Aktyvi nuo mažens

Zita prisipažino, kad aktyvus gyvenimo būdas ją lydi nuo pat mažumės. Mokykloje ji pirmiausia lankė gimnastikos būrelį, tačiau vėliau, sparčiai ūgtelėjusi, pasirinko krepšinį. Dar vėliau, pastebėjusi, kad nėra pakankamai aukšta, nusprendė išbandyti rankinį. Be būrelių, nestigo ir kitos aktyvios veiklos – su klasiokais rengdavo žygius, išvykas, žiemą slidinėdavo. Sportas Zitos gyvenime išliko svarbus ir studijų universitete, ir darbo metais. Pašnekovė sakė, kad ilgą laiką lankė aerobikos užsiėmimus, vėliau, prieš gerus dvidešimt penkerius metus, pradėjo sportuoti sporto klubuose.

„Pirmasis Utenoje, jei gerai prisimenu, atsidarė sporto klubas „Utenos trikotažo“ fabriko patalpose, – pasakojo moteris. – Pirmą kartą eiti buvo labai nedrąsu, tad paprašiau sūnaus Žilvino, kad palydėtų. Ten lankydavau trenerio Stasiuko vedamas treniruotes. Į darbą eidavau kaip kupranugaris – visada su pilnu krepšiu, nes reikėdavo pasiimti sportinę aprangą. Po darbo iš tuomet dar pieno kombinato tiesiu taikymu keliaudavau į „Utenos trikotažą“, po treniruotės – namo. Sportuodavau bene kasdien.“

Vėliau sporto klubas atsidarė pastate šalia prekybos centro „Utenaitis“. Zita pradėjo lankytis ten, nes naujoji vieta buvo daug patogesnė – pakeliui į namus. Po kiek laiko mieste atsirado įvairių grupinių mankštų, kurias vedė skirtingos instruktorės. Tai paskatino Zitą atsisakyti treniruoklių ir pereiti prie mankštų. Ji aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose, o dar labiau apsidžiaugė, kai buvo pradėti organizuoti nemokami fizinio aktyvumo užsiėmimai.

Turi ką veikti kasdien

Šiandien jau nebedirbanti senjorė pastebėjo, kad jos dienotvarkė tebėra labai užimta. „Pirmadieniais ryte einu į linijinių šokių užsiėmimus, o vakare dalyvauju Utenos DSC organizuojamuose pilateso užsiėmimuose. Trečiadienio vakarais vėl keliauju į pilatesą, o ketvirtadienio rytais – į linijinius šokius. Antradieniais arba ketvirtadieniais apsilankau baseine, nes labai mėgstu plaukioti, – dalijosi moteris. – Šeštadieniais – dar kartą baseinas. Antradienis ir penktadienis – laisvesnės dienos, tačiau tada imu šiaurietiškojo ėjimo lazdas ir nueinu bent kelis kilometrus. Kartais tiesiog pasivaikštau.“

Į sodą šalia Utenos hipodromo Zita su vyru taip pat visada keliauja pėsčiomis. „Turime ir automobilį, bet juo važiuojame tik vasarą, kai iš sodo reikia parsigabenti didesnius nešulius“, – šypsojosi moteris.

Viduje – nuolatinis judėjimo variklis

Paklausta, iš kur noras nuolat judėti, moteris gūžtelėjo pečiais – tėvai aktyvaus gyvenimo būdo neskiepijo. „Turbūt viduje nerimsta tas vidinis varikliukas, – svarstė ji. – Man judėjimas labai padeda – sportuodama jaučiuosi puikiai.“ Kita vertus, prie judraus gyvenimo būdo galbūt šiek tiek prisidėjo ir tuometinės Utenos Teofilio Tilvyčio vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojai. Jų pamokų, anot moters, visi klasės draugai laukdavo kaip šventės. „Dabar vaikai tingi eiti į fizinio ugdymo pamokas, o mes jų tiesiog trokšdavome“, – su nostalgija prisiminė ji. Mokytojai netingėdavo organizuoti ir įvairios aktyvios popamokinės veiklos – kartą chemijos mokytoja Žemaitienė surengė net dviejų dienų išvyką slidėmis į Ignaliną.

Zita ir dabar labai mėgsta slidinėti, tačiau žiemos Lietuvoje nebėra tokios šaltos, tad sniego dažnai pritrūksta. „Todėl labai mielai keliauju į kalnus, – dalijosi ji. – Pirmą kartą mane į Italijos kalnus nuvežė sūnus, man tuomet buvo apie penkiasdešimt metų. Su instruktoriumi išmokau slidinėti kalnų slidėmis. Nuo to karto kelis kartus lankiausi Italijoje, Austrijoje, o pernai – Slovakijoje. Jau nekalbant apie Latviją – ten slidinėti važiuojame beveik kas šeštadienį. Keliauti mėgstu, ir nebūtinai į kalnus, dievinu lankyti svečias šalis.“

Zita pridūrė, kad aktyvus gyvenimo būdas tapo svarbus ir jos šeimai. „Savo vaikus – turiu du sūnus – taip pat pripratinau aktyviai gyventi. Dabar net ir visi penki anūkai sportuoja“, – džiaugėsi ji. Anūkė pradėjo lankyti futbolą ir jai puikiai sekasi, šis sportas tapo tikra aistra. Vienas iš anūkų lanko tiek futbolą, tiek šokius Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblyje „Vieversa“. Anūkės, gyvenančios Vilniuje, žaidžia žolės riedulį ir yra pasiekusios profesionalų lygį – vyresnioji netgi yra Lietuvos rinktinės narė.

Įtraukė ir drauges

Apie projektą „Uteniški – būk aktyvus, stiprus ir sveikas“ Zita sužinojo feisbuke. Iš pradžių ji lankė jogos užsiėmimus pas instruktorę Sonatą, bet pažįstama prasitarė, kad visai netoli Zitos namų vyksta pilateso užsiėmimai. „Pilatesas man labai patinka – tai rami, koncentruota veikla, – prisipažino pašnekovė. – Esu labai dėkinga žmonėms, kurie organizuoja šiuos užsiėmimus – ir instruktorei Sigitai, ir tiems, kurie rašė projektą bei viską suplanavo.“

Zita į šias veiklas įtraukė ir dvi savo drauges, kurios anksčiau visai nesportavo. Dabar bičiulės treniruotes lanko kartu. Buvo ir tokių, kurios kelis kartus atėjo, bet joms pasirodė per sunku. Tačiau tos, kurios „užsikabino“, tapo nuolatinėmis lankytojomis. „Aš jas šiek tiek pakontroliuoju, prižiūriu, kad lankytų“, – juokėsi Zita. Tačiau draugės jau ir pačios labai noriai eina į treniruotes – net jei tuo metu vyksta koks koncertas ar spektaklis, moterys verčiau atsisako jų, o ne treniruotės.

Svarbu – norėti ir planuoti

Uteniškei treniruočių aplinka labai patinka – salėje švaru, tvarkinga, erdvu, todėl nereikia stumdytis su kitomis dalyvėmis. Ji taip pat džiaugiasi pilateso užsiėmimuose naudojamomis priemonėmis, kurios prideda pratimams įvairovės ir padeda išvengti monotonijos.

„Instruktorė – labai maloni ir mandagi. Ji visada prieina prie kiekvieno dalyvio, paaiškina, jei kažkas atliekama netaisyklingai, padeda pakoreguoti judesius bei laikyseną“, – pasakojo Zita.

Jai labai patinka ir tai, kad užsiėmimai – nemokami. Anot jos, vyresnio amžiaus žmonėms, gaunantiems nedideles pensijas, labai svarbu, kad gali sutaupyti. „Kai tavo gyvenimo būdas toks judrus ir nuolat nori veiklos, net ir išėjęs į pensiją nebegali nedaryti to, ką darei visą gyvenimą, o išlaidos sportui skaudžiai atsilieptų kišenei“, – pridūrė pašnekovė.

Moteris džiaugėsi, kad pilateso užsiėmimai labai pagerino jos kūno tonusą, sustiprino raumenis, pagerino fizinę sveikatą ir nuotaiką. „Visas pasaulis atrodo gražus, nereikia ant nieko pykti, aš viskuo labai džiaugiuosi, man visi atrodo geri, – sakė pašnekovė. – Man šie užsiėmimai labai padeda ir sveikatai, ir nuotaikai. Patinka bendravimas su kitomis dalyvėmis, patinka tai, kad turiu tikslą, žinau, kad turiu eiti ir judėti. Ryte atsikeliu ir galvoju – šiandien bus tas ar kitas užsiėmimas, tad turiu susiplanuoti dieną, kad viską spėčiau. Reikia laiku grįžti namo, persirengti. Tampi disciplinuotas ir atsakingas. Man daug kas sako: „Kaip tu visur spėji?“ Aš atsakau, kad kai labai nori ir tinkamai susiplanuoji, viską spėji.“

Projektas Nr. NSA-FA-RFA-2024-0086 „Uteniški – būk aktyvus, stiprus ir sveikas“ bendrai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

The post Judėjimo džiaugsmas: aktyvus gyvenimas pagal Zitą Žalėnienę appeared first on udiena.lt.