Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu ketveriems metams skirti žemės ūkio viceministrą Darių Remeiką. Jis naujas pareigas pradės eiti nuo balandžio 27 dienos.

D. Remeika Lietuvos maisto ir veterinarijos sistemoje dirbo nuo 1995 iki 2006 metų, 2004–2006 metais buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Vėliau jis dirbo už veterinariją ir maisto saugą atsakingose Europos Komisijos institucijose.

VMVT inf.

The post Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovaus D. Remeika appeared first on udiena.lt.

Tęsiant tyrimą dėl nekokybiškų maisto produktų „Mamuko košė”, Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Vilniaus VMVT) pakartotinai patikrino šių produktų gamintoją – UAB „Biogami”. Be to, buvo gautas vartotojos skundas dėl įsigyto galimai nekokybiško produkto „Mamuko košė. Ekologiškų grikių kruopytės” (tinka vartoti iki šių metų lapkričio 25 d.).

Vilniaus VMVT atrinko minėtų košių mėginius jusliniams rodikliams įvertinti. Atlikus produktų tyrimus, skonis neatitiko gamintojo deklaruojamų rodiklių, buvo nustatytas nemalonus, aitrus, rūgštus liekamasis skonis. Nors dėl pakitusių skonio savybių šie produktai nėra nesaugūs, tačiau netinkami kūdikių ir mažų vaikų (iki 3 metų amžiaus) mitybai.
Gavus tyrimų rezultatus, Vilniaus VMVT uždraudė tiekti rinkai „Ekologiškų grikių kruopytes” ir „Ekologiškų spelta, grikių, ryžių kruopytes”. Taip pat uždrausta naudoti košių gamybai nekokybiškas žaliavas – ekologiškus lukštentus, skaldytus grikius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiais metais jau du kartus (vasario 24 ir sausio 27 d.) informavo vartotojus apie galimybę grąžinti prekybininkams šios įmonės pagamintas kai kurių partijų nesaugias „Mamuko košes”. UAB „Biogami” priskirta padidintos rizikos įmonių grupei.
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą ir Mažmenines prekybos taisykles, dėl nekokybiškų prekių vartotojas ne vėliau kaip per tris mėnesius gali raštu reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą į tinkamos kokybės ar pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Būtina pateikti prekės pirkimo – pardavimo dokumentą (čekį, sąskaitą faktūrą ir kt.), nes jo nepateikus, prekė gali būti keičiama ar vykdomi kiti vartotojo reikalavimai tik sutikus pardavėjui. Pardavėjas per 14 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos turi pateikti išsamų, motyvuotą atsakymą. Nekokybiškos maisto prekės keičiamos ar grąžinamos jų pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje, vartotojui patogioje vietoje.

VMVT inf.

The post Uždrausta tiekti rinkai dar 2 rūšių „Mamuko košes“ appeared first on udiena.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su Muitinės departamentu patvirtino bendrą įsakymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nelegaliai prekybai gyvūnų augintinių jaunikliais, įvežamais į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

Remiantis naujai parengtu įsakymu, į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių leidžiama įvežti tik vyresnius kaip 12 savaičių amžiaus šunis, kates ir šeškus, kuriems atlikta galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės, nes atsižvelgiant į nepalankią šios ligos situaciją Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, gyvūnų įvežimas kelia didelę riziką užkratui plisti.
Jaunesni kaip 12 savaičių, nevakcinuoti nuo pasiutligės arba vakcinuoti 12–16 savaičių amžiaus šunys, katės ir šeškai į Lietuvą kaip ir anksčiau galės būti įvežami tik iš ES.
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų šunų, kačių ir šeškų kontrolę jau keletą metų vykdo muitinės pareigūnai, jie tikrina gyvūnų identifikavimą ir kitus lydinčius dokumentus. Jeigu nustatoma, kad gyvūnas neatitinka nustatytų reikalavimų, muitininkas, suderinęs su savininku arba jo įgaliotu asmeniu, gali grąžinti augintinį atgal į trečiąją šalį. Jei šeimininkas nesutinka su tokiu sprendimu, kreipiamasi į teritorinį VMVT padalinį, kurio specialistai gali nuspręsti gyvūną laikyti karantine, kol bus įvykdyti jo sveikatingumo reikalavimai.
Kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje tokia sugriežtinta tvarka galioja jau keletą metų.
Nekomercinis gyvūnų augintinių vežimas
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių nekomerciniais tikslais įvežami šunys, katės ir šeškai turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. būti paženklinti poodine mikroschema arba tatuiruote (jei ji buvo padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.);
2. būti vakcinuoti nuo pasiutligės. Vakcinacija turi būti galiojanti, t. y. jei tai pirminė vakcinacija, iki įvežimo į Lietuvą turi būti praėjusi ne mažiau kaip 21 diena;
3. gyvūnai turi būti lydimi fizinio asmens (savininko ar savininko raštu įgalioto žmogaus);
4. būti vežami su veterinarijos sertifikatu (kurio forma nustatyta Reglamento 577/2013 IV priedo I dalyje) arba su Gyvūno augintinio pasu (jei gyvūnas prieš tai išvyko iš ES);
5. atliktas pasiutligės antikūnų serologinis tyrimas, jei šuo ar katė vežama iš kitų trečiųjų šalių, šis tyrimas nebūtinas, jei vežama iš: Andoros, Šveicarijos, Farerų Salų, Gibraltaro, Grenlandijos, Kroatijos, Islandijos, Lichtenšteino, Monako, Norvegijos, San Marino, Vatikano, Dangun Žengimo salos, Jungtinių Arabų Emyratų, Antigvos ir Barbudos, Argentinos, Australijos, Arubos, Bosnijos ir Hercegovinos, Barbadoso, Bahreino, Bermudų salų, Bonero, Sint Eustatijo ir Sabos salų, Baltarusijos, Kanados, Čilės, Kiurasao, Fidžio, Folklando salų, Honkongo, Jamaikos, Japonijos, Sent Kitso ir Nevio, Sent Lusijos, Kaimanų, Montserato salų, Mauricijaus, Meksikos, Malaizijos, Naujosios Kaledonijos, Naujosios Zelandijos, Prancūzijos Polinezijos, Sen Pjero ir Mikelono salyno, Rusijos, Singapūro, Šv. Elenos Salos, Sint Marteno, Trinidado ir Tobago, Taivano, Jungtinių Amerikos Valstijų ir jų teritorijų (Amerikos Samoa, Guamas, Marianos Šiaurinių salų, Puerto Riko, Mergelių salų), Sent Vinsento ir Grenadinų, Didžiosios Britanijos Mergelių salų, Vanuatu, Voliso ir Futūnos, Majoto salų.
Komercinis gyvūnų augintinių vežimas
Jei gyvūnai iš trečiųjų šalių įvežami komerciniais tikslais (pvz., įsigyjami iš tų šalių naminių gyvūnų veisėjų), jie turi atitikti aukščiau nurodytus sveikatingumo reikalavimus, būti 48 val. laikotarpyje prieš kelionę apžiūrėti veterinarijos gydytojo ir įvežami su prekybai skirtais veterinarijos sertifikatais, kurių forma nustatyta Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime 2013/518/ES.
VMVT rekomenduoja  norintiems įsigyti gyvūnus augintinius, gerai apsvarstyti visus aspektus, daugiau pasidomėti gyvūnų priežiūros ir laikymo klausimais, o apsisprendus – pirkti iš oficialiai registruotų gyvūnų augintinių veisėjų.

VMVT inf.

The post Sugriežtinta jaunų gyvūnų augintinių įvežimo tvarka appeared first on udiena.lt.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai šį pusmetį patikrino daugiau nei pusę Lietuvoje veikiančių kebabinių. Penktadalyje jų nustatyta grubių higienos pažeidimų, rasta netinkamai laikomų gaminių ir produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. Paaiškėjo, kad dažniausiai kebabinėse nesilaikoma higienos reikalavimų – dažnas darbuotojas nepasitikrinęs sveikatos, neišklausęs higienos įgūdžių kurso, nepaiso asmens higienos.

Kebabe – per mažai mėsos

14 proc. šalyje vykusių patikrinimų metu nustatyta, kad naudojamas netinkamas (susidėvėjęs, sunkiai dezinfekuojamas) inventorius. 13 proc. tikrintų kebabinių maistą gamino nešvariose patalpose, kurioms būtinas remontas. Tiek pat tiekė maistą, pagamintą iš produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę. Be to, nustatyta savikontrolės ir žaliavų atsekamumo pažeidimų. Šiais metais dėl kebabinių veiklos VMVT jau gavo 42 vartotojų skundus, iš kurių 29 proc. pasitvirtino. Dažniausiai vartotojai skundėsi, kad suvalgę patiekalus pasijuto blogai – juos pykino, sutriko virškinimas, pakilo temperatūra. Ne vienas vartotojas skundėsi, kad, pavyzdžiui, kebabe buvo vos trys gabaliukai mėsos. Klientei, kuri yra alergiška garstyčioms, pasiteiravus, ar kebabos sudėtyje jų yra, buvo paaiškinta, kad įmonė negali atskleisti patiekalų gaminimo receptūrų. VMVT sulaukė skundų, kad darbuotojai dirba be galvos apdangalų, rūko dėvėdami darbo drabužius, dirba su striukėmis.
Už grubius higienos ir kitus pažeidimus buvo taikytos nuobaudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK), 23 proc. tikrintų kebabinių turėjo sustabdyti savo veiklą, kol pašalins nustatytus trūkumus.

Tikrinimus vykdys ir ateityje

„Palyginę kelių pastarųjų metų kebabinių kontrolės rezultatus galime teigti, kad mažėja pasitvirtinančių skundų, tačiau higienos reikalavimų įgyvendinimas išlieka vienu sudėtingiausių uždavinių šio sektoriaus įmonėms. Tai susiję ir su gana prastomis darbuotojų higienos žiniomis, dažna jų kaita, dažnai ir nepakankamomis investicijomis įrangai įsigyti ar patalpoms įrengti ir prižiūrėti. Tad kebabinių kontrolei ir toliau skirsime ypatingą dėmesį. Ne tik vykdysime tikrinimus, bet ir konsultuosime tiek savininkus, tiek darbuotojus, kaip tinkamai laikyti produktus, priminsime higienos ir kitus reikalavimus”, – sakė VMVT Maisto skyriaus vedėja Jurgita Bakasėnienė.
Portalas udiena.lt apie kebabinių padėtį mūsų mieste kalbėjosi su Utenos VMVT viršininko pavaduotoja-valstybine veterinarijos inspektore Žana Remeikiene.

Kokie Utenoje vykusio planinio kebabinių patikrinimo rezultatai?

Utenos rajone šį pusmetį VMVT vyriausieji specialistai-maisto inspektoriai, vykdydami VMVT 2016 metų tikslinių maisto tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių bei medžiagų gamintojų ir (ar) tiekėjų patikrinimų planą, atliko kebabinių patikrinimus, kurių metu buvo vertinama atitiktis higienos, laikymo sąlygų, saugos, ženklinimo, personalo higienos, tinkamumo vartoti terminų, kokybės, savikontrolės, atsekamumo, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, biocidinių produktų naudojimo, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo reikalavimams. Per 2016 m.pirmą pusmetį buvo patikrinta daugiau nei pusė Utenoje veikiančių kebabinių.

Kiek šiuo metu mūsų mieste yra kebabinių? Ar jose laikomasi higienos reikalavimų?

Utenos mieste šiuo metu veikia devynios kebabinės, patikrinimai buvo atlikti šešiose iš jų. Trijose patikrintose kebabinėse nustatyta įvairių higienos pažeidimų: nesilaikoma higienos reikalavimų, darbuotojai neišklausę higienos įgūdžių kurso, naudojamas netinkamas inventorius, netinkamai vedami savikontrolės žurnalai, vartotojams nepateikiama informacija apie patiekaluose esančius alergijas ir netoleravimą sukeliančius produktus. Vienoje iš patikrintų kebabinių buvo nustatyta grubių pažeidimų, už kuriuos taikyta nuobauda pagal ATPK. Maisto tvarkymo subjektuose, kuriuose nustatomi grubūs pažeidimai, pašalinus trūkumus atliekami pakartotiniai patikrinimai.

Ar dažnai sulaukiama klientų skundų dėl kebabinių? Koks jų pobūdis?

Utenos VMVT 2016 m. vartotojų skundų dėl kebabinių veiklos nebuvo gauta, o 2015 m. gautas vienas vartotojo skundas dėl netinkamo kebabinės darbuotojos asmens higienos reikalavimų laikymosi. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nesilaikoma įrangos higienos reikalavimų, gaminant patiekalus nepaisoma receptūrų, netinkamai vedami savikontrolės žurnalai. Už nustatytus pažeidimus buvo taikyta nuobauda pagal ATPK.

Ką turėtų žinoti gyventojai, norėdami alkį numalšinti greitai paruošiamu maistu kebabinėse?

Vartotojai turėtų atidžiau rinktis maisto produktus ir patiekalus. Nesvarbu – maistas greitai paruošiamas ar ne, jis turi būti pagamintas kokybiškai ir saugiai, todėl prieš įsigyjant maisto produktą ar patiekalą patariame vartotojams pirmiausia jį apžiūrėti, perskaityti informaciją, pateiktą ženklinimo ar kainų etiketėje, atkreipti dėmesį į laikymo sąlygas, vartojimo trukmę, maisto produkto sudėtį. Atlikus šiuos veiksmus, tikimybė nusipirkti netinkamą produktą bus mažesnė. Taip pat patariame atkreipti dėmesį į tai, ar kebabinė bei joje dirbantis personalas yra tvarkingi, o kilus įtarimui, kad patiekalai gaminami ar laikomi netinkamomis sąlygomis, reikia informuoti Utenos VMVT, esančią Aušros g. 84, tel. (8 389) 55 841, el. paštu utenosa@vet.lt arba paskambinti nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40 403 ar užpildyti anketą internete http://vmvt.lt/anketos/nekokybiski-maisto-produktai.

Kaip teisingai pateikti skundą?

Pildant elektroninę skundo formą būtina nurodyti skundo priežastį, pageidautina – tikslų produkto pavadinimą, parduotuvės ar viešojo maitinimo įmonės pavadinimą ir adresą, produkto pagaminimo datą, realizacijos terminą, gamintoją, pakuotę. Visa pateikta informacija yra labai svarbi – kuo ji išsamesnė, tuo sėkmingesnis skundo tyrimas. Vartotojas turėtų nurodyti savo el. pašto adresą arba telefono numerį, jei nori, kad jį informuotume apie skundo tyrimo eigą ir rezultatus. Taip pat, esant būtinybei, galėtume susisiekti su juo dėl tyrimui reikalingos informacijos patikslinimo.

Parengė Deimantė KAZOKAITĖ
deimante@utenosdiena.lt

The post Vienoje Utenos kebabinių rasti grubūs pažeidimai appeared first on udiena.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo tai, kad JAV gamintojos „Mars” atšaukiami šokoladiniai batonėliai Lietuvos prekybos tinklų nepasiekė.

Kaip VMVT informavo įmonės korporacinių reikalų vadovas Baltijos šalims Mindaugas Rupšys, daugelyje Europos valstybių atšaukiama partija buvo skirta ir Lietuvos vartotojams, tačiau rinkoje produkcija dar neišplatinta ir saugoma distributoriaus sandėliuose.
VMVT inspektoriai pradėjo skubų patikrinimą, siekdami įvertinti visą informaciją apie įvykį ir užtikrinti, kad galimai nesaugi produkcija būtų saugiai sunaikinta arba gražinta gamintojui Olandijoje.

VMVT inf.

The post „Mars“ atšaukiami šokoladiniai batonėliai Lietuvos parduotuvių nepasiekė appeared first on udiena.lt.

Lietuvos gyventojai neturi nerimauti dėl šalies rinkoje parduodamų maisto produktų, visa legaliai parduodama produkcija yra griežtai kontroliuojama ir saugi. Teisėsaugos institucijų išaiškintas nelegalios prekybos paukštiena atvejis – kriminalinis nusikaltimas, tačiau tyrimo metu rasta galimai nesaugi paukštiena vartotojų nepasiekė.

„Negalima spekuliuoti šio tyrimo duomenimis, nustatytus faktus supinant su visuomenėje paplitusiais mitais apie maisto saugą. Visų pirma, tai neatsakinga mūsų vartotojų atžvilgiu, o be to, menkina Lietuvos pozicijas derybose dėl maisto produktų eksporto. Kitos šalys atidžiai stebi ir analizuoja visą informaciją apie maisto saugos kontrolės sistemą mūsų šalyje. Šiuo metu maisto produktus Lietuvos gamintojai gali eksportuoti į 170  pasaulio valstybių ir informacijos, kad tų šalių vartotojams būtų pateikta nesaugi produkcija, niekada negavome. Tad neturėtume patys žlugdyti taip sunkiai sukurto Lietuvos, kaip labai kokybiško maisto šalies, įvaizdžio”, – pabrėžė VMVT direktorius Jonas Milius.
J. Miliaus teigimu, Lietuvoje maisto saugą užtikrinančią sistemą nuo gamintojų, importuotojų iki vartotojų kasmet audituoja ir vertina apie 10 skirtingų užsienio ekspertų ir auditorių komandų. Tyrimų duomenimis, 99 % Lietuvoje parduodamų maisto produktų yra saugūs (Europos Sąjungoje šis rodiklis sudaro apie 97 %). Mažėja tiek ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkių, tiek ir jų metu susirgusių žmonių. Kasmet patikrinimų metu VMVT inspektoriai uždraudžia realizuoti ir nukreipia sunaikinti vidutiniškai apie 2 tūkst. tonų nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų. Pavyzdžiui, 2015 m. neleista realizuoti 19 tonų mėsos ir jos gaminių, 2014 m. – 14 tonų.
„Maisto produktų saugos ir kokybės kontrolė nuo pagaminimo iki realizavimo yra labai griežta. Žinoma, nustatyti ir sustabdyti nelegalios veiklos atvejus yra įgalioti policijos ir finansinius nusikaltimus tiriančių tarnybų pareigūnai, tačiau su maistu susijusių tyrimų metu pasitelkiama ir mūsų specialistų pagalba”, – sakė VMVT vadovas.
Anot jo, nuo 2014 m. įvairių tarnybų tyrėjams VMVT pateikė informaciją apie daugiau nei 1 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų, kurių veikla gali kelti įtarimų. Per pastaruosius 5 metus, bendradarbiaujant su Policijos ir Mokesčių inspekcijų pareigūnais, išaiškinta 18 nelegalia veikla užsiimančių mėsos perdirbimo cechų.

VMVT inf.

The post Visa Lietuvoje legaliai parduodama produkcija – saugi appeared first on udiena.lt.

Nuo šių metų pradžios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai patikrino 25 mėsos gaminių gamybos įmones, kuriose gaminamos rūkytos dešros ir kiti mėsos gaminiai. Neatitikimų daugiau nustatyta smulkiose individualiose įmonėse, gaminančiose rūkytus mėsos gaminius nedideliais kiekiais.

Patikrinimų metu įvertinta 63 gamybos partijų, t. y. per 4 tonų įvairių rūkytų mėsos gaminių sauga ir kokybė. Buvo tikrinama, kaip laikomasi gamybos technologijų, higienos, ženklinimo ir kitų reikalavimų, ar rūkyti mėsos gaminiai atitinka maisto saugos rodiklius – ar juose neviršijamos didžiausios leistinos teršalų (policiklinių aromatinių angliavandenilių) koncentracijos.
Ištyrus 14-os pavadinimų gaminių mėginius Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, nustatyta, kad 4 pavadinimų rūkytuose mėsos gaminiuose benzo(a)pireno ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos viršijo leistinas normas. Didesni cheminių teršalų kiekiai buvo rasti pirmos rūšies šaltai rūkytoje kiaulienos šoninėje ir kiaulienos kumpyje, aukščiausios rūšies karštai rūkytame kaimiškame kumpelyje ir šaltai rūkytoje kiaulienos nugarinėje.
Apibendrinus patikrinimų rezultatus, 16 proc. įmonių buvo nustatyta ženklinimo, 20 proc. – higienos pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai įmonės savikontrolės programose iš viso nebuvo numačiusios atlikti tyrimų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijai gaminiuose nustatyti.
Gamintojai įpareigoti nedelsiant pašalinti nustatytus pažeidimus, savikontrolės programose numatyti rūkytų mėsos gaminių saugos rodiklių kontrolę, kai kurios įmonės privalės atlikti pakartotinius savo produkcijos (rūkytų mėsos gaminių) tyrimus dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos.

VMVT inf.

The post Patikrinta, ar mėsos gaminiai rūkomi saugiai ir kokybiškai appeared first on udiena.lt.

Kasmet antrąjį spalio šeštadienį Utenos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje renkasi bitininkai. Didžiausi darbai bitynuose jau nudirbti, tad susitikti, pasikalbėti ir pasidomėti tuo, kokie iššūkiai laukia kitąmet, šis metas – jiems palankiausias.

Spalio 11 dieną vykusiame Utenos rajono bitininkų pasitarime susirinko 42 dalyviai. Šios įstaigos specialistai Ž. Remeikienė, A. Šatkuvienė ir V. Tiškuvienė bitininkus supažindino su bitynams keliamais reikalavimais, kalbėjo apie saugią medaus gamybą ir jo produktų tiekimo rinkai reikalavimus. Taip pat buvo aptarti patikrinimų metu nustatyti asmens higienos, medaus ženklinimo pažeidimai bei įvairūs pažeidimai patalpose, kuriose tvarkomi bičių produktai.
Apie išskirtinės kokybės medaus gamybą patirtimi dalijosi bitininkė Gražina Skardžiuvienė. Susitikimo metu bitininkai vieningai nusprendė tai, jog kitąmet reikia organizuoti praktinius mokymus bityne.

„Utenos dienos” inf.

The post Kitąmet bitininkai praktinius mokymus organizuos bityne appeared first on udiena.lt.