Trijose įspūdingo dydžio triptiko dalyse „Žygis“, „Kova“ ir „Žiauri pabaiga“ autorė nutapė 1410 m. liepos 15 d. vykusį Žalgirio mūšį.

Parodos pristatymo renginyje dalyvavo kūrinio „Diena, pakeitusi istoriją“ autorė, didelis būrys uteniškių, Seimo narių, menininkų. Triptiko autorę J. Gradauskaitę-Levčenkienę sveikino šios parodos iniciatorius LR Seimo narys Edmundas Pupinis. Renginyje dalyvavo ir savo mintimis apie autorės kūrybą pasidalijo šie Seimo nariai: Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Užsienio reikalų komiteto narys Eugenijus Jovaiša, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė iš Utenos kilusi Paulė Kuzmickienė. Uteniškių vardu dailininkę pasveikino Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Brasiūnienė. Gražiais žodžiais apie istorinį triptiką pasisakė Utenos krašto garbės pilietis dailininkas, Utenos kraštiečių klubo „Indraja“ prezidentas prof. Arvydas Šaltenis, dailininkas prof. Jonas Gudmonas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudzinskas. Autorę pasveikino ir Lietuvos kariuomenės karininkas Donatas Mazurkevičius.

Renginio metu skambėjo Utenos kultūros centro Sudeikių skyriaus liaudiškos muzikos kapelos „Seliavytė“ (vadovė Aušrelė Baltuškienė) atliekamos melodijos. Su autorės kūryba susipažino tą dieną LR Seimo rūmuose apsilankę Utenos trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, Utenos krašto neįgaliųjų sąjungos bendruomenės nariai.

J. Gradauskaitė-Levčenkienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, 2011 m. jai suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas. Kūrėja dalyvauja respublikinėse, tarptautinėse ir regioninėse bendrose menininkų parodose, yra surengusi 39 personalines parodas. Jos tapybos triptikas „Diena, pakeitusi istoriją“ nuo 2022 m. buvo eksponuotas Utenos kraštotyros muziejuje, Vievio kultūros centre, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, Kauno įgulos karininkų ramovėje, Zarasų krašto muziejuje.

LR Seimo rūmuose ši paroda bus eksponuojama iki kovo 22 d.

Informaciją parengė

Regina SKOMSKIENĖ, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė

J. Gradauskaitės-Levčenkienės asm. archyvo ir Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

The post Seimo rūmuose – J. Gradauskaitės-Levčenkienės triptiko paroda appeared first on udiena.lt.

Šiuo metu Utenos kraštotyros muziejuje demonstruojamas visus kartu sudėjus dvylikos metrų ilgį siekiantis paveikslų triptikas pavadinimu „Diena, pakeitusi istoriją“ dailininkei atsiėjo dvejus metus. „Visus tris paveikslus nutapiau per dvejus metus. Diena dienon, be jokių išeiginių. Tapiau pačia seniausia lesiravimo technika. Pirmame sluoksnyje tapoma viena spalva, vėliau dedamos kitos“, – savo darbo subtilybes atskleidė J. Gradauskaitė-Levčenkienė.

Menininkė pasakojo, kad Žalgirio mūšio triptikas nebuvo staiga kilusi idėja. „Idėja kilo nuo „Kovos“ – antroji triptiko dalis iš tiesų atsirado pirmiausia. Pristatant pirmąjį paveikslą kilo idėja pratęsti šią mintį. Teko daug domėtis istorija – knygomis, literatūra, straipsniais. Taip atsirado antrasis darbas, o eiliškumo prasme – pirmasis, pavadinimu „Žygis“. Na, o jeigu yra pradžia, turi būti ir pabaiga – skaičiau skirtingų autorių knygas, dėliojau epizodus, kurie nėra sudėti vienoje knygoje. Paskutinė triptiko dalis, pareikalavusi daugiausia mano emocijų, vadinasi „Žiauri pabaiga“, – „Utenos dienai“ sakė meno kūrėjo statusą turinti dailininkė.

Kūrėja atskleidė, kad paveiksluose yra užkoduotos tam tikros paslaptys. Iš pradžių jų nenorėjusi lengvai atskleisti menininkė pasidalino vienu pavyzdžiu: „Vytautas Didysis prieš Žalgirio mūšį visus savo žirgus sužymėjo Gediminaičių stulpais – tam, kad jų nevogtų ir vėliau nepardavinėtų. Žalgirio mūšyje buvo labai daug samdytų karių – paveiksle matosi daugybė pinigėlių – juos reikia surasti“, – dalinosi amatininkė. – Aš net nežinau, kiek paveiksluose yra žmonių. Kai manęs kažkas paklausia, kiek jų čia yra, aš visuomet atsakau, kad mūšyje dalyvavo 85 tūkst., o žuvo 50 tūkst. karių“.

Kūrėja teigė, kad dažnai sulaukia malonių žodžių apie jos kūrybą: „Vakar gavau labai gražią frazę – sakytum, pataikė į širdies dešimtuką. Čia kaip mano paveikslą apibūdino… Istorinis romanas ant sienos parašytas teptuku ir dažais. Labai gražu!“ – su „Utenos diena“ pasidalino pašnekovė.

Paveikslų autorė teigė, kad jos kūriniai savo kelionę pradeda Utenos kraštotyros muziejuje. „Pirmasis darbas („Kova“) pristatytas pernai per Žalgirio mūšio minėjimą – liepos 15-ą dieną. Kiti du startuoja čia. Aš tikiuosi, kad su šiais darbais pavažinėsiu po Lietuvą. Labai daug apie tai svajoju. Nepraėjo mėnuo, o jau sulaukiau daugybės atsiliepimų. Aš galvojau, kad lietuviai savo istorija nelabai domisi, o, pasirodo, domisi“, – parodos lankytojų susidomėjimu džiaugėsi menininkė.

Prakalbus apie menininkės emocijas kuriant triptiką moteris pasakojo: „Pirmasis darbas –„Kova“ – buvo pats lengviausias, nes čia yra chaosas. Žinoma, reikėjo susipažinti su istorija. Nesinorėjo niekur suklysti. „Žygyje“ emocijas suvaldyti buvo sudėtingiau – galiu sakyti, kad šiek tiek jų ir nesuvaldžiau. Juk žygis yra ideali tvarka – man tvarkos neišėjo sukurti, nes darbuose norisi sukurti emociją ir judesį. Čia turėjo chaoso nebūti. „Žiauri pabaiga“ pareikalavo daugiausia emocijų. Planas buvo toks, kad veidų tiesiog turėjau netapyti, bet visgi norėjosi perteikti emocijas. Aš pati neradau nei vieno sutampančio veido. Tas skausmas… Šis paveikslas emociškai buvo pats sudėtingiausias“, – išgyvenimais pasidalijo bene visą gyvenimą tapyba užsiimanti J. Gradauskaitė-Levčenkienė.

Vytauto Ridiko nuotr. ir vaizdo medžiaga

The post Žalgirio mūšis suskilo į tris meno kūrinius appeared first on udiena.lt.