Vilniaus apskrityje per aštuonis šių metų mėnesius registruoti 42 nauji užsikrėtusieji ŽIV, iš kurių pusė užsikrėtė per švirkščiamuosius narkotikus. Tai daugiausia naujų ŽIV atvejų, lyginant su kitomis apskritimis. Šiais metais ŽIV infekcija diagnozuota beveik visų apskričių gyventojams (išskyrus Utenos).

Po 15 naujų ŽIV atvejų nustatyta Kauno ir Klaipėdos apskrityse, septyni – Šiaulių, po keturis Panevėžio ir Telšių, po du – Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Registruoti keturi ŽIV užsikrėtę užsieniečiai (Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos piliečiai), iš kurių du užsikrėtę per narkotikų vartojimą. Iš viso šiemet per aštuonis šių metų mėnesius ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota 96 asmenims, iš kurių trečdalis (30) moterų, likusieji – vyrai. Tai penkiais atvejais mažiau nei pernai ir pusantro karto mažiau nei užpernai (2017 m.) per tą patį laikotarpį.

Trečdalis visų naujų šiemet registruotų ŽIV užsikrėtusių asmenų šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. „Siekiant ŽIV prevencijos tikslų pirmiausia nuo narkotikų priklausomam žmogui reikia suteikti priklausomybių gydymo paslaugas, tačiau Lietuvoje šių paslaugų prieinamumas yra aiškiai nepakankamas ir tai rodo ŽIV infekcijos plitimas narkotikus vartojančių asmenų grupėje”, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas.

Pasak jo, praktika rodo, kad nuo narkotikų priklausomam žmogui pirmiausia reikia pagalbos dėl priklausomybės, o tik po to atsiranda motyvacija gydytis dėl ŽIV infekcijos. ŽIV infekcija – yra socialinių problemų lakmusas, atskleidžiantis rizikos vietas, kur paslaugos yra nepakankamos.

ULAC duomenimis, iš viso iki šių metų rugsėjo 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 3268 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių beveik 80 proc. vyrai ir keturis kartus mažiau moterų. Daugiausiai – beveik 6 iš dešimties – užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, ketvirtadalis užsikrėtė per heteroseksualius santykius, beveik 9 proc. – per homoseksualius santykius ir tiek pat užsikrėtusiųjų užsikrėtimo ŽIV būdas nenustatytas. Lietuvoje registruoti septyni perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai.

ULAC duomenimis, nors ŽIV ligos gydymas visiems užsikrėtusiems yra Lietuvoje nemokamas ir skiriamas iš karto diagnozavus ŽIV infekciją, tačiau kas antras tų, kuriems šiemet diagnozuota ŽIV infekcija dėl šios ligos gydymo nesikreipė. Tai dar kartą patvirtina, jog ŽIV užsikrėtusiems narkotikų vartotojams pirmiausia reikia didesnio priklausomybių gydymo paslaugų prieinamumo.

ULAC primena, kad ŽIV infekcija plinta trimis būdais: 1) visų rūšių lytinių santykių metu, 2) kraujo keliu (per injekcinių narkotikų vartojimą, susižeidimus, perpylimus ir pan.), 3) užsikrėtusi ŽIV moteris ŽIV gali perduoti nėštumo, gimdymo ir kūdikio žindymo metu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.

The post Šiemet daugiausia naujų ŽIV atvejų – Vilniuje appeared first on udiena.lt.

Pažymint Tarptautinę kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad dažnos švirkščiamųjų narkotikų vartojimo pasekmės yra per kraują plintančios infekcijos: ŽIV ir hepatitai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, daugiau kaip kas antras ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje šia infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Iš viso per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą Lietuvoje registruoti 1876 ŽIV užsikrėtę asmenys ir tai sudaro 57,9 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų ŽIV. Devyni iš dešimties ŽIV užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus Lietuvoje yra vyrai. Pirmasis ŽIV užsikrėtęs per švirkščiamuosius narkotikus Lietuvoje diagnozuotas 1994 metais Druskininkuose.

Vertinant ilgametes ŽIV infekcijos plitimo tendencijas Lietuvoje, visgi galima konstatuoti, jog ŽIV plitimo tendencijos reikšmingai pasikeitė – stebima mažėjimo užsikrėtusiųjų ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą tendencija, t. y. palyginus pirmąjį ŽIV infekcijos plitimo dvidešimtmetį (iki 2007m.) su pastaruoju dešimtmečiu (2007 – 2018), ŠNV keliu užsikrėtusiųjų ŽIV sumažėjo trečdaliu – atitinkamai nuo 76 proc. iki 46 proc. Tačiau būtina pabrėžti, jog, keičiantis situacijai, rizika užsikrėsti švirkščiamųjų narkotikų vartotojų lytiniams partneriams išlieka didelė ir tokių atvejų ateityje gali daugėti.
ULAC gydytoja I.Čaplinskienė priminė, kad asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus bei dalydamiesi narkotikų vartojimui skirtais reikmenimis ir/arba turėdami nesaugių lytinių santykių, rizikuoja užsikrėsti ir perduoti savo partneriams ŽIV, virusinių hepatitų B, C bei kitas infekcijas. Pasak jos, didžiausią pavojų užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV, kelia dalijimasis adatomis, švirkštais ir kitais narkotikų gaminimo ir švirkštimosi įrankiais. „Po injekcijos narkotikų švirkštimosi priemonėse visada lieka kraujo, kuriame gali būti minėtų infekcijų sukėlėjų”, – pabrėžė ji.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja devynias pagrindines intervencijas, skirtas ŽIV prevencijai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų: 1) priklausomybės nuo narkotikų gydymas (pakaitinis gydymas ir kiti metodai), 2) adatų ir švirkštų keitimo programos, 3) tyrimai ir konsultavimas dėl ŽIV, 4) ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija), 5) lytiškai plintančių infekcijų prevencija, 6) prezervatyvų platinimo programos, 7) tikslinė informacija, švietimas ir komunikacija, 8) virusinių hepatitų prevencija, 9) tuberkuliozės prevencija. Šios intervencijos gali labiausiai padėti išvengti  ŽIV tuomet, kai yra taikomos kompleksiškai.
Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis (2018m.), matuojant gyventojų socialinę distanciją ir nuostatas, paklausus gyventojų, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, daugiausiai – 83 proc. – nurodė, jog su narkotikų vartotojais. Apklausos duomenimis, dauguma (94 proc.) Lietuvos gyventojų gerai žino, kad ŽIV galima užsikrėsti per nesterilius švirkštus ir adatas, tačiau paklausus gyventojų apie vykdomų priemonių veiksmingumą, tik kas antras pažymėjo, kad  adatų – švirkštų keitimas narkotikų vartotojams yra labai veiksminga ar pakankamai veiksminga priemonė. Trečdalis respondentų įsitikinę, jog pastarosios priemonės yra neveiksmingos, likusieji – į klausimą neatsakė.
ŽIV infekcija plinta trimis būdai: per visų rūšių lytinius santykius; per kraują (pvz., nesteriliais instrumentais švirkščiantis narkotikus); iš užsikrėtusios motinos vaikui nėštumo, gimdymo ir žindymo metu.
Birželio 26 – ą minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena, kurią 1987 metais paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, siekiant stiprinti šalių tarptautinį bendradarbiavimą siekiant visuomenės  be narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

ULAC inf.

The post Kas antras užsikrėtęs ŽIV vartojo švirkščiamuosius narkotikus appeared first on udiena.lt.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo šiol bus galima pradėti gydyti segančiuosius, draustus privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) iš karto tik nustačius ligą ir nelaukiant, kol ji pažengs. Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

Ministro A. Verygos teigimu, iki šiol, žmogui nustačius ŽIV, gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų – tokie pacientai turėdavo „įsisirgti“, jog būtų pradėti gydyti.

„Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV”, – sakė ministras A. Veryga.

Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinės draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.

2018–2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9–7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4–2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

Šiuo įsakymu patvirtinta ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, siekiant efektyvesnio gydymo, siūlomi nauji antiretrovirusinių vaistų deriniai.

Numatyta ir nauja sąlyga dėl vieno iš svarbiausių (ŽLA-B 5701) tyrimo skyrimo, kuris būtų atliekamas pirmojo ištyrimo metu, jei pacientui paskirtas vaistas pasirodytų esąs neefektyvus ir jį reikėtų skubiai keisti kitu (abakaviru). Pastarojo vaisto skyrimas sutrumpėtų mėnesiu, nes nereikėtų laukti tyrimo atsakymo.

Taip pat patikslinta ŽIV ligos laboratorinės diagnostikos eiga, diagnozės nustatymo laboratoriniai kriterijai, pacientų priežiūros schemos, pateiktas vaikams rekomenduojamų antiretrovirusinės terapijos vaistų sąrašas.

Pernai išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kas antras (51,7 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Iš viso Lietuvoje diagnozuota 3012 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 – vaikams. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25–44 metų amžiaus grupėje. Daugiausiai (59 proc.) visų registruotų užsikrėtusiųjų ŽIV šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas septintas, kuriam diagnozuota ŽIV, yra miręs dėl įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

Jungtinių Tautų AIDS strategijoje iškeltas tikslas – iki 2030 metų pasaulyje įveikti AIDS epidemiją. Iki 2020 metų planuojama pasiekti, kad 90 proc. ŽIV gyvenančiųjų žinotų, jog yra užsikrėtę, 90 proc. šių žmonių būtų skiriami reikiami vaistai ir 90 proc. šiuos vaistus gaunančių žmonių būtų pasiekta maža virusų koncentracija.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post Sergantieji ŽIV bus pradėti gydyti iš karto nustačius ligą appeared first on udiena.lt.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į ŽIV ir AIDS ligų keliamą pavojų, nes šiemet Utenos apskrityje padaugėjo sergančiųjų ŽIV ir AIDS ir lytiškai plintančiomis ligomis.

Gruodžio pirmąją minėsime pasaulinę kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kai buvo užregistruotas pirmas šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti. Tačiau mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu) ir taip prailginti gyvenimą.
„Per pastaruosius kelis ligos dešimtmečius pavyko visiškai pakeisti ŽIV infekuotų asmenų gyvenimą. Tai įvyko todėl, kad buvo sukurti tokie gydymo metodai dėl kurių ŽIV diagnozė, anksčiau skambėjusi kaip mirties nuosprendis, šiandien skamba kaip lėtinės, nors vis dar neišgydomos, tačiau gerai kontroliuojamos ligos, su kuria galima gyventi pilnavertį gyvenimą, diagnozė”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.
Pirmasis ŽIV užsikrėtęs žmogus Lietuvoje buvo jūreivis iš Klaipėdos, 1989 metais gydytas Kauno klinikose. Pirmasis ŽIV atvejis Utenos apskrityje nustatytas 2003 metais.
Per 2016 metų I-III ketvirtį Utenos apskrityje nustatyti 9 ŽIV užsikrėtę asmenys (Utenoje – 2, Ignalinoje – 3, Zarasuose – 4). 2015 metais per tą patį laikotarpį ŽIV buvo nustatytas tik 2 asmenims.
Sukurti vaizdiniai ir žinių stoka apie lytiškai plintančias infekcijas įvairaus amžiaus žmonėms sukuria nereikalingą nerimą ir baimę. Šiuolaikinės diagnostinės galimybės išplėtė šių infekcijų sąrašą ir galimybes jas gydyti. Labiausiai paplitusios lytiškai plintančios infekcijos (LPI) priklauso ligų grupei, apie kurias žmonės mieliau nutyli arba kalba pašnibždomis.
Anksčiau šios ligos, dažniausiai sifilis ir gonorėja, buvo vadinamos venerinėmis ligomis ir laikomos „negarbingomis”, liudijančiomis amoralų gyvenimą. Šių dienų visuomenėje seksas laikomas normalaus gyvenimo dalimi.
Lytiniu keliu plintančias ligas gali lydėti ne tik bakterinės infekcijos (sifilis, gonorėja, chlamidinė infekcija, Mycoplasma genitalium infekcija, tropiniuose kraštuose tykančios infekcijos, tokios kaip minkštasis šankeris, donovanozė), bet ir virusinės infekcijos (žmogaus papilomos viruso infekcija, herpetinė lyties takų infekcija, hepatitas B, hepatitas C, ŽIV infekcija).
Kasmet pasaulyje lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia daugiau kaip 250 milijonų žmonių. LPI yra laikomos labiausiai paplitusiomis iš visų užkrečiamųjų ligų. Lytiškai plintančios infekcijos perduodamos visų (vaginalinių, analinių, oralinių) lytinių santykių metu. Yra žinoma, kad vieni lytiniai santykiai, pavyzdžiui, analiniai, yra rizikingesni perduoti infekcijas, kurių sukėlėjų didžiausia koncentracija cirkuliuoja kraujyje (hepatitas B, hepatitas C, ŽIV, sifilis). Žmogaus papilomos viruso sukelta infekcija – lyties takų karpomis, herpetine lyties takų infekcija galima užsikrėsti net ir intymiai glaustantis.

2016 metais per 9 mėnesius Utenos apskrityje sifiliu sirgo 5 žmonės ( 2015 metais – 6), gonokokine infekcija užsikrėtė 4 asmenys (2015 metais tik vienas asmuo).

Dainius RAŠIMAS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas

The post Utenos apskrityje nustatyti 9 ŽIV užsikrėtę asmenys appeared first on udiena.lt.

Vyksta Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė. Oficialiai ji tęsis iki lapkričio 25 dienos, o gruodžio pirmąją bus pažymima Pasaulinė AIDS diena. Tyrimų savaitės šūkis: „Pasitikrink, gauk gydymą, apsaugok”!

Visoje Europoje ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės metu kviečiama vienytis bendram tikslui ir siekti didinti visuomenės informuotumą apie tyrimų dėl ŽIV ir hepatitų svarbą. Siekiama, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šių ligų keliamas grėsmes, pasitikrintų bei suprastų, kad yra veiksmingas šių ligų gydymas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pirmiausia dėl ŽIV rekomenduoja pasitikrinti tiems asmenims, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimai: kai kosima ilgiau kaip mėnesį; dažnai sergant plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais; kai karščiuojama ilgiau kaip mėnesį; kai viduriuojama ilgiau kaip mėnesį; be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.); kai nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas; kai naktimis gausiai prakaituojama; susirgus tuberkulioze; padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams; kai sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze; kai turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn. bei esant kitoms būklėms.
Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti: jei buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 metų; jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų ir kraujo donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nėščiosioms; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus bei kitais atvejais.
„Medicinos mokslas ir technologijos tiek pažengusios, kad jau yra prieinami vaistai ŽIV ligai gydyti, kurie pristabdo ŽIV ligos progresavimą, pagerina gyvenimo kokybę ir gyvenimo trukmę. Tuo tarpu šiuo metu medicinos praktikoje naudojami itin veiksmingi vaistai, kurie gali išgydyti hepatitą C, o nuo virusinio hepatito B galima apsisaugoti pasiskiepijus”, – pažymėjo ULAC vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak jo, pasinaudoti pažangiomis prevencijos ir gydymo technologijomis galima tik tuomet, kai esi atlikęs testą ir anksti nustatyta infekcija. Būtent todėl Europoje vyksta testavimo savaitė, kai gyventojai raginami nebijoti ir kuo anksčiau atlikti testą ir sužinoti daugiau apie hepatitus ir ŽIV.
Testavimo savaitėje Lietuvoje dalyvaujančios sveikatos priežiūros įstaigos suteiks galimybę pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų nemokamai ir anonimiškai, o tyrimus atliekančių privačių laboratorijų tinklai šiuos tyrimus atliks už pusę kainos.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skaičiavimais, kas trečias Europoje užsikrėtęs ŽIV asmuo apie tai net neįtaria, o Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad hepatitai pavojingi savo komplikacijomis – kepenų ciroze ir vėžiu, dėl ko kasmet Europoje miršta apie 12 000 žmonių.
ULAC duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2011-2015) tyrimų dėl ŽIV skaičius išaugo 14 proc., o asmenų, besitikrinančių dėl ŽIV savo noru, skaičius išaugo beveik trigubai.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post Vyksta Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai – 115 vyrų ir 42 moterims. Iki šių metų sausio 1 dienos iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2 535 asmenims, iš kurių daugumą 79,6 proc. (2 017 atv.) sudaro vyrai ir keturis kartus mažiau moterų 20,4 proc. (518 atv.).

Daugiau nei pusė (55,4 proc.) pernai nustatytų ŽIV atvejų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu:  37,6 proc. (59 asmenys) – heteroseksualių ir 17,8 proc. (28 asmenys) – homoseksualių. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų pernai nustatyta dvigubai daugiau nei užpernai. Beveik kas trečias (44 asmenys, 28 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus.
Per visą ŽIV registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2015) ŽIV infekcija diagnozuota penkiems vaikams, nėštumo ar gimdymo metu užsikrėtusiems nuo ŽIV infekuotos motinos. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenų grupėje.

„Vertinant pastarųjų penkerių metų ŽIV infekcijos tendencijas Lietuvoje, galima teigti, jog sergamumo ŽIV rodiklis nežymiai svyruoja ir jis nėra aukštesnis nei ES šalių vidurkis: daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač per homoseksualius, daugėja ŽIV infekuotų moterų; tyrimų dėl ŽIV skaičius išaugo penktadaliu ir dažniausia AIDS indikacinė liga išlieka plaučių tuberkuliozė”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.

Vėlyvoje, t. y. AIDS stadijoje, ŽIV infekcija pernai nustatyta 12 pacientų. Tai sudaro 7,6 proc. nuo visų naujų ŽIV atvejų. Užpernai pavėluotai ŽIV infekcija buvo išaiškinta 12 proc. pacientų. Pasak prof. S. Čaplinsko, Europoje susiduriama su vėlyvos ŽIV diagnozės problema. Tuo tarpu gerėjantys ŽIV išaiškinamumo rodikliai Lietuvoje rodo gerėjantį medikų darbą, tinkamą jų ir gyventojų budrumą bei adekvatų informuotumą.

Nauji ŽIV infekcijos atvejai užregistruoti visose apskrityse – daugiausiai Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. 2015 metais, lyginant su 2014 m., naujų ŽIV atvejų skaičius išaugo Alytaus, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse, kitur – sumažėjo arba nustatytas toks pat atvejų skaičius (lentelė).

Pernai, nėščiųjų dėl ŽIV patikros metu, nustatyta 10 naujų ŽIV atvejų. Tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Visoms ŽIV užsikrėtusioms nėščiosioms turi būti taikoma perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktika (gydymas), joms nerekomenduojama maitinti kūdikio krūtimi. Minėtos priemonės leidžia sumažinti ŽIV perdavimo iš motinos vaikui riziką. Tačiau kasmet atsiranda po kelias ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias, kurios nesilanko jokiose konsultacijose ir atvyksta gimdyti negavusios profilaktinio atiretrovirusinio gydymo.

Pernai Utenos rajone užregistruotas vienas naujas ŽIV infekcijos atvejis (2014 m. –1). Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2015 m.) iš viso ŽIV infekcija diagnozuota septyniems Utenos rajono gyventojams: 5 vyrams ir 2 moterims.
Pernai Utenos apskrityje nustatyta mažiau (5 atvejai) naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų, lyginant su užpernai, kuomet buvo 7 atvejai. Iš viso Utenos apskrityje nustatyti 47 ŽIV užsikrėtę asmenys: 35 vyrai ir 12 moterų. Pagal galimą užsikrėtimo būdą tarp visų užsikrėtusiųjų, dauguma (57,4 proc.) Utenos apskrityje išaiškintų atvejų – švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, Utenos rajone – lytinių santykių metu užsikrėtę asmenys (71,4 proc.).

Parengė Lina NARČIENĖ

The post Utenos rajone – 7 ŽIV užsikrėtę gyventojai appeared first on udiena.lt.

Kasmet gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė AIDS diena. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, ŽIV nebėra mirties nuosprendis. Laiku išsityrus ir pradėjus gydymą, žmogus gali gyventi ilgą ir prasmingą gyvenimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje buvo nustatytas 141 naujas ŽIV infekcijos atvejis. Kauno apskrityje per šiuos metus jau užregistruoti 22 nauji ŽIV atvejai. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, mažiau per nesaugius lytinius santykius, dalis užsikrėtusiųjų nežino, kaip galėjo užsikrėsti. Daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų nustatyta 25–34 metų amžiaus grupėje.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių. Negydant ŽIV visiškai sunaikina žmogaus imuninę sistemą, išsivysto oportunistinės infekcijos (infekciją sukelia paprastai žmogui visai nepavojingos jo viduje nuolat gyvenančios bakterijos) ir žmogus miršta. Paskutinė ŽIV stadija vadinama AIDS. Dar visai neseniai užsikrėtimas ŽIV reiškė mirties nuosprendį. Dabar išrasti vaistai leidžia AIDS ligą priskirti prie lėtinių, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ar diabetas. Jei asmuo laiku išsitirs dėl ŽIV viruso ir iš karto pradės gydymą antiretrovirusiniais vaistais, griežtai laikysis gydytojo nurodymų, jis galės gyventi visavertį gyvenimą. Gydomas asmuo labai greitai nustoja į aplinką išskirti virusus su kūno skysčiais, taigi liga nustoja būti užkrečiama lytiniu keliu. Lietuvos Respublika garantuoja nemokamą gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems šalies gyventojams. ULAC duomenimis, per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį nuo AIDS mirė 190 ŽIV užsikrėtusių asmenų.

ŽIV infekcija plinta 3 būdais:
Per nesaugius lytinius santykius;
Per kraują, naudojant užkrėstas adatas, instrumentus;
ŽIV infekuota motina gali virusą perduoti savo kūdikiui.

ŽIV neplinta oro lašiniu būdu. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar ašaras. Neužsikrečiama buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu: naudojantis tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant infekuoto asmens paruoštą maistą. Taip pat neįmanoma užsikrėsti per vabzdžių įkandimus – viruso neplatina uodai ir erkės. Vienintelis būdas sužinoti, ar žmogus infekuotas ŽIV, yra kraujo testas. Dėl tyrimo reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

SAM inf.

The post ŽIV – ne mirties nuosprendis appeared first on udiena.lt.

Prieš 10 dienų iš Vilniaus pajudėjęs  „Saugaus gyvenimo karavanas’2015″ rugpjūčio mėnesį aplankė Panevėžį, Kauną, Druskininkus, Šiaulius ir Palangą. Prevencinės akcijos metu ŽIV tyrimą atliko 651 asmuo, 3-jų pirminis ŽIV tyrimo rezultatas buvo teigiamas.

Daugiausiai ŽIV tyrimų atlikta Šiauliuose – 212, mažiausiai Druskininkuose – 90. Iš viso ŽIV tyrimą atliko 651 asmuo, iš jų 311 moterų ir 340 vyrų. Dauguma (82,5 proc.) ŽIV tyrimą atliko pirmą kartą gyvenime, kas rodo, kad ši akcija pasiekė tuos, kuriems nebuvo suteikta galimybė atlikti ŽIV tyrimą sveikatos priežiūros įstaigose. Labiau ŽIV testas domino jaunesnius žmones ir 30 metų buvo ta riba, kuri padalino besitiriančius dėl ŽIV asmenis į dvi lygias dalis.
Akcijos metu išdalinta apie 10 000 apsaugos priemonių.
Pagrindinė priežastis, trukdanti atlikti ŽIV tyrimą, buvo baimė, kad tyrimo rezultatas bus teigiamas ir tai neigiamai įtakos tolesnį gyvenimą. Dalį žmonių dalyvauti akcijoje stabdė klaidingas mitas, kad bendras kraujo tyrimas parodo užsikrėtimą ŽIV bei kad vyresniems asmenims, nepaisant buvusios rizikos, tirtis nebereikia. Tačiau labai daug žmonių buvo nusiteikę pozityviai ir palaikė akcijos idėją bei dėkojo už galimybę pasitikrinti.
Tai jau ketvirta prevencinio „Saugaus gyvenimo karavano” kelionė, per kurią ŽIV tyrimą iš viso atliko 3295 žmonės, iš jų 14-ai ŽIV tyrimo rezultatas buvo teigiamas.
„Saugaus gyvenimo karavaną” Pasaulio sveikatos organizacija kaip tarptautinį pavyzdį įtraukė į naujausias 2015 m. ŽIV testavimo paslaugų rekomendacijas.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post Ištyręs daugiau nei 650 asmenų dėl ŽIV, „Saugaus gyvenimo karavanas 2015“ baigė kelionę appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių užregistruota 113 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai trečdaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (161). Iš viso iki 2014 metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje nustatyta 2350 ŽIV užsikrėtusių asmenų, iš kurių 1886 – vyrai ir 464 – moterys.

Pagal galimą užsikrėtimo būdą pusė (49,6 proc.) asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 49 – heteroseksualių ir 7 – homoseksualių. Daugiau nei ketvirtadalis atvejų (27,4 proc.) išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ir tai mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (36,6 proc.). Šiais metais užregistruoti du perinataliniai ŽIV perdavimo atvejai, kada ŽIV užsikrėtusi motina infekciją perdavė vaikui. 24 asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas.

Šiais metais naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusių asmenų vidutinis amžius ketveriais metais viršija (37 m.) visų užsikrėtusiųjų ŽIV amžiaus vidurkį (33 m.).

Daugiausiai ir beveik po lygiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Klaipėdos (30) ir Vilniaus (29) apskrityse, Kauno – 17, Šiaulių – 14, Utenos – 5, Marijampolės – 4, Panevėžio ir Telšių po tris, Tauragės ir Alytaus apskrityse po du naujus ŽIV atvejus. Šiais metais, lyginant su praėjusių metų sausio-spalio mėnesiais, daugiau užsikrėtusiųjų ŽIV išaiškinta Utenos, Marijampolės ir Klaipėdos apskrityse, mažiau – Šiaulių, Kauno, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskrityse. Vilniaus apskrityje užregistruota dvigubai mažiau (29) nei pernai (58) per tą patį laikotarpį, Panevėžio apskrityje – tiek pat naujų atvejų (3).

Šiais metais nustatyta trečdaliu mažiau AIDS atvejų nei pernai per dešimt mėnesių, atitinkamai 26 ir 39 atvejai. Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2014 11 01) paskutine ŽIV infekcijos stadija – AIDS susirgo 404 ŽIV užsikrėtę asmenys. Iš viso Nuo AIDS mirė 301 ŽIV užsikrėtęs asmuo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.

The post Utenos apskrityje daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV appeared first on udiena.lt.