Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus valdybos pirmininko Tomo Zubovo teigimu, labai svarbus pats įžuvinimo procesas: lydekų jaunikliai atgabenami specialiuose celofaniniuose maišuose, o į vandens telkinį išleidžiami arčiau vandens žolių. Taip užtikrinamas didesnis žuvų išgyvenamumo procentas.

Utenos rajone yra 21 vandens telkinys, kuris šį pavasarį bus įžuvintas paaugintais lydekų jaunikliais. „Į visus mūsų draugijos naudojamus vandens telkinius bus išleista apie 40 tūkst. lydekų jauniklių“, – akcentavo T. Zubovas.

Laikraščio „Utenos diena“ inf. ir nuotr.

The post Prasidėjo vandens telkinių įžuvinimo darbai appeared first on udiena.lt.

Šalies vandens telkinių būklei gerinti neseniai patvirtintos trys naujos priemonės iš ES paramos lėšų. Pirmoji priemonė, kaip sakė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, skirta potvynių rizikai valdyti, antroji – vandens ištekliams valdyti ir saugoti, trečioji – vandens telkinių būklei gerinti. Joms įgyvendinti Aplinkos ministerija jau laukia projektinių pasiūlymų.

Priemone „Potvynių rizikos valdymas” siekiama apgyvendintose potvynio grėsmės teritorijose imtis veiksmų šiai rizikai mažinti. Trys ketvirtadaliai didelių potvynių šalyje kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Skaičiuojama, kad vien sniego tirpsmo sukelti potvyniai galėtų užlieti apie 70 tūkst. hektarų plotą. Jie pridaro milijonus eurų žalos – aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai, žmogaus sveikatai.

Projektams pagal šią priemonę numatoma skirti apie 9,2 mln. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų. Kvietimus teikti projektinius pasiūlymus Aplinkos ministerija išsiuntė net 8 savivaldybėms – Kaišiadorių, Šilutės, Kretingos, Jonavos, Klaipėdos ir Kauno rajonų bei Kauno ir Klaipėdos miestų. Paraiškų teikimui ir projektų vykdymui paspartinti potencialiems jų vykdytojams Aplinkos projektų valdymo agentūra planuoja rengti mokymus.

Priemonė „Vandens išteklių valdymas ir apsauga” skirta gerinti integruotą vandens išteklių – Baltijos jūros, kitų paviršinių vandens telkinių ir požeminio vandens – valdymą. Šiam tikslui pasiekti reikia parengti ar atnaujinti vandens išteklių apsaugos ir valdymo dokumentus, sustiprinti stebėsenos, vertinimo, taršos kontrolės ir likvidavimo sistemos pajėgumus, įgyvendinti priemones Baltijos jūros aplinkai ir biologinei įvairovei apsaugoti. Projektams numatoma skirti apie 13,3 mln. eurų iš ES Sanglaudos fondo.

Lietuvos vidaus vandenų būklė per pastaruosius 15 metų verčia nerimauti, nes senka ir vandens augalais užauga upės, dumblėja ežerai, vanduo dažnai žydi. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, tik 49 proc. upių ir 60 proc. ežerų atitinka geros būklės kriterijus. Dar prastesnė padėtis su jūriniais vandenimis.
Priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas” projektams įgyvendinti numatoma skirti net iki 22 mln. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Vandens telkinių būklei gerinti – dar viena ES finansinė parama appeared first on udiena.lt.