Šis įvertinimas skiriamas už svarų indėlį plėtojant turizmą, garsinant Lietuvą ir puoselėjant šalies kultūrą bei paveldą.

Už unikalų keramikos muziejų ir indėlį į kūrybinį bei kultūrinį turizmą apdovanotas V. Valiušis. Jis savo lėšomis įkūrė keramikos muziejų Leliūnuose – jame saugoma apie 5 tūkst. eksponatų, vyksta tarptautiniai simpoziumai, plenerai, edukacijos, plėtojamas Puodžių parkas.

Gimęs, augęs, mokęsis ir tebedirbantis Aukštaitijoje, jis save vadina kaimo puodžiumi, nors savo meistriškumu ir kūryba yra tikras profesionalas dailininkas bei vienas ryškiausių XX amžiaus liaudies puodininkystės rinkinio savininkas. V. Valiušis yra atviras visiems besidomintiems liaudies puodininkyste ir jos amatu. Jo noras propaguoti tradicinę puodininkystę paskatino sukurti muziejų ir edukacijų centrą jaunimui, kur kiekvienas gali išmėginti nuostabią medžiagą molį ir įsitikinti, kad tikrai geru puodžiumi tampama ne per metus, dvejus ar probėgom – tam reikia atsiduoti su aistra, paskirti visą savo laisvalaikį, gyvenimą. Tą šis menininkas įrodo savo pavyzdžiu dirbdamas po 8–10 valandų kasdien.

Leliūnų keramikos muziejus yra vienas labiausiai lankomų kultūros objektų šalyje.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Už nuopelnus Lietuvos turizmui apdovanotas Vytautas Valiušis appeared first on udiena.lt.

Išskirtinis renginys poeto garbei

Vasario 15-ą poetui A. Baltakiui būtų sukakę 95-eri. Poeto gyvenimo šventės ir eilėraščių atminties vakaras buvo surengtas Utenos kraštotyros muziejaus, Vytauto Valiušio keramikos muziejaus, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos ir Leliūnų bibliotekos bendradarbiavimo pastangomis.

Renginyje dalyvavo poeto dukra Eglė Kvintienė, anūkė Ieva Kvintaitė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Brasiūnienė, vyr. specialistė Regina Skomskienė, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, poeto A. Baltakio eiles skaitė bei dalijosi prisiminimais Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, A. Baltakio bičiulis, garsus naujosios kartos lietuvių poetas, eseistas, dainų tekstų autorius bei žurnalistas Rimvydas Stankevičius.

A. Baltakis (1930-2022 m.) – literatūros klasikas, poetas, dainų tekstų autorius, literatūros kritikas, vertėjas, redaktorius, priklausantis vadinamajai „trisdešimtųjų metų gimimo“ Lietuvos poetų kartai. Tai vienas žinomiausių Lietuvos poetų, išleidęs gausybę poezijos knygų, kartu su bičiuliu poetu Justinu Marcinkevičiumi prisidėjęs prie festivalio „Poezijos pavasaris“ steigimo, pats tapęs šios poezijos šventės laureatu 1966 metais bei įvertintas gausybe kitų garbingų apdovanojimų. A. Baltakio poezijai būdingas nuoširdus lyrizmas, viešas oratoriškas kalbėjimas, derantis su tyliu įsiklausymu į pasaulį ir save. Daugelis poeto eilėraščių yra tapę dainomis („Utenos dienos“ žiniomis apie – 200).

Nepaprasto poeto nepaprastas gimtadienis

„Kažkada vasario 15 dieną poetas rašė: „Šiandien man 66-eri. Kadangi Alfa ligoninėj iš anksto tradicinio pasisėdėjimo neruošiau. Nebent kas ateitų nekviestas“. Vėliau rašė: „Nors nieko į gimtadienį nekviečiau, visą vakarą butas buvo pilnas žmonių. Atėjo Justinas, Mikas, vėliau Kvintų šeima, pabaigoje Sauliaus ketvertukas. Anūkės lieka pas mus nakvoti“. Labai džiugu, kad jūs, kviesti ir nekviesti, susirinkote į gimtadienį, nepaprastą, bet jubiliejinį gimtadienį, nepaprasto poeto – eseisto, vertėjo, to, kuris kvietė prisėsti ant slenksčio ąžuolinio, to, kuris atnešė labai daug grožio, lyrikos. Ir kaip ir tame gimtadienyje, kurio poetas neketino švęsti, taip ir šiandieną susirinko netikėta gausybė svečių“, – cituodama poeto žodžius iš dienoraščio renginį pradėjo Vytauto Valiušio keramikos muziejaus kultūrinių veiklų kuratorė Jolita Bučelienė.

Atminties vakarą dainomis, kuriose skambėjo poeto A. Baltakio žodžiai, spalvino Leliūnų bibliotekos moterų kvartetas (vadovė Danutė Mažliokienė) bei leliūniškė Kristina Tamašauskienė.

Spindėjo gyvenimo džiaugsmu

Poeto bičiulis R. Stankevičius renginio metu dalinosi prisiminimais apie draugystę su A. Baltakiu.

„Yra daugybė dainų sukurtų A. Baltakio poezijos tekstais. Kai dainą dainuoja visa Lietuva ir mažiausiai pusė tų dainuojančių yra nuoširdžiai įsitikinę, kad dainos žodžiai yra liaudies, tai yra didžiausias įvertinimas ir poeto pripažinimas. Galėčiau apie Algimantą kalbėti labai ilgai, nes mūsų draugystė buvo betarpiška, ypač paskutiniais jo gyvenimo dešimtmečiais. Daugybę kartų lankiausi svečiuose pas jį, susiskambindavome kone kiekvieną dieną. Ko man iš tiesų dabar labai trūksta. Per kiekvienas Velykas ir Kalėdas aš pabusdavau nuo A. Baltakio giesmės. Jis turėjo įprotį anksti ryte, kaip ir dera krikščioniui, man paskambinti ir nė nepasisveikinęs pradėdavo giedoti šventą giesmę. Nebuvo lengva prie to priprasti. Bet, laikui bėgant, aš tai pamilau ir net laukdavau. Kai A. Baltakis mirė, ir buvo pirmos Kalėdos, Velykos be jo skambučio ir giesmės, tuomet supratau, kaip stipriai šis žmogus įėjo į mano gyvenimą…“, – prisiminimais dalijosi R. Stankevičius.

Poeto bičiulio teigimu, A. Baltakis būtų buvęs poetu, net jeigu ir nebūtų rašęs eilėraščių, nes jis spindėjo savo gyvenimo džiaugsmu.

„Net jo dienoraščiuose galima matyti, kiek jo širdyje buvo vietos ir paukščiukui, ir vėjui, žaidžiančiam medžių viršūnėse, ir samanėlei kiekvienai… Jis, rašydamas apie tai, neturėjo tikslo sublizgėti, jis rašė, nes tai jam buvo nuoširdžiai svarbu“, – kalbėjo poeto bičiulis.

A. Baltakio dukra E. Kvintienė dalinosi jautriais prisiminimais, žavėjosi savo tėčio eilėraščiais apie meilę, kurie buvo skirti jos mamai. Ji dėkojo visiems susirinkusiems už skirtą dėmesį, šilumą, pagarbą poetui bei džiaugėsi, kad tiek daug žmonių prisimena A. Baltakį, kuris liko gyvas lietuvių atliekamose dainose.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Vytauto Valiušio keramikos muziejuje – neeilinis poezija apipintas atminties vakaras appeared first on udiena.lt.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Vytauto Valiušio keramikos muziejuje – grafikos ir keramikos susitikimas appeared first on udiena.lt.

Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame susipažinti su tautodailininku, Lietuvos puodžių karaliumi Vytautu VALIUŠIU. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą udiena.lt@gmail.com Jus dominančius klausimus šiam Utenos krašto kūrėjui iki kovo 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Tautodailininkas V. Valiušis gimė 1950 birželio 16 dieną Panevėžyje, o šiuo metu gyvena Leliūnuose (Utenos r.). Amato paslapčių išmoko iš šviesios atminties savo tėvelio – muzikanto ir puodžiaus Aleksandro Valiušio.
Lietuvos puodžių karalius yra dirbęs Kauno „Jiesios” keramikos gamykloje bei Kauno dailės kombinate keramiku, o nuo 1980 m. iki dabar užsiima individualia veikla – keramikos dirbinių gamyba. 2000 metais tapo Utenos kraštotyros muziejaus padalinio – Vytauto Valiušio keramikos muziejaus steigėju ir muziejininku.
2005 metais jam įteikta Žemės ūkio ministerijos įsteigta kaimo amatų meistro nominacija „Kaimo spindulys”.
Leliūniškis Vytautas Valiušis gali didžiuotis pelnęs daugybę premijų, apdovanojimų: Kultūros ministerijos premija įteikta už tradicinės kultūros puoselėjimą, jis tapo Lietuvos liaudies kultūros centro respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas” I vietos laureatu, „Aukso vainikas” laimėtoju už geriausius taikomosios dailės kūrinius, 1999-ųjų metų Utenos rajono kultūros ir meno premijos laureatu, 2002 metais apdovanotas nusipelniusio Utenos miestui žmogaus premija. 2005 metais Šiaulių rajono savivaldybė ir Garbės vardo komisija suteikė Lietuvos puodžių karaliaus garbės vardą. Tai padėkos už tai, kad tęsiamos senosios puodžių tradicijos, rengiamos reikšmingos darbų parodos, kuriami puikūs ir originalūs keramikos meno kūriniai. 2009 m. rudenį Lenkijoje (Čestakovoje) vykusiame IV Europos puodžių konkurse, kuriame dalyvavo 118 dalyvių, pirmosios vietos laimėtojas. Savamokslis puodžius turi sukaupęs didžiulę keramikos, senovinių buities rakandų kolekciją.
Kaip teigia pats keramikas, puodų žiedimas jam ir pomėgis, ir pragyvenimo šaltinis, ir gyvenimo būdas. Anot profesoriaus etnologo Liberto Klimkos, kiekvienas V. Valiušio kūrinys technologiškai tobulas. Pavyzdžiui, jis geba juodąją keramiką dekoruoti spalvota glazūra. Profesorius Juozas Adamonis ir docentė Genovaitė Jacėnaitė yra pasakę, kad Vytautas žiedžia puodus kaip dievas.
Vytauto Valiušio keramikos muziejaus Ekspozicijų salėse rodoma apie 3 tūkst. autentiškų senosios keramikos pavyzdžių. Tai – terlės, čerpės, puodai ir puodeliai, puodynės, puošnūs ąsočiai, palivonai, bosai, lekai ir kt. Šalia jų eksponuojami nauji keramikos kūriniai, etnografiniai eksponatai.
Seniausiems išlikusiems, įjuodusiems, bet iki šiol nesudaužytiems moliniams indams – 150 iki 200 metų. Tačiau daugiausia eksponatų – XX a. pirmųjų dešimtmečių yra puodžių darbo.

„Utenos dienos” inf. ir nuotr.

The post Utenos krašto kūrėjas – Vytautas Valiušis appeared first on udiena.lt.