Kas yra sumanusis kaimas?

Tai ne tik gražiai skambantis terminas. Sumanieji kaimai – tai gyvos socialinės ir ekonominės sistemos, kurias kuria patys gyventojai. Pagrindinė idėja paprasta: naudojant skaitmenines technologijas ir sumanius sprendimus, didinti kaimo patrauklumą bei gyvenimo kokybę.

Čia svarbiausia ne technika pati savaime, o bendruomenės susitelkimas siekiant konkretaus, vietos stiprybėmis pagrįsto tikslo. Nuo skaitmenizuotų viešųjų paslaugų iki žiedinės bioekonomikos sprendimų – sumanus kaimas ieško atsakymų į šiandienos išbandymus moderniais būdais.

Pinigai ir galimybės: kiek ir kam?

„Sumaniųjų kaimų“ priemonei 2023–2027 metams skirtas solidus 15 mln. Eur biudžetas. Žemės ūkio ministerija siekia, kad per visą šį laikotarpį Lietuvoje atsirastų bent 25 sėkmingos sumanaus kaimo strategijos. Finansavimo lubos priklauso nuo VVG bendradarbiavimo masto:

• jei paraišką teikia viena VVG – iki 500 tūkst. Eur;
• jei bendradarbiauja dvi VVG – iki 600 tūkst. Eur;
• jei trys ir daugiau (arba teritorijoje gyvena per 40 tūkst. gyventojų) – iki 700 tūkst. Eur.

Vienam konkrečiam projektui strategijos viduje galima gauti iki 200 tūkst. Eur, o intensyvumas siekia nuo 40 iki 85 proc. Tai proga socialiniam, bendruomeniniam ar privačiam verslui, bendruomenėms, savivaldybių administracijoms ir mokslo įstaigoms suvienyti jėgas bendram tikslui pasitelkiant savo kompetencijas ir išteklius. Tokia partnerystė leidžia ne tik efektyviau panaudoti finansinę paramą, bet ir kurti ilgalaikius, tvarius sprendimus, atliepiančius konkrečius vietos poreikius.

Bendradarbiaudami skirtingi sektoriai gali sujungti praktinę patirtį, sumanias idėjas ir vietos žinias, taip užtikrindami didesnį projektų poveikį ir didesnę naudą bendruomenei. Tai sudaro prielaidas kurti prieinamesnes paslaugas, stiprinti socialinę sanglaudą, skatinti ekonominį aktyvumą ir didinti kaimo vietovių patrauklumą gyventi bei dirbti. Galų gale tokie projektai tampa investicija ne tik į infrastruktūrą ar paslaugas, bet ir į žmones – jų gebėjimus bendradarbiauti, kurti ir kartu spręsti sunkumus.

Tinkamos išlaidos apima viską: nuo naujos įrangos ir informacinių technologijų sprendimų iki transporto priemonių, skirtų socialinėms paslaugoms teikti, bei projektų administravimo.

Pamokos iš pirmųjų etapų

Iki šiol patvirtintos šešios VVG strategijos – Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Lazdijų, Švenčionių ir Šilutės rajonuose. Strategijoms skirta beveik 3,3 mln. Eur, o jas įgyvendins 27 projektų vykdytojai. Dar dvi „Sumaniųjų kaimų“ strategijos, kurioms prašoma apie 1 mln. Eur paramos, šiuo metu yra pervertinamos. Šias strategijas planuoja įgyvendinti penki projektų vykdytojai. Siekiama, kad parama būtų skiriama tik kokybiškiems, pagrįstiems ir realų poveikį užtikrinantiems projektams.

Analizuojant pirmąsias paraiškas išryškėjo, kad pagrindinės priemonės įgyvendinimo problemos yrasusijusios su nepagrįstu bendradarbiavimu tarp strategijos projektų partnerių ir nepakankama projektų kokybe. Dažnai projektai tarpusavyje yra menkai susiję ir nesukuria bendro, apčiuopiamo poveikio VVG teritorijai bei vietos gyventojams. Strategijose trūksta inovatyvumo – nepakankamai aiškiai atskleidžiamas naujumas, pridėtinė vertė. Be to, vertinimo metu patys pareiškėjai atsiima nemažai paraiškų, dažniausiai dėl nepakankamo pasirengimo įgyvendinti projektą.

Kaip surinkti reikiamus balus?

Norint gauti finansavimą, strategija turi surinkti bent 40 balų. Vertinimo svoris paskirstytas taip:

• paslaugų skaitmeniniais sprendiniais grįsta strategija (iki 15 balų): ar diegiami IT sprendimai paslaugų prieinamumui, kokybei ar efektyvumui didinti?
• inovatyvi strategija (15 balų): ar strategijos projektai orientuoti į paslaugų inovacijas?
• išteklius pritraukianti strategija (10 balų): ar strategijai ir (arba) projektui įgyvendinti pasitelkiami papildomi ekonominiai ištekliai?
• mokslo įtraukimas (10 balų): ar dalyvauja mokslo įstaigos su praktiniais sprendimais?
• jaunimas (15 balų): ar strategija skirta jaunimui arba ar įgyvendinant ją dalyvauja jaunas (-i) žmogus (-nės) iki 29 metų?
• paslaugų plėtra (15 balų): ar strategijos projektuose kuriamos ir (arba) plėtojamos paslaugos?
• aplinkosauga (20 balų): ar strategijoje numatytų projektų veiklos ir investicijos skirtos aplinkosaugai ir (ar) klimato kaitos švelninimui ir yra pagrįstos teigiamu poveikiu?

Naujas kvietimas jau planuojamas

Priemonės „Sumanieji kaimai“ lėšos dar nepanaudotos, jos ir toliau bus skiriamos šiai priemonei. Atlikus priemonės taisyklių korekcijas, siekiant projektų kokybės ir paprastesnio įgyvendinimo, 2026 m. rugsėjį–spalį planuojamas naujas „Sumaniųjų kaimų“ kvietimas, kurio biudžetas – net 7,83 mln. Eur.

Dabar laikas namų darbams. VVG turi pusmetį suburti stiprias partnerystes, išgryninti sumanias idėjas ir pasiruošti kokybiniam šuoliui. Sumanusis kaimas nėra ateities vizija – tai šiandienos įrankis, leidžiantis regionams ne tik išlikti, bet ir klestėti naudojantis 21-ojo amžiaus galimybėmis.

Užsk. Nr. 20260505/05

The post Sumanieji kaimai regionuose – galimybė, kuria privalome pasinaudoti appeared first on udiena.lt.

Informuojame, kad nuo 2025 m. kovo 19 d. skelbsime kvietimą Vietos plėtros strategijos priemonei „Kaimo ekonomikos įvairinimas, didinant viešųjų paslaugų prieinamumą “. Priemonės kodas: UTEN-LEADER-20VVG-08-03.

Priemonės tikslas – skatinti verslumą, stiprinant bendruomenes, jas įgalinant kurti trūkstamas paslaugas ir įvairinti esamas paslaugas ir gerinti jų prieinamumą vietos gyventojams bei atvykstantiems turistams.

Priemonė skirta Utenos rajono bendruomenių ir kitų ne pelno sektoriaus organizacijų verslumo stiprinimui, įgalinant jas kurti paslaugas ir jas teikti vietos gyventojams, kad Utenos rajonas taptų patrauklesniu vietinio ir atvykstamojo turizmo srautui bei rajono svečiams.

Kvietimui planuojame skirti – 305 100 Eur. VPS paramos lėšų sumą.

Didžiausia galima parama vienam vietos projektui įgyvendinti iki 50 850 Eur.

Paramos vietos projektui įgyvendinti lyginamoji dalis yra 95 proc.

Numatomos investicijos ir remiamos veiklos: 1)infrastruktūros pritaikymas paslaugų teikimui;2) įrangos įsigijimas paslaugų teikimui;3) prekių/paslaugų įsigijimas paslaugų teikimui.

Tinkami vietos projektų pareiškėjai: nepelno sektoriaus viešosios įstaigos, asociacijos, NVO, bendruomeninės organizacijos.

Išsami informacija apie kvietimą bus paskelbta Utenos regiono vietos veiklos grupės interneto tinklapyje www.utenosvvg.lt ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto tinklalapyje www.nma.lt

Utenos regiono vietos veiklos grupės informacija

The post Esminė informacija apie Utenos regiono vietos veiklos grupės planuojamą trečiąjį naujos Vietos plėtros strategijos (VPS) kvietimą appeared first on udiena.lt.

Tik pradėjusi veiklą Utenos miesto VVG inicijavo ir parengė 2016–2022 m. Utenos miesto vietos plėtros strategiją, kuria siekiama telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų Utenos miesto ekonominei ir socialinei gerovei kelti bei patraukliai aplinkai gyventi ir dirbti Utenos mieste kurti. Strategijos veikloms įgyvendinti iš viso skirta 1 582 833 Eur.

Praėjus šešeriems Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metams, galima pasidžiaugti pasiektais rezultatais: parengtas 21 vietos plėtros projektas, iš kurių keturi finansuojami 100 proc. ES paramos lėšomis iš papildomai Vidaus reikalų ministerijos skirtų lėšų koronaviruso sukeltoms pasekmėms mažinti. Projektų veiklose dalyvavo per 2 800 tikslinės grupės dalyvių – įvairaus amžiaus Utenos miesto gyventojų ir beveik 200 miesto bendruomenės narių – projektų savanorių.

Socialinės rizikos vaikų ir jaunimo sociokultūrinėms veikloms įgyvendinti buvo parengti net aštuoni projektai, iš kurių keturi jau įgyvendinti: „Gera būti“, „Kūrybiškumo erdvė“, „Utenos miesto socialinės rizikos vaikų atskirties mažinimas per kultūrines ir edukacines veiklas“ ir „Kūrybiškumo erdvė“. Dar keturi projektai – „Atviras futbolas“, „Pažink Lietuvos regionus iš arčiau“, „Tampame draugais“ ir „Gera būti čia“ – yra įgyvendinami. Labai džiugu, kad šių organizacijų: Utenos švietimo centro, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos, Utenos futbolo klubo „Utenis“, Aukštaitijos krepšinio mėgėjų asociacijos, VšĮ Utenos turizmo informacijos centro ir jų partnerių VšĮ „Taip kitaip“, „Žygiuojanti lapė“ bei VšĮ „Medijų ir edukacijos centras“ inicijuoti projektai ir juose vykdomos veiklos buvo skirtos patiems jauniausiems socialinę atskirtį patiriantiems miesto bendruomenės nariams, o projekto „Gera būti“ metu suburta bendruomenė sėkmingai tęsia veiklą naujame projekte „Gera būti čia“. Todėl labai norisi pacituoti projekto koordinatorės Miglės Lapinienės išsakytas mintis:„Džiaugiuosi, kad projektas subūrė Utenos miesto bendruomenę į didelę ir gražią „Gera būti“ šeimą. Kiekvieną dieną mieste sutinku dalyvius, savanorius, kurie tapo artimais draugais. Gera jausti jų šypsenas, matyti jų pasikeitimus – labiau pasitikinčius, drąsesnius, atvirus. Dirbdama prie projekto supratau, koks svarbus žmonių santykis, kaip gera jausti palaikymą, koks reikšmingas yra teigiamas pavyzdys ir kaip svarbu turėti artimą žmogų, kuris tiki tavimi, apkabina ar ištaria padrąsinantį žodį.“

Senjorų, neįgaliųjų ir vienišų asmenų sociokultūrinėms veikloms įgyvendinti parengti trys projektai: „Šviesioji gyvenimo pusė“, kurį įgyvendino Utenos kraštotyros muziejus, „Norime būti sveiki ir aktyvūs“ bei „Senjorų klubas“, įgyvendinti asociacijos „Aukštaitijos rakta“.„Pagal Utenos miesto vietos veiklos strategiją parengėme ir įgyvendinome projektus, skirtus Utenos rajono senjorams ir negalią turintiems asmenims, – pasakojo projektų koordinatorė Žydrūnė Šalkauskienė. – Abu projektai sulaukė didžiulio susidomėjimo. Dalyvaudami projektų veiklose žmonės turėjo puikią galimybę sustiprinti sveikatą, pagerinti emocinę būklę, atrasti naujų pomėgių, įgyti naujų žinių, dalyvauti fizinio aktyvumo užsiėmimuose. Kartą sudalyvavę, daugelis vėl norėjo sugrįžti, nekantriai laukė kitų susitikimų. Visos pirmojo projekto „Norime būti sveiki ir aktyvūs“ veiklos buvo skirtos tik tikslinei grupei, o į antrąjį projektą „Senjorų klubas“ įtraukėme veiklų, kurios buvo skirtos ir kitiems bendruomenės nariams. Dviejų dienų renginys „Kartų kalba“, kuriame dalyvavo močiutė, dukra ir anūkė, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Čia susitiko ir smagiai laiką leido trys kartos.“

Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras parengė ir įgyvendina projektą „Pokyčių keliu“, kurio metu teikiama kompleksinė pagalba priklausomybę turintiems ar smurtą patiriantiems asmenims. Projekto metu įveiklinami asmenys kompleksiškai ugdant jų socialinius ir darbinius įgūdžius, organizuojami kompiuterinio raštingumo mokymai, šiuolaikinių priemonių pagalba naudojami interaktyvūs ir įdomūs ugdymosi metodai. Organizuojami prevenciniai renginiai tikslinei grupei, kurie padeda mažinti socialinę atkirtį. Renginių dalyviai mokosi pozityvaus bendravimo, socialaus laisvalaikio leidimo, gauna informacijos apie prieinamą pagalbą.

Socialinei atskirčiai mažinti skirti projektai sulaukė didelio miesto bendruomenės narių susidomėjimo. Šie projektai buvo patys skaitlingiausi tiek veiklų, tiek dalyvių. Pavyzdžiui, Utenos švietimo centro projektuose vietoje numatytų 400 dalyvių dalyvavo daugiau nei 600 socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir jaunuolių. Senjorams ir neįgaliems asmenims skirtų projektų dalyvių skaičius irgi ženkliai viršijo projekto vykdytojų suplanuotus skaičius. Projekto „Senjorų klubas“ veiklose net 384 asmenys, nors buvo suplanuota pritraukti 85 dalyvius. Negalima nepaminėti ir be galo daug įvairių veiklų, skirtų padėti tikslinės grupės dalyviams integruotis į vietos bendruomenę, pasijusti reikalingiems ir svarbiems, sustiprinti savo kompetencijas ir gebėjimus ar gauti naudingų paslaugų. Vien tik vaikams ir jaunimui skirtų projektų įgyvendinimo metu vyko renginiai, šeimų savaitgaliai, vakaronės, edukacinės išvykos, žygiai skirtingais metų laikais, stovyklos, kūrybinės dirbtuvės, bendradarbiavimo ir lyderystės ugdymo veiklos, naktiniai skaitymai bibliotekoje, buvo kuriami animaciniai filmukai, įkurtoje teatro studijoje lavinami vaikų saviraiškos gebėjimai, įvairūs sporto renginiai ir dar daugybė kitų veiklų. Senjorai ir negalią turintys asmenys dalyvavo renginiuose sveikatinimo temomis, vyko į sąskrydžius, edukacines pažintines išvykas. Pageidaujantys galėjo lankyti gydomąsias mankštas sporto ir sveikatingumo klube RL GYM ar mėgautis vandens procedūromis Anykščių miesto baseine „Bangenis“ bei dalyvauti kitose projektų veiklose.

Projektų populiarumą ir sėkmę nulėmė ne tik įdomių veiklų gausa, suteiktos priemonės ar įsigyta įranga, bet projektų vykdytojai bei savanoriai – Utenos miesto gyventojai, kuriuos suvienijo nuoširdus bendravimas, tikėjimas savo vykdoma veikla ir idėjomis bei noras būti naudingam savo miesto bendruomenei. Ne vienam iš jų darbas prie projekto ar savanorystė tapo nauja patirtimi, kuria pasidalijo savanorių Andriaus ir Jurgos šeima:„Tą tikrąją savanorystę mūsų šeima surado projekte „Gera būti“. Bendravimas su įvairaus amžiaus vaikais transformavo bendrus santykius į aukštesnį lygį. Pamatėme ir pajautėme, kaip keičiasi vaikai ir jų šeimos nariai, taip pat keitėmės ir mes patys. Labai svarbu buvo su vaikais pasikalbėti, paklausti, kaip jiems sekasi, jautėsi, kad jie stokoja šilto bendravimo ir išklausymo. Savanorystę pavadintume ir savanorių komandiniu darbu, susikalbėjimu, situacijos suvaldymu, tiesiog patarnavimu vienas kitam. Su šiuo projektu mes išaugome ir susiradome naujų draugų. Ačiū už naujas patirtis!“

Siekiant gerinti neaktyvių darbingų miesto gyventojų padėtį darbo rinkoje parengti keturi projektai. Du iš jų – „Verslo degustacija“ ir „Y karta miestui“ – skirti jaunimo verslumo įgūdžiams ugdyti. Juos įgyvendino Utenos kolegija ir asociacija „Neformalaus ugdymo centras“. Projektas „Nauji gebėjimai – naujos galimybės“ ir „Bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių Utenos miesto gyventojų įgalinimas integruotis į darbo rinką“ (pastarojo veiklos dar tęsiamos) skirti vyresnio amžiaus miesto gyventojams. Šiuos projektus parengė Utenos kolegija ir Utenos regioninis profesinio mokymo centras. „Nustebino besimokančiųjų atsakomybė, – pasakojo projekto „Nauji gebėjimai – naujos galimybės“ vadovė Dalia Stunžėnienė. – Visuomenėje egzistuoja stereotipas, kad bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys linkę nieko neveikti, turi žalingų įpročių. Mokymai kolegijoje prasidėdavo 8 val. ryto, o mokymų dalyviai dar gerokai prieš 8 val. jau laukdavo prie auditorijos, netgi negaluodami ateidavo į paskaitas. Savo elgesiu jie visiškai paneigė tokią visuomenės nuostatą. Šis projektas labai prisidėjo ir prie socialinio suartėjimo: tokią pačią nedarbo problemą turintys žmonės bendravo tarpusavyje, dalijosi patirtimi, pajuto, kad jie tokie ne vieni, o šalia koridoriumi šmirinėjantys kolegijos studentai leido pasijusti bendruomenės dalimi, subrandino įsitikinimą, kad mokytis tikrai niekada ne vėlu. Draugiškas kolegijos personalas užaugino dalyvių pasitikėjimą savimi. Šių mokymų dalyviai ypatingi – turintys daug karčios gyvenimo patirties ir su didele viltimi žiūrintys į ateitį. Labai tikimės, kad įgyti nauji gebėjimai jiems atvers naujų galimybių. Be šio projekto finansavimo tą padaryti būtų daug sunkiau.“

Neformalioms verslumą skatinančioms iniciatyvoms plėtoti besikuriančiam verslui ir darbingiems miesto asmenis parengti penki projektai, iš kurių trys jau įgyvendinti. Tai – „Verslas lengvai, greitai, kūrybiškai“, „Laikas verslui“ ir „Elektroninės prekybos startas pasaulinėse rinkose“. Juos įgyvendino Utenos apskrities darbdavių asociacija, Utenos miesto VVG ir UAB „Siuntikas“. Projekto „Bendros verslumo iniciatyvos“, įgyvendinamo Utenos miesto VVG, ir UAB „Rigera“ projekto „Dalinamės patirtimi, stipriname jaunus verslus“ veiklos dar tęsiamos.

Įsidarbinimo galimybes ir neformalias verslumo iniciatyvas skatinantys projektai sulaukė ne mažesnio vietos bendruomenės narių susidomėjimo. Šiuose projektuose dalyvavo ir dar dalyvauja daugiau kaip 500 dalyvių, iš kurių apie 50 jauno verslo atstovų. Įgyvendinant projektus vyko konsultacijos, neformaliojo švietimo mokymai, verslo renginių ciklai, dviejų dienų hakatonas, mokomosios stažuotės. Renginius vedė profesionalūs lektoriai, su jaunais verslininkais dirbo verslo mentoriai.

Utenos miesto VVG ne tik įgyvendina pagal veiksmus numatytus projektus, bet ir vykdo strategijos įgyvendinimo stebėseną, rengia metines strategijos įgyvendinimo ataskaitas, vykdo strategijos viešinimą. Praėjus penkeriems strategijos įgyvendinimo metams išleistas informacinis leidinys „Miestui, bendruomenei, verslui“, kuriame pristatoma 17 įgyvendintų ar dar vykdomų projektų. Leidinį platina Utenos miesto VVG, jį galima rasti Utenos miesto viešojoje bibliotekoje arba kreiptis į projektų vykdytojus. Baigiantis Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo laikui, Utenos miesto VVG ruošiasi ateinančiam 2021–2027 m. ES investicijų veiksmų programos laikotarpiui, kurio metu planuojama parengti naują Utenos miesto vietos plėtros strategiją.

The post Miesto vietos veiklos strategijos projektai: naujos galimybės miestui ir bendruomenei appeared first on udiena.lt.

Sveikinimai – ir gyvi, ir virtualūs

Ignalinos VVG vietos plėtros strategijos administravimo vadovė Ligita Smagurauskienė pradėdama renginį džiaugėsi, kad pagaliau pavyko vėl susiburti gyvai, nes pernykštis neįvyko dėl paskelbto karantino.

Ignalinos VVG pirmininkė Rasa Trubilienė kalbėjo, kad pasaulį ir Lietuvą užpuolusi pandemija buvo gera pamoka ir proga išsigryninti projektus, atsirinkti tuos, kurių tikrai reikia. „Nors laikotarpis buvo labai sunkus, smagu stebėti tuos žmonės, kurie vykdo ar jau įvykdė projektus“, – sakė R. Trubilienė ir palinkėjo susirinkusiesiems geros sveikatos bei nepamirštamo vakaro.

Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo valdybos pirmininkas Algimantas Gylys džiaugėsi sėkminga Ignalinos VVG veikla tiek kaimo, tiek žuvininkystės sektoriuose ir dėmesiu UAB „Birvėtos tvenkiniai“, kuri pati ir augina žuvis, ir jas perdirba, ir parduoda.

Lietuvos socialinio verslo asociacijos atstovė perskaitė šios asociacijos vadovės Viktorijos Bražiūnaitės sveikinimą, kuriame ji apgailestavo, jog negalėjo dalyvauti renginyje ir priminė, kad socialinis verslas šiandien svarbus ne vien bendram ekonominiam valstybės augimui, bet ir mums kylančių problemų sprendimui. Taip pat sveikinime linkėta dirbti drauge, nepasiduoti užklupus sunkumams, palaikyti vienas kitą ir kurti geresnį gyvenimą, tiek sau, tiek savo vaikams, tiek kaimynams.

Apžvelgti Ignalinos VVG veiklos rezultatai

Po sveikinimų L. Smagurauskienė pristatė Ignalinos VVG veiklos rezultatus paminėdama tai, kad jų įgyvendinama vietos plėtros strategija per pastaruosius dvejus metus pritraukė per 2 mln. eurų. Taip pat vietos plėtros strategijos administravimo vadovė aptarė ir kitus svarbiausius veiklos rezultatus. Iš 26 kvietimų buvo surinktos 73 paraiškos, finansuoti 38 projektai, iš jų – 33 baigti. Baigti projektai, anot pranešėjos, sukūrė net 26 darbo vietas. Pasak jos, dėl koronaviruso pandemijos ir dėl „Brexit“ bei kitų įvairių procesų Europoje daugelio Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvos, VVG nespėjo įvykdyti vietos plėtros strategijų projektų, todėl jų vykdymas pratęstas žuvininkystės sektoriui iki 2023 metų liepos mėnesio, kaimo projektams – iki 2024 metų liepos mėnesio.

L. Smagurauskienė apžvelgė ir priemones, kur dar galima teikti paraiškas, bei išvardijo jų privalumus ir pagrindines sąlygas. Taip pat trumpai pristatė tris Ignalinos VVG vykdytus tarptautinius projektus: „Grybų kelias“, „Bitės – Medus – Žmonės“, „Keliauti yra atrasti – To travel is to discover“.

Po rimtų kalbų ir pranešimų konferencijos dalyvių laukė atokvėpio minutėlė su šmaikščiu ir balsingu atlikėju Liudu Mikalausku. Po to visiems teko pasitempti ir atsakinėti į viktorinos klausimus apie LEADER metodą Europoje, Lietuvoje ir Ignalinoje. Nugalėtojų komandos, beje, teisingai atsakiusios į visus klausimus, laukė saldus prizas.

Gausus būrys nominantų

Konferencijos pabaigoje – it vyšnia ant torto – buvo įteiktos Ignalinos VVG įsteigtos nominacijos. Šiame šventiniame renginyje L. Smagurauskienė ir R. Trubilienė apdovanojo:

– Valdą Danilevičių už naujo lankytino objekto sukūrimą Ignalinos rajone, įgyvendinus projektą „Valdo Danilevičiaus gamtos muziejaus įkūrimas“;

– Jolitą Bužinskienę už tobulumo siekį įgyvendinant projektą „Jolitos Bužinskienės keramikos studijos įkūrimas“;

– Kęstutį Čepulį už drąsą kurti naujas paslaugas kaime įgyvendinant projektą „Kęstučio Čepulio autoserviso paslaugų veiklos kūrimas“;

– Nerijų Lekavičių už drąsą kurti naujas paslaugas kaime įgyvendinant projektą „Ginučių linėja“;

– VšĮ Pažangaus bendradarbiavimo akademiją už socialinio verslo iniciatyvą įgyvendinant projektą „Noriu būti sveikas. Kad pasaulis kvėpuotų lengviau“;

– UAB „Birvėtos tvenkiniai“ už proveržį įgyvendinant projektą „Bendrovės modernizavimas“;

– Grybėnų kaimo bendruomenę už pavyzdingą viešinimą įgyvendinant projektą „Krašto tradicijos telkia kartas“;

– Folkloro klubą „Čiulbutė“ už rankomis sukurtą indėlį įgyvendinant projektą „Gyvoji tradicija – iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą“;

– Ignalinos rajono Antalksnės kaimo bendruomenę už atkaklumą įgyvendinant projektą „Pakrantės prie Alksno ežero sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“;

– Mielagėnų šv. Jono krikštytojo parapiją už reikšmingą indėlį į kultūros paveldą puoselėjantį projektą;

– Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos rajono skyrių už efektyvumą įgyvendinant projektą „Verslas kuriantis socialinį poveikį“;

– Arvydas Gaidelis nominuotas Metų Kalėdų Seneliu.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Šventiniame Ignalinos VVG renginyje – nominacijų lietus appeared first on udiena.lt.

Prasminga misija

Nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. kovo Utenos kraštotyros muziejuje buvo vykdomas kūrybinis projektas „Šviesioji gyvenimo pusė“, skirtas socialinę atskirtį patiriantiems bei negalią turintiems žmonėms ir jų šeimos nariams suteikti daugiau pozityvių akimirkų, pasitelkiant įvairius kūrybinius užsiėmimus didinti jų užimtumą.

Kaip pasakojo Tradicinių amatų centro „Svirnas“ vadovė Dalia Urbonienė, tai yra tęstinis socialinės jautros projektas, kuris sutelkia veikti neįgaliuosius ir kūrybinio sektoriaus atstovus, visą Utenos miesto bendruomenę, siekiant sukurti sąlygas dalyvių saviraiškai ir kūrybiškumui ugdyti.

„Daugiau nei 100 dalyvių buvo pakviesti į kūrybines–terapines dirbtuves Utenos kraštotyros muziejuje „Amatų klubas“. Kartais gali atrodyti, kad muziejus visiškai netinka tokioms veikloms įgyvendinti, bet šis muziejus turi daug padalinių, kurie funkcionuoja skirtingose srityse.

Viso turėjome devynias kūrybines dirbtuves, kuriose ištisas valandas dirbo kilnią misiją turėję savanoriai pedagogai ir mūsų centro amatininkai. Kadangi iš pradžių reikėjo juos paruošti šiam darbui, pirmiausiai buvo organizuojami jiems skirti mokymai, kuriuose buvo supažindinama su šio darbo specifika“, – pasakojo D. Urbonienė.

Pašnekovė sakė, kad kai kurie centro pedagogai dėl jautrumo ar darbo su neįgaliaisiais patirties stokos pabijojo prisidėti, tačiau tapusieji savanoriais paneigė visas stigmas. Kaip prisimena pati D. Urbonienė, daugelis projekto dalyvių buvo jauni žmonės iš netoliese esančio Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro, todėl pedagogai turėjo išmanyti ir bendravimo taisykles bei žinoti, kaip tinkamai pateikti informaciją.

Nuo keramikos iki medžio raižinių

Utenos kraštotyros muziejuje visi projekto dalyviai galėjo pasirinkti norimus užsiėmimus iš siūlomų keramikos, žolininkystės, drobinių maišelių siuvimo, medžio raižymo, tradicinės liaudies grafikos, audimo, karpinių, vilnos vėlimo ir kt. programų, kurios buvo palengvintos ir pritaikytos konkretų amatą norintiems pažinti dalyviams.

„Man labiausiai įsiminė tai, su kokia meile Lietuvai jie puošė savo darbus. Visi dalyviai labai geranoriškai ir kūrybiškai dalyvavo užsiėmimuose, o kai keramikos užsiėmimų metu reikėjo glazūruoti ir piešti ant puodelių, bene visi juos puošė Lietuvos trispalvės spalvomis, dekoravo širdelėmis ir taip išreiškė savo meilę tėvynei.

Tiesą sakant, dar prieš prasidedant šiam projektui turėjome tikslą dalyviams suteikti pozityvių išgyvenimų, prablaškyti, suteikti galimybę susipažinti su amatais, įvairiomis veiklomis. Ir nors viską buvo pristabdęs karantinas, nes kaip tik tuo metu prasidėjo visą pasaulį sustabdžiusi koranoviruso pandemija, šį tikslą pavyko įgyvendinti net ir prisitaikius prie visų sąlygų. Dar ir dabar projekto dalyviai klausia, kada ir vėl vyks užsiėmimai, dalinasi savo įspūdžiais“, – jautrią akimirką prisiminė pašnekovė.

„Geras žodis gali labai daug“

Keramikos užsiėmimus vedusi pedagogė Ramunė Pranckevičiūtė su šypsena prisimena prieš kiek daugiau nei metus vykusį projektą. Profesionalė sako, kad nesvarbu, ar žmogus su negalia, ar ne, vos tik įžengus į pirmąją keramikos pamoką nedrąsu būna visiems.

„Tai natūralu, nes iš pradžių ateina to niekada nedarę ar tik kartą tokiame užsiėmime buvę žmonės, todėl visi yra nedrąsūs, kuklūs, sako, kad nepavyks, bet tereikia šiek tiek paskatinti, parodyti, o tuomet viskas einasi puikiai“, – patirtimi dalijosi pedagogė.

Per visą šį laiką jie susipažino su skirtingomis technikomis, įvairiais lipdymo būdais, palietė plačią pažintinę kelionę po keramikos pasaulį ir pasigamino gražių darbų atminčiai. R. Pranckevičiūtė sako, kad projekto dalyvių darbai stebino kūrybiškumu ir stiliumi, o kai kuriuos savo mokinius ji drąsino neapleisti šios srities ir ateityje galbūt net dirbti joje.

„Darbai buvo tikrai gražūs ir pastebėjau, kad ugdydami šiuos įgūdžius kai kurie dalyviai tikrai galėtų ir dirbti keramikos srityje, nes turi ir skonį, ir tam reikalingą jausmą“, – kalbėjo ji.

Prakalbus apie emocinę šių užsiėmimų ir darbo su neįgaliais žmonėmis pusę R. Pranckevičiūtė susimąstė. Anot jos, visų gyvenime pasitaiko tamsesnių periodų, o turint negalią iššūkių gali būti ir kur kas daugiau, todėl simboliškas projekto pavadinimas „Šviesioji gyvenimo pusė“ tapo tikru paskatinimu visiems pamatyti pozityvius dalykus kasdienybėje ir įvertinti šviesias gyvenimo akimirkas.

„Tai kur kas daugiau nei tik užsiėmimai. Visų susitikimų metu dalyviai ateidavo anksčiau, kartu gerdavo arbatą, dalindavosi įspūdžiais ir kalbėdavosi apie pozityvius dalykus. Šie susitikimai buvo labai laukiami. Tai buvo bendra kūryba, kuri skatino dalintis ir galvoti pozityviau.

Mačiau žmonės, kuriems iš tiesų trūksta to palaikymo, gero žodžio, buvimo kartu. Norėčiau ir visiems priminti, kad turėtume būti empatiškesni vieni kitiems. Ypač dabar, kai socialinis atstumas turi būti palaikomas dėl pandemijos. Tačiau parodyti dėmesį sutiktam, pasakyti gerą žodį yra svarbu. Geras žodis gali labai daug. Tai turi daug didesnę galią nei daugelis mūsų įsivaizduojame“, – samprotavo keramikos pedagogė.

Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.

The post Neįgaliuosius keramikos mokiusi savanorė: geras žodis gali kur kas daugiau nei įsivaizduojate appeared first on udiena.lt.

VVG yra stipri varomoji jėga, kuri rūpinasi kaimo gerove. Jos veikia kiekvienoje kaimiškojoje savivaldybės teritorijoje ir skatina vietos tarpsektorinį bendradarbiavimą. VVG rengia vietos plėtros strategijas gauti Europos Sąjungos paramą. Įgyvendinant strategijas, kaimo vietovėse kuriamos naujos darbo vietos, atnaujinama infrastruktūra, sprendžiamos socialinės atskirties, skurdo mažinimo ir kitos kaimo gyventojų problemos, diegiamos inovacijos.

Tačiau ministeriją vis dažniau pasiekia informacija apie savivaldybių politikų daromą įtaką VVG valdymui, strategijų tikslams. Šiuo metu vietos valdžios atstovai VVG valdyboje sudaro iki 30 proc. narių, o atstovus skiria meras arba savivaldybės taryba. ŽŪM siekia pakeisti šią praktiką ir nori, kad į sprendimo priėmimus įsitrauktų vietos bendruomenė, verslas, kitos organizacijos.

Ministerija pateikė Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklių pakeitimus. Taisyklėse numatyta, kad vietos valdžios interesams VVG valdyme galėtų atstovauti savivaldybės atstovas, išskyrus savivaldybės politikus ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat savivaldybės valdomos viešosios įstaigos, įmonės ar biudžetinės įstaigos arba kitos VVG teritorijoje veikiančios organizacijos, kurios valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybė, atstovai.

„Siekiant didesnio skaidrumo, taisyklių pakeitimais nustatomos ir prevencinės priemonės, leisiančios užtikrinti viešųjų ir privačių interesų suderinamumą, kitų korupcijos rizikų mažinimą“, – teigė ministro patarėjas D. Rybakovas.

Užsk. Nr. ŽŪM0602/05

The post Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą appeared first on udiena.lt.

Jei turite gerų idėjų, kaip vietos veiklos grupės (VVG) galėtų bendradarbiauti, nepraleisti progos ragina Žemės ūkio ministerija, kuri jau ketvirtą kartą kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės LEADER veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“. Paraiškos priimamos nuo rugsėjo 17 iki spalio 15 d.

Įvairiapusė veikla
Kauno rajono VVG pirmininkė administracijos vadovė Kristina Švedaitė-Damašė pasakojo, kad pagal šią priemonę su partneriais lenkais jau baigia įgyvendinti tarptautinį projektą „Jie skrenda”. „Šis projektas su Lenkija susijęs tuo, jog Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanica” nukrito būtent mūsų partnerių VVG „Lider Pojezierza” teritorijoje. Šiemet buvo minimos 85-osios skrydžio metinės. Ta proga organizuoti tarptautiniai tautodailininkų plenerai tiek ant sklandytojų kalvos Netoniuose, Kauno rajone, tiek Lenkijoje, kur vyko jaunimo stovyklos. Lenkijoje, Pščelnike, buvo rekonstruota ir modernizuota S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietos memorialo aplinka – atnaujintos medinės pavėsinės, papuoštos lenkiškos ir lietuviškos drožybos elementais. Jaunimas sukūrė filmą apie lakūnų žygdarbio svarbą. Šiam projektui įgyvendinti buvome gavę apie 37 000 Eur paramos”, – sakė K. Švedaitė-Damašė.

Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos administravimo vadovė Lina Stanienė sakė, jog planų teikti paraišką pagal šią LEADER veiklos sritį ateityje yra, tačiau kol kas konkrečių partnerių dar neturi. „Mes norėtume įtraukti jaunimą į aktyvias visuomenines, švietėjiškas veiklas kaime. Tai galėtų būti bendrų tarptautinių edukacinių ir bendradarbiavimo stovyklų organizavimas, skatinantis kaimo jaunimo užimtumą, aktyvios saviraiškos, pasidalijimo gebėjimais ir naujų įgūdžių įgijimo galimybes. Idėja galėtų būti įgyvendinama bendradarbiaujant su Lietuvos ir artimo užsienio kaimynais lenkais ar latviais. Tačiau mes atviri ir kitoms idėjoms, kuriančioms pridėtinę vertę kaime.”

Orientuota į kaimo vietoves
Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Vaičiūnienė akcentavo, jog paramos pagal KPP LEADER priemonės minėtosios veiklos sritį gali kreiptis tik kaimo vietovių arba dvisektorės vietos veiklos grupės, kurios įgyvendina patvirtintas vietos plėtros strategijas.

Remiami VVG teritorinio (iki 100 000 Eur, paramos intensyvumas 95 proc.) ir tarptautinio bendradarbiavimo projektai (iki 100 000 Eur, paramos intensyvumas 100 proc.). Taip pat teikiama parengiamoji techninė parama, kuri galima tik tarptautiniams projektams inicijuoti (iki 3 000 Eur, paramos intensyvumas 100 proc.). Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Lietuvoje akivaizdi regionų atotrūkio nuo didžiųjų šalies miestų problema. Tad pagrindinis šių projektų tikslas – per bendradarbiavimo veiklą siekti efektyvesnio vietos plėtros strategijos prioritetų, tikslų ir priemonių įgyvendinimo, taip pat pasidalyti žiniomis ir patirtimi, paskatinti inovacijas ir prisidėti prie vietovės konkurencingumo didinimo, identiteto stiprinimo, vietos produktų, paslaugų propagavimo.

Būtina sąlyga – partneriai
Gauti finansavimą paraiškos teikėjas gali tik su projekto partneriais. Jais gali būti kaimo, miesto, dvisektorės ar žuvininkytės VVG. Svarbiausia – sutarti visiems dėl projekto idėjų ir tikslo. Jei projekto partneris yra ne iš Europos Sąjungos, o iš trečiosios šalies, tuomet tai gali būti ir viešojo, ir privataus sektoriaus partnerių grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją ir veikianti kaimo vietovėje.

„Projektas turi atitikti visų projekte dalyvaujančių partnerių vietos plėtros strategijos tematiką, spręsti visiems partneriams svarbią problemą. Rezultatai turi būti aktualūs visiems projekto partneriams, o jų teritorijoms – teikti konkrečią naudą. Paprasti apsikeitimai patirtimi neremiami”, – pabrėžė J. Vaičiūnienė.

Užs. Nr. ŽŪM/09, Kauno rajono VVG archyvo nuotr.

The post Vietos veiklos grupėms bendradarbiauti – parama appeared first on udiena.lt.

Utenos regiono vietos veiklos grupė kartu su partneriais Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupe ir Anykščių rajono vietos veiklos grupe įgyvendina teritorinio bendradarbiavimo projektą „Vietos produktų populiarinimas, amatų ir paslaugų plėtra Aukštaitijoje ir Žemaitijoje“.

Pagrindinis projekto tikslas – skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes Utenos ir Mažeikių rajonuose, bendradarbiaujant ir keičiantis gerąja patirtimi kaimo plėtros srityje. Projekto metu sukurtas ir bus prižiūrimas interaktyvus interneto puslapis, pateikiantis vietos tautodailininkų darbus, kuriuos galima įsigyti.
Utenos regiono tautodailininkai, kurie norėtų savo darbus patalpinti internetinėje svetainėje, gali kreiptis į Utenos regiono vietos veiklos grupę adresu Taikos g. 6, Utena, tel. 8 677 99543 arba el. paštas utenosvvg@gmail.com

Utenos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Internetinė svetainė „Menų kamara“ – Aukštaitijos ir Žemaitijos tautodailininkams appeared first on udiena.lt.