams. Afrikos savana stebins ne tik žirafomis, zebrais, bet ir nauja raganosių ekspozicija. Išlaikant autentiškumą, bus renovuotas senasis pastatas liūtams. Čia bus pastatytas egzotariumas – šilumamėgiams gyvūnams skirtas pastatas (dykumos, džiunglių gyvūnų ekspozicijos, surikatos, liūtai, tukanai ir kt.) su edukaciniu centru.
Pasibaigus statyboms, vyks paruošiamieji darbai – bus apželdinama teritorija, užpildomi didžiuliai akvaterariumai, į naujus namus atvežama ir juose įkurdinama naujų rūšių gyvūnų.
Lietuvos zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimas finansuojamas ES lėšomis. Projekto vertė – 18,3 mln. eurų.
Renovacijos laikotarpiu zoologijos sodas bus uždarytas lankytojams, tačiau edukacinė veikla tęsis nepertraukiamai.
Dėl šalyje paskelbto karantino Lietuvos zoologijos sodo 82-ojo sezono atidarymas rytoj, balandžio 24 d., bus surengtas virtualiu būdu. Sodo „Facebook” paskyroje tiesioginių transliacijų metu nuo 10 val. vyks daugelio gyvūnų pristatymai.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Lietuvos zoologijos sodo sezonas prasideda atsinaujinimo nuotaikomis appeared first on udiena.lt.

Liepos 1-ą Lietuvos zoologijos sodas pradės skaičiuoti jau 80-uosius savo veiklos metus. Lankytojai kviečiami į gimtadienio šventę liepos 2 d. Nors ji vyks ir ne Afrikoje, šį žemyną primins ne tik egzotiški gyvūnai, bet ir būgnų ritmai, smėlio kalnai, nematyti augalai. Į šventės programą įtrauktas edukacinis renginys „Afrikos gyvūnai zoologijos sode” prie žirafų buveinės, pelikanų, kengūrų, liūtų, zebrų ir kitų zoologijos sodo gyventojų pristatymai.

Zoologijos sodas Kaune oficialiai buvo atidarytas 1938 m. liepos 1 d. prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik keturiasdešimt eksponatų: penkios lapės, taurusis elnias, trys briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, du vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Tai buvo paties prof. Tado Ivanausko bei kitų zoologijos sodų jam padovanoti gyvūnai.
Sunkiausiai sodas vertėsi Antrojo pasaulinio karo metais, kai dalį gyvūnų teko parduoti, o kai kuriuos jauniklius likviduoti. Pakilimas prasidėjo 1958-aisiais, gavus Respublikinio zoologijos sodo vardą – jis pradėtas stipriai plėsti ir tvarkyti, o gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo. Dabar čia gyvena apie du tūkstančius gyvūnų, priklausančių daugiau kaip pustrečio šimto rūšių, iš kurių nemažai įtrauktų į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Lietuvos zoologijos sodui – 79 metai appeared first on udiena.lt.

Balandžio 30 diena Lietuvos zoologijos sode skirta sezono atidarymui. Tądien bus atidarytas ir atnaujintas arktinių vilkų voljeras. Šie nykstantys žvėrys įrašyti į Raudonąją knygą. Lietuvos zoologijos sode gyvena du arktiniai vilkai. Jie į Lietuvą atvyko 2011 m. iš Brno zoologijos sodo.

Sezono atidarymui skirta šventė prasidės 12 val. Lankytojams bus surengta speciali ekskursija po zoologijos sodą, vyks liūtų, roplių, tigrų, pelikanų, žirafų, lamų ir kitų gyvūnų pristatymai.
Lietuvos zoologijos sode dabar gyvena apie du tūkstančius daugiau kaip 250 rūšių gyvūnų. Nemažai jų įtraukta į Lietuvos ir tarptautinę raudonąsias knygas.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Lietuvos zoologijos sode – sezono atidarymas appeared first on udiena.lt.

Neseniai į Lietuvos zoologijos sodą atvyko naujas gyventojas – manulas. Atkeliavęs iš didžiausio Rusijos zoologijos sodo (Maskvos), šis dar nei metų neturintis katinių šeimos atstovas bus tinkama draugija Lietuvos zoologijos sode gyvenančiai manulei Melisai.

Manulai zoologijos soduose itin reti gyvūnai, nes jie labai lepūs ir dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Taip pat šie gyvūnai nepaprastai baikštūs ir tik retam bei kantriam zoologijos sodo lankytojui pavyksta pamatyti manulą. Tačiau išvydę jį galėsite grožėtis ypatingu manulo kailiuku ir įmantriausiomis jo snukučio išraiškomis. Gal net galima išgirsti jų skleidžiamus garsus – savotišką prikimusį murkimą ar purškimą.
Manulai dydžiu panašūs į naminius katinus, o artimiausi jų giminaičiai – persų kilmės katės. Manulai paplitę Rusijoje, Centrinės Azijos valstybėse: Kazachstane, Užkaukazėje, Irane, Afganistane, Tibete ir Vakarų Kinijoje. Patelės pavasarį atsiveda iki keturių mažylių. Maitinasi graužikais, smulkiais paukšteliais ir paukščių kiaušiniais. Medžioja naktimis. Jie dažnai užima kitų gyvūnų urvus, apsigyvena ir uolų plyšiuose.
Laisvėje manulus medžioti draudžia visos valstybės, išskyrus Mongoliją. Raudonojoje knygoje šios rušies statusas – „artėja grėsmė išnykti”. Manulai zoologijos soduose išgyvena 11–12 metų. Tikimasi, kad naujasis gyventojas, kartu su manule Melisa sėkmingai padidins šios rūšies populiaciją. Lietuvos zoologijos sode manulai laikomi nuo 1969 m.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Zoologijos sode – naujas ir itin retas gyvūnas appeared first on udiena.lt.

Lietuvos zoologijos sode net 101 balinis vėžliukas užmigo žiemos miegu specialiose patalpose, kur jiems sukurtos sąlygos ramiai, vėsiai ir tyliai praleisti šaltąjį metų laiką.

Baliniai vėžliai – reta ir nykstanti rūšis. Jų gamtoje galima aptikti Dzūkijos regione. Lietuvos zoologijos sodas dalyvauja šių vėžlių populiacijos didinimo programoje LIVE+, kurios metu iš netinkamose vietose padėtų kiaušinių išauginami jaunikliai iki trejų metų. Po adaptacijos jie išleidžiami į natūralią gamtą tose vietose arba netoli tų vietų, kur buvo sudėti kiaušiniai. Kad adaptacija pavyktų sklandžiai ir išleisti vėžliukai mokėtų prisitaikyti gamtoje, zoologijos sode jie „užmigdomi” žiemos miegu.
Paruošimas žiemojimui – gana ilgas procesas. Lapkričio antroje pusėje visų balinių vėžliukų akvariumuose buvo pradėtas mažinti ir šviesos kiekis, ir vandens temperatūra. Šviesusis paros laikas trumpintas 1-2 val. per savaitę. Krito ir vandens temperatūra. Kai ji pasiekė 16-18 ˚C, jauniklius nustota maitinti. Dar po poros savaičių jie buvo perkelti į dėžes su nedideliu kiekiu vandens, ąžuolo lapais ir porolonu. Šį laikotarpį jie jau nesimaitino, nesišildė ir darėsi vis lėtesni.
Baliniai vėžliukai žiemos iki pat pavasario. 73 vėžliukai, kurių amžius nesiekia vienų metų, žiemos apie 12 savaičių, o 28 vyresni vėžliukai – 14 savaičių.
Iš viso nuo 2011 m. Lietuvos zoologijos sodas į gamtą paleido net 292 balinius vėžlius.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Šimtas balinių vėžliukų užmigo žiemos miegu appeared first on udiena.lt.

Lietuvos zoologijos sodas 2017-uosius metus pasitiko savo auginamų gyvūnų kolekciją papildęs įspūdingu paukščiu – baltąja pelėda. Baltosios pelėdos patelė išsirito 2015 m. liepą ir į Kauną atkeliavo iš Talino zoologijos sodo. Naujoji gyventoja drąsiai elgiasi naujuose namuose, ramiai reaguoja į lankytojus bei darbuotojus. Baltosios pelėdos yra vienos didžiausių ir stambiausių iš savo šeimos paukščių. Gamtoje gyvena arktiniuose regionuose Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, o Lietuvoje pastebimos labai retai. Suaugę patinai nuo patelių skiriasi tuo, kad baltame apdare turi mažiau juodų dėmelių. Mokslininkų duomenimis, ši rūšis gamtoje išgyvena apie 10 metų, o nelaisvėje – net 28 metus.

Ši pelėda aktyvi sutemus ir auštant, tačiau vasarą, kai visą parą šviesu, ji aktyvi ir dieną, todėl zoologijos sodo lankytojai tikrai turės galimybę pasigrožėti baltąja pelėda. Didžiąją laiko dalį ji tupi ant žemės ar žemų šakų, ypač aštria rega bei klausa per atstumą nustatydama, kur po sniegu slepiasi grobis, o tada tyliai puola. Baltoji pelėda minta lemingais (smulkus graužikas), kiškiais ir vandens paukščiais.
Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija nuo 1988 m. įvertino baltųjų pelėdų populiaciją gamtoje ir nustatė, jog šios rūšies paukščiai nekelia rūpesčio dėl išnykimo. Manoma, kad jų globalinė populiacija siekia 200 tūkst. individų, bet grėsmių yra – šiaurės gyventojai tradiciškai jas medžioja dėl maisto, plunksnų ir nagų. Kanadoje užfiksuotos mirtingumo priežastys: elektros iškrova tupiant ant laidų, susidūrimai su lėktuvais ir kitomis transporto priemonėmis, įsipainiojimas į žvejų tinklus.
Planuojama, kad per 2017 metus į Lietuvos zoologijos sodą atvyks ir patinas, kuris kartu su šia baltąja pelėda sudarys porą naujai įrengtame voljere.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Lietuvos zoologijos sode – nauja gyventoja appeared first on udiena.lt.

Per Moliūgiadienį, kurį Lietuvos zoologijos sodas surengė praėjusį šeštadienį, šio sodo gyvūnams buvo padovanota apie tris šimtus moliūgų.
Dalį jų atnešė lankytojai. Didelį moliūgą atnešusiems lankytojams bilietas kainavo penktadaliu pigiau.

Daugumą moliūgų dovanojo įstaigos ir įmonės. Vien Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras „Aqua” jų atgabeno daugiau kaip šimtą. Didžiausių moliūgų sulaukta iš Kauno VDU botanikos sodo. Jo sunkiausia dovana svėrė net 400 kilogramų.
Moliūgai yra beveik visų zoologijos sode gyvenančių kanopinių, kai kurių paukščių ir beždžionių raciono dalis. Jie gyvūnams – ne tik maistas, bet ir žaislas. Gyvūnų prižiūrėtojai moliūgus išpjausto ir prideda įvairių skanėstų: vieniems – mėsos, kitiems – žuvies, tretiems – gilių. Tokie moliūgai tampa užsiėmimu, nes gyvūnai turi sugalvoti, kaip pasiekti skanėstus, ir tai praturtina jų kasdienybę, skatina domėtis aplinka.
Per Moliūgiadienį tai patyrė guanakai, tigrai, ūdros, korsakai, ožiukai, snieginiai leopardai, liūtai, ropliai ir fazanai, kai moliūgai atsidūrė jų voljeruose.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Lietuvos zoologijos sodo gyventojams – 300 moliūgų appeared first on udiena.lt.

Šiandien oficialiai pristatytas naujausias Kaune įsikūrusio Lietuvos zoologijos sodo gyventojas – žirafos patinas Nino. Jis atkeliavo iš Lenkijos Vroclavo zoologijos sodo. Žirafą suradę Lietuvos zoologijos sodo specialistai susidūrė su logistinėmis problemomis, mat tokį gyvūną transportuoti gali tik didžiulę patirtį turintys gyvūnų vežėjai. Zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas džiaugiasi, kad galiausiai pavyko rasti profesionalus iš Čekijos, kurie atgabeno egzotišką gyvūną iki Kauno, bei privačius rėmėjus – „Geridarbai.lt” komandą, kuri apmokėjo gyvūno transportavimo išlaidas.

Nino – pirmoji tinklinė žirafa (lot. Giraffa camelopardalis reticulate) Lietuvos zoologijos sode. Iki šiol visos čia gyvenusios žirafos buvo Rotšildo (Baringo) rūšies. Žirafos yra socialūs gyvūnai, todėl tikimasi, kad Nino taps Nafario – kitos žirafos, gyvenančios Lietuvos zoologijos sode – draugu. Gamtoje jauni žirafų patinai (2–6 metų) paprastai sudaro patinų–paauglių grupes, kad būtų lengviau išgyventi atsiskyrus nuo motinos.
Lietuvos zoologijos sode iki šiol nuo 1979 m. laikyta 14 žirafų, o Nino jau 15 zoologijos sode esanti žirafa.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Zoologijos sode apsigyveno žirafa Nino appeared first on udiena.lt.