„Regitros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 200 tūkstančių vairuotojų, kurių sveikatos patikros medicininė pažyma jau yra negaliojanti, o 2025 m. sausio 1 d. tokių vairuotojų skaičius išaugs iki 319 tūkstančių. Tai yra ženkli mūsų šalies vairuotojų dalis – kas penktas vairuotojas, vertinant tai, jog šiuo metu Lietuvoje yra išduota daugiau kaip 1,52 mln. vairuotojo pažymėjimų.

Medicininės pažymos galiojimą galite pasitikrinti „Regitros“ Vairuotojų portale, skiltyje – „Peržiūrėti medicinines pažymas“. Priminimą  dėl Sveikatos patikrinimo medicininės pažymos galiojimo iš „Regitros” gausite SMS ar el. paštu. 

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo parėjusių metų lapkričio mėnesio, pasklidus žiniai apie šių dviejų dokumentų galiojimo susiejimą, yra juntamas didesnis vairuotojų aktyvumas tikrinantis sveikatą: jeigu 2023 m. iki lapkričio mėnesio per mėnesį sveikatą pasitikrindavo vidutiniškai 27 tūkstančiai vairuotojų, tai nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio šis skaičius išaugo beveik dvigubai, t. y. iki 42 tūkstančių per mėnesį.

Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas. Sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Vairuotojo psichikos sveikatą privaloma tvarka įvertina ir gydytojas psichiatras. Vairuotojams iki 65 metų sveikatos patikrą reikės atlikti tik kas dešimt metų, nuo 66 iki 79-erių metų sveikatą pasitikrinti reikės kartą per penkerius metus, o vyresniems nei 80 – kas dvejus metus.

Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo 30 iki 50 eurų.

Lietuvos policijos inf.

The post Vairuotojai gaus informacinius pranešimus su raginimu pasitikrinti sveikatą appeared first on udiena.lt.

„Durniaus vietoje“ paliktas miestas

Ūkininkas Artūras Mrazauskas sakė gyvenąs Utenos ir Rokiškio rajonų sandūroje, tad ūkio reikalais jam tenka važiuoti tiek į vieną, tiek į kitą miestą. Tiesa, į Uteną, kaip į didesnį miestą, vyksta dažniau. Ūkininkas vairuoja „Toyota Hilux“ pikapą. Nors jo svoris ir neviršija 3,5 tonos, ši transporto priemonė yra priskiriama N1 kategorijai, todėl ją užfiksavo radaras. „Taip važinėju jau nuo 2014 metų ir niekada neįsivaizdavau, kad Utena yra kažkuo išskirtinis miestas, – kalbėjo A. Mrazauskas. – Sunkvežimiams uždrausta važiuoti J. Basanavičiaus gatve – jie juda aplinkkeliu. Jis nemokamas, o J. Basanavičiaus gatvė – mokama. Absurdo viršūnė! Neturiu ką ir pridurt. Atvažiuoju keliais, kurie yra nemokami, tai net ir nesusimąstau, kad važinėdamas Utenoje turiu susimokėti už kelius. Miestas – pilnas įmonių, tad kai kur nepravažiuoti J. Basanavičiaus gatve net neįmanoma.“

Ūkininkas teigė pasidomėjęs ir sužinojęs, kad Lietuvoje, be Utenos, „durniaus vietoje“ dar yra likusi Kretinga ir Zarasai. Anot pašnekovo, nėra normalu, kad magistralinis kelias vestų per miestą – toks kelias turi baigtis ties juo, nes miesto gatvės yra gatvės, o ne magistraliniai keliai.

Pasak A. Mrazausko, nors sunkvežimiai negali judėti per Utenos miesto centrą (juda aplinkkeliu), Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) mokamų kelių žemėlapyje pažymėta, kad Utenos J. Basanavičiaus gatve eina magistralinis kelias. Ūkininko teigimu, visuose miestuose, kurie turi aplinkkelius, būtent jie ir yra apmokestinami. O miestai, neturintys aplinkkelio (-ių), savo gatvės, kuria turėtų eiti magistralinis kelias, neapmokestina. Vyras mano, kad tokia situacija yra biurokratinis nesusipratimas. Arba… tiesiog niekas dėl to nesuka galvos. „Kodėl kituose Lietuvos miestuose nėra šio mokesčio? Visi gūžčioja pečiais ir niekas negali paaiškinti. Buvau ir Kelių direkcijoj. Sakau: „Kame kampas?“ „Nu, jo, čia sudėtinga kažką padaryti…“ „Už ką man baudą mokėt?“ „Apgailestaujame, kad baudą sumokėjote – ji tikrai didelė…“ Pusė baudos – 350 eurų, o šiaip – 700. Ir vien todėl, kad pervažiavau Utenos miesto gatve“, – piktinosi ūkininkas ir pridūrė, kad moka už kelius ten, kur reikia, bet, anot jo, mokėti už miesto gatves – absurdiška. Pašnekovas mano, kad ne vienas žmogus patenka į tokią situaciją, o bauda yra neadekvati.

Nors A. Mrazauskas ir netiki laiminga baigtimi, visgi pateikė apeliaciją, kuri šiuo metu yra svarstoma.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Biurokratų kelyje „durniaus vietoje“ paliktas miestas priverstas žaisti aplinkkelių žaidimą appeared first on udiena.lt.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo Naujųjų pastebėję specialiąsias transporto priemones su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais bei jas lydintį transportą vairuotojai turės elgtis kitaip.

Nuo sausio 1 d. važiuojant keliu, kuriame galima važiuoti tik viena kryptimi ir turinčiame dvi ir daugiau eismo juostų, pastebėjus specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn. Visos kitos transporto priemonės, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip sudaryti avarinį koridorių specialiosioms transporto priemonėms.

Dabar galiojantis praleidimo principas išlieka kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta: transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Eismo dalyviai turėtų visada prisiminti KET 12 punkto reikalavimą, kad eismo dalyviai visais atvejais privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jas lydinčioms transporto priemonėms.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad tokia tvarka sudaromas avarinis koridorius padeda specialiosioms transporto priemonėms – ugniagesiams, greitosios pagalbos, policijos pareigūnams – nelaimės vietą pasiekti vidutiniškai iki 4 minučių greičiau. Tai ypač svarbu norint išsaugoti žmonių gyvybes ar operatyviai padėti sužeistiesiems.

Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiais KET pakeitimais tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose, aiškiau reglamentuojama ir suvienodinama apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, nustatoma aiškesnė eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose.

Susisiekimo ministerijos inf.

The post Ragina vairuotojus įsidėmėti naujus KET pokyčius appeared first on udiena.lt.

Policijos pareigūnai informavo, kad ribojimai nebus taikomi, kai vykstama į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Taip pat ribojimas nebus taikomas tais atvejais, kai vykstama į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties, taip pat darbo reikalais ir kt.
Policininkai įspėjo, kad tolerancijos ir įspėjimų bus mažiau, griežčiau vertins pažeidėjus ir taikys atsakomybę. Bauda už karantino taisyklių pažeidimus gali siekti nuo pusės iki pusantro tūkstančio eurų.
Kiekviename kontrolės poste yra paskirtas posto vyresnysis, kuris sprendžia visus klausimus. Kilus nesutarimams dėl vykimo per postą, ar esant ypatingiems atvejams, vykstantys žmonės gali prašyti sprendimus (nepraleisti ar pan.) išspręsti dalyvaujant posto vyresniajam pareigūnui.
Jei žmonėms kyla klausimų, jie gali pasiskambinti policijos informacijos telefonu 8 700 60 000, pirmadieniais-ketvirtadieniais – nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro, penktadieniais – nuo 7 val. ryto iki 18:45 val. vakaro.

Utenos AVPK inf.

The post Policijos pareigūnai skelbia svarbią žinią vairuotojams appeared first on udiena.lt.

Gruodis tradiciškai mus įsuka į nesibaigiančių rūpesčių karuselę: sausakimšos parduotuvės, begaliniai dovanėlių sąrašai, kelionių planavimas, eismą paralyžiuojančios spūstys miestų gatvėse. O kur dar šventiniai darbo vakarėliai, susitikimai su seniai matytais bičiuliais, kurių metu viena taurė vyno, alaus bokalas ar stipresnio gėrimo kokteilis tampa tiesiog įprasta pasibuvimo dalimi. Tokia įprasta, jog po to drąsiai sėdama prie vairo.

Policijos departamento duomenimis, šių metų sausio–lapkričio mėn. Lietuvoje užregistruota daugiau nei 8 300 neblaivių vairuotojų, 3 286 iš jų nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės per minėtą laikotarpį įvyko 169 eismo įvykiai, žuvo 17 žmonių, 250 sužeista.

„Pastebima, jog neblaivių vairuotojų itin padaugėja būtent savaitgaliais ar švenčių metu, o tai juk reiškia viena – žmonės iš vakarėlių, restoranų, susitikimų su draugais ar verslo partneriais, kuriuose vartojo alkoholį, drąsiai sėdasi prie vairo. Beveik visi jie teisinasi, kad viena kita taurė juk nieko tokio – mažina įtampą, padeda atsipalaiduoti, be to, jokio poveikio nejuntama”, – pasakojo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius. „Todėl mes sau keliame tikslą – išsiaiškinti, kas tai skatina ir kas padėtų išvengti tokio neatsakingo vairuotojų elgesio”.

Vairavimo mokyklų „Sumanus vairavimas”, „Vairuotojų akademija” ir „Festina Lente” psichologė Renata Gataveckaitė atskleidė, jog atsainų požiūrį į vairavimą neblaiviam lemia kelios priežastys. Tokį sprendimą pirmiausia lemia asmenybės savybės ir įsitikinimai. Pavyzdžiui, jaunus vairuotojus masina nutrūktgalviškas elgesys, o brandaus amžiaus vairuotojai pernelyg pasitiki savimi. Alkoholio išgėręs žmogus paprastai nebesupranta, kas su juo vyksta, tampa spontaniškas, todėl priima neracionalius, emocijomis grįstus sprendimus.

Nemažą bendravimo su vairuotojo pažymėjimą dėl alkoholio praradusiais asmenimis patirtį turinti psichologė pripažįsta, jog būtent neigiamos emocijos išgėrusį žmogų labai dažnai išprovokuoja sėsti prie vairo.
„Sudėtinga šalies istorija paliko ryškų pėdsaką mūsų širdyse bei mintyse. Visai nenuostabu, jog daugelis vis dar ne tik nemokame tinkamai išreikšti ir išgyventi emocijų, bet jų ir neatpažįstame. Baimė, pyktis, kaltė, jaudulys lydi bene kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Sunkus darbas, santykiai su šeimos nariais, piniginė situacija kelia nerimą, depresines nuotaikas. Išgėrus alkoholio, negatyvus jausmas kuriam laikui nurimsta arba net virsta teigiamu. Tačiau iš tiesų alkoholis tik slopina pojūčius, bet nešalina problemos priežasties”, – pasakojo R. Gataveckaitė.
Daugelis išgėrusiųjų yra tiesiog uždelsto veikimo bomba. Apsvaigęs ir atsipalaidavęs žmogus pervertina savo galimybes, sėdasi prie vairo, o tada elementari situacija: baimė, jog sustabdys, nemandagus kitų vairuotojų elgesys ar net apakinusios priešais atvažiuojančio automobilio ilgosios šviesos labai lengvai sukelia agresiją, pyktį ir su tuo susijusį neadekvatų elgesį.
Bene vienintelis būdas to išvengti yra mokymasis pažinti savo emocijas, nes valdyti ir kontroliuoti galima tik tai, kas yra atpažįstama. Be to, situacija pasikeistų, jei vairuotojas dažniau pagalvotų apie galimas neatsakingo elgesio pasekmes ir savo atsakomybę.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. teisę vairuoti transporto priemones atgauna tik baigę specialųjį mokymosi kursą. Psichologo dėstomoje medžiagoje daug kalbama apie asmenybės savybių įtaką vairavimui, emocijas, vidinius psichofiziologinius dalykus (dėmesys, atmintis, suvokimas), apie vaistų, psichotropinių medžiagų poveikį bei vairavimo kultūrą.

„Išdėsčiusi savo papildomo mokymo kursą neretai išgirstu, kad tai galėtų būti dėstoma ir besimokantiems vairuoti asmenims. Logiška, juk tai būtų prevencija, kuri keltų vairuotojų sąmoningumą ir atsakomybę”, – pridūrė psichologė.
Tad ką reikėtų daryti, jei alkoholį vartojęs žmogus vis dėlto ketina sėsti prie vairo?

Jei kompanijoje yra išgėręs žmogus ir jis ketina sėstis prie vairo, šalia jo esantiems turėtų suveikti stop mygtukas. Privaloma prisiimti atsakomybę už draugą ar bičiulį ir pabandyti sustabdyti jį pasiūlant išsikviesti taksi ar tiesiog pavėžėti.

„Beje, dar 1995 metais Belgijoje pradėta, o vėliau po kitas Europos valstybes paplito saugaus eismo kampanija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vairavimo išgėrus pavojus ir kuri ragina bent vieną vakarėlio asmenį sąmoningai nevartoti alkoholio, kad galėtų savo draugus, šeimos narius ar kolegas saugiai parvežti namo. Jis vadinamas Bob’u (originalo kalba „Bewust Onbeschonken Bestuurder”, išvertus į lietuvių kalbą – sąmoningai blaivus vairuotojas). Manau, kad tai labai prasminga ir paveiku, todėl noriu tikėti, kad ši kampanija ras kelią ir pas mūsų tautiečius”, – patarimais dalinosi LTSA direktorius G. Lukošius.

Anot jo, jei išgėrusio asmens nepavyksta perkalbėti ar jis elgiasi agresyviai, apie tai pagalbos telefonu privaloma informuoti policijos pareigūnus. Jie profesionaliomis priemonėmis sustabdys nusikaltimą darantį asmenį, o mūsų sąžinė bus rami pasirūpinus ir pėsčiaisiais, ir dviratininkais, ir motociklininkais, ir kitais vairuotojais.

Lietuvos transporto saugos administracijos inf.

The post Neigiamas vairuotojų emocijas lydi promilės appeared first on udiena.lt.

Stiprus snygis, apimantis visą Lietuvą, blogina eismo sąlygas. Kelių priežiūros valdymo centras informuoja, kad eismo sąlygos sudėtingos visuose keliuose: danga padengta sniego sluoksniu, vietomis susiformavęs plikledis, pusto pažeme, rajoniniai keliai padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs.

Keliuose šiuo metu dirba 159 „Kelių priežiūros” mechanizmai. Kelininkai dirba nuolatiniu budėjimo režimu ir visos kelių tarnybos yra pasiruošusios bet kurią akimirką į kelius siųsti dar per 140 transporto priemonių keliams valyti, barstyti.
Savaitgalį tiek vairuotojų, tiek kelininkų laukia iššūkiai – sniegas pereis į lietų, nusimato lijundra, vėliau vėl šals, vietomis snigs, pustys. Daugelyje ruožų prognozuojamas plikledis, sniego sluoksnis.
Vairuotojams primenama laikytis saugaus greičio ir vairuoti atsargiai, laikantis atstumo iki priešais esančio automobilio. Esant ekstremalioms sąlygoms svarbu įvertinti savo, kaip vairuotojo, patirtį ir gebėjimus kelyje bei apsvarstyti galimybę pasinaudoti kita transporto priemone, pvz. viešuoju transportu.
„Kelių priežiūra” informuoja, kad žiemos priežiūros darbai, atsižvelgiant į kelių svarbą, skirstomi į tris priežiūros lygius, todėl vyraujant prastoms oro sąlygoms, rekomenduoja rinktis aukštesnio priežiūros lygio kelią.
Didžiausias dėmesys skiriamas magistraliniams keliams, kuriuose eismo intensyvumas didžiausias. Užtikrinus optimalias vairavimo sąlygas magistraliniuose keliuose, barstomi ir valomi krašto keliai. Tik baigus darbus šiuose ruožuose priežiūra atliekama rajoninės reikšmės keliuose – jie yra tik valomi.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Įspėja vairuotojus: jų laukia iššūkiai keliuose appeared first on udiena.lt.

Susidūrimas su gyvūnu gali būti labai pavojingas. Susidūrus su briedžiu, šernu ar stirna, apgadinama transporto priemonė, vairuotojas ir keleiviai gali būti sužeisti ir net žūti. Lietuvos keliuose su stambiaisiais gyvūnais kasmet susiduria apie tūkstantis autotransporto priemonių, smulkesniuosius gyvūnus suvažinėja keliasdešimt tūkstančių vairuotojų.

Naudinga žinoti
Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17–23 valandomis, taip pat anksti ryte. Briedžiai į kelius dažniausiai išeina gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais, stirnos – gegužės ir lapkričio mėnesiais, šernai – nuo rugsėjo iki gruodžio.

Susidūrimo su gyvūnu metu pasekmių sunkumą nulemia automobilio greitis. Sutemus, naktį ir paryčiais važiuokite lėčiau. Taip padidėja galimybė laiku pastebėti gyvūną ir išvengti susidūrimo, o kai susidūrimas neišvengiamas – sušvelninti pasekmes.

Didesni pavojai rudenį ir žiemą
Rugsėjo–lapkričio mėnesiais keliuose padaugėja automobilių susidūrimų su gyvūnais. Nuo rugsėjo iki gruodžio įvyksta daugiau kaip pusė visų per metus registruotų automobilių susidūrimų su šernais ir 65 proc. susidūrimų su tauriaisiais elniais, kurie vakare bandomis išeina maitintis iš miško į laukus, o ryte vėl grįžta atgal.

Rugsėjo pradžioje saulė leidžiasi 20 valandą, rugsėjo pabaigoje – jau 19 valandą. 20–22 valandomis vakaro įvyksta daugiausia avarijų dėl susidūrimo su briedžiu, 20 valandą – su stirna. Šernai juda vėlesniu paros laiku, daugiausia susidūrimų su jais rugsėjį vyksta 21–23 valandomis.

Nuo spalio išryškėja ir antrasis, rytinis avaringumo pikas. Septintą valandą ryto, dar nepatekėjus saulei, spalio mėnesį labai padidėja tikimybė kelyje susidurti su stirnomis ir briedžiais. Lapkričio mėnesį iki patekant saulei keliuose vis dar daug stirnų, o briedžių ir šernų pavojus išlieka tik po saulės laidos. Gruodžio mėnesį stirnas rytais kelyje dažniausiai galima sutikti 7–9 valandomis, nes saulė teka vėliau.

Taigi rudenį ir žiemą vairavimą apsunkina ne tik prastas apšvietimas, bet ir tai, kad dauguma kanopinių gyvūnų į kelius išeina tada, kai tamsu. Sunkiausiai pastebimi briedžiai – jų kailis tamsus, o dėl ilgų kojų akys yra aukščiau tos ribos, kurią apšviečia automobilio žibintai. Stirnos, šernai ir taurieji elniai neretai keliuose pasirodo bandomis, o ne po vieną. Tai gana dideli gyvūnai, tad lengvojo automobilio susidūrimas su kanopiniais kelia didelį pavojų vairuotojui ir keleiviams, o pats automobilis gali būti sudaužytas nepataisomai.

Specialistų rekomendacijos

• Jei kelyje arba šalikelėje matote laukinį gyvūną:

• Sumažinkite greitį ir naudokite garso signalą signalizuodami trumpais pliūpsniais. Tai gali paskatinti gyvūną pasitraukti nuo kelio.

• Neprivažiuokite prie pat gyvūno ant kelio arba šalia jo – išgąsdinti gyvūnai yra neprognozuojami ir gali bėgti bet kuria kryptimi.

• Atkreipkite dėmesį, ar nėra daugiau gyvūnų (kai kurie jų keliauja bandomis).

• Stebėkite iš priekio atvažiuojančius automobilius ir veidrodėliuose, kas vyksta už jūsų.

• Jeigu, norint išvengti gyvūno, jums būtina sustoti, stabdykite stipriai, tačiau venkite slydimo.

• Jeigu negalite sustoti prieš didelį gyvūną, apvažiuokite jį iš užpakalinės pusės.

Laikykitės šių taisyklių:

• Pasirūpinkite, kad automobilio langai būtų švarūs iš vidaus ir iš lauko pusės (pagerės matomumas, ypač naktį).

• Patikrinkite, ar jūsų transporto priemonės žibintai veikia, ir pasirūpinkite, kad priekiniai žibintai būtų švarūs.

• Laikykitės nurodytų greičio apribojimų.

• Atkreipkite dėmesį į ženklus, įspėjančius apie laukinius gyvūnus.

• Sumažinkite greitį prieš kelio vingį, kalvos viršuje ir kelio ruožuose prie miško ir pamiškėse.

• Atsiminkite, kad naktį dėl priešpriešinio eismo juosta važiuojančio transporto šviesų pastebėti gyvūnus ant kelio yra sunkiau.

• Jei galite rinktis, važiuokite šviesiuoju paros metu – gyvūnai dažniau migruoja anksti ryte ir sutemus.

• Jei priešais važiuojantis vairuotojas stabdo arba mažina greitį, atitinkamai sumažinkite greitį ir jūs, nes jis taip gali reaguoti į pavojų, kurio dar nepastebėjote.

• Jei kelyje smulkus gyvūnas, saugiau yra jį pervažiuoti, negu išvažiuoti į priešingo eismo juostą arba staiga sukti į šalikelę. Kai matote kelyje briedį, visi būdai išvengti susidūrimo yra tinkami.

Kai susidūrimas neišvengiamas, pasistenkite sumažinti smūgį: 1) nukreipkite automobilį į tą pusę, iš kurios gyvūnas atėjo; 2) žiūrėkite ne į gyvūną, o ta kryptimi, kur norite važiuoti; 3) pasistenkite trenktis į gyvūną automobilio šonu, o ne priekiu; 4) prieš pat susidūrimą atleiskite stabdžio pedalą (stabdant automobilio priekis nusileidžia, todėl padidėja tikimybė, kad stambus gyvūnas trenksis į priekinį stiklą); 5) pasilenkite kuo žemiau (briedžiai ir elniai neretai užvirsta ant automobilio stogo).

Nepavykus išvengti susidūrimo, pasirūpinkite automobilio ir keleivių saugumu, praneškite policijai ir draudimo bendrovei, nebandykite patraukti nuo kelio sužaloto gyvūno.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos inf.

The post Laukiniai gyvūnai keliuose. Specialistų patarimai vairuotojams appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje nemažai tragiškų avarijų įvyksta dėl vairuotojų budrumo stokos ar vairuotojų dėmesio blaškymo. Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas negali užsiimti bet kokia veikla, trukdančia atlikti pagrindinį jo darbą – vairuoti.

„Nuo praėjusių metų Lietuvos transporto saugos administracija pradėjo tirti eismo įvykius, analizuoti jų priežastis. Ištyrę apie 100 praėjusiais metais įvykusių kelių eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, pastebėjome tendenciją, kad nuo 10 iki 15 proc. vairuotojų eismo įvykius sukelia dėl to, kad nukreipia savo dėmesį nuo pagrindinės veiklos – vairavimo”, – pabrėžė Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Genius Lukošius.
Pasak G. Lukošiaus, visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad pagrindinė priežastis, atitraukianti  vairuotojų dėmesį  yra mobilusis telefonas ar trumpųjų žinučių rašymas, tačiau praėjusių metų tyrimai atskleidžia visai ką kita. Vos keli eismo įvykiai įvyko dėl to, kad vairuotojas kalbėjo telefonu.
„Šiuo klausimu vairuotojų sąmoningumas tikrai padidėjęs, tam turi įtakos socialinė reklama, švietimas. Matome, kad priežastys iš tiesų yra kitokios – tai ir valgymas vairuojant, ir žvilgsnio nukreipimas nuo kelio į pašalinius objektus, bendravimas su keleiviais, netgi nukritusių daiktų ieškojimas važiuojant didesniu nei 80 km/h greičiu tapo ne vieno eismo įvykio priežastimi”, – teigė G. Lukošius.
„Nemažai eismo įvykių, dažnai net labai skaudžių, įvyksta dėl vairuotojo dėmesio nukreipimo ar blaškymo, – teigė G. Lukošius. – Štai pernai važiuodamas 120 km/h į pajūrį ilsėtis su šeima vairuotojas buvo įjungęs autopilotą, kojos nuimtos nuo pedalų. Žvilgsnis buvo nukreiptas į šalia kelio stovinčias vėjo jėgaines, o ne į kelią, vyko pokalbis su šeima. Priešais priartėjusį sunkvežimį vairuotojas pastebėjo per vėlai ir nespėjo paspausti stabdžio pedalo, nes koja buvo nuo jo nuimta. Smūgio metu mirtinai sužalota šalia sėdėjusi keleivė”.
Eismo saugumo specialistai įsitikinę, kad vairavimas, kaip ir daugelis kitų veiklų, reikalauja visiškos koncentracijos ir susikaupimo, tad pašalinėms veikloms dėmesio negalima skirti. Jų teigimu, žmogus vienu metu savo dėmesį sukoncentruoti gali tik į labai ribotą skaičių objektų, todėl vairuojant ir užkandžiaujant, reguliuojant radijo imtuvą ar kalbant telefonu nepastebimi kelio ženklai, eismo signalai, kitų eismo dalyvių veiksmai, taip pat pailgėja reakcijos trukmė.
„Nors šiemet žuvusiųjų keliuose skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo beveik 8 proc., statistinių duomenų analizė atskleidžia, kad nemaža dalis eismo įvykių įvyksta būtent dėl vairuotojo išsiblaškymo arba kitų su vairavimu nesusijusių veiksmų atlikimo vairavimo metu. Praėjusiais metais būtent dėl šios priežasties įvyko daugiau kaip dešimt mirtinų eismo įvykių”, – teigia Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.
Galima išskirti tris skirtingas aplinkybių grupes, kurios mažina vairuotojo dėmesį bei didina išsiblaškymą vairuojant, – akcentavo Susisiekimo ministerijos atstovas V. Pumputis. – Pirmoji grupė ir pati pavojingiausia, kai vairuotojas yra priverstas atitraukti ranką nuo vairo ir laisva ranka atlikti kitus, su vairavimu nesusijusius veiksmus, antroji grupė – kai vairuotojas mintis, savo dėmesį turi perkelti ne į vairavimą, ir trečioji grupė – tai nuovargis, kuris taip pat ženkliai prisideda prie koncentracijos stokos ir yra ne vieno skaudaus eismo įvykio priežastimi.
Saugaus eismo ekspertai pataria nepamiršti, kad sėdint prie automobilio vairo, pagrindinė veikla yra vairavimas. Nepamirškime, kad kelyje kiekviena sekundė gali būti reikšminga.

Susisiekimo ministerijos inf.

The post Pašalinė veikla vairuojant negali būti toleruojama appeared first on udiena.lt.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos naujų keleivinių automobilių pardavėjai turės pateikti informaciją vartotojams apie automobilio modelio degalų sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą nustatytas vertes.

Naujoji tvarka galios tiek automobilių pardavimo salonuose, tiek pardavėjų interneto tinklalapiuose platinamoje informacinėje ir reklaminėje medžiagoje.

Pasaulinė lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūra, atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas, pakeis dabar taikomą naująjį Europos važiavimo ciklą, kuris nebeatitinka šiuolaikinių eismo sąlygų ir transporto priemonėse naudojamų technologijų. Ši procedūra numato griežtesnes bandymo sąlygas, ir pagal ją bus nustatomos tikroviškesnės degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės. Tikimasi, kad tai padės vartotojams tiksliau apsispręsti įsigyjant automobilį. Prie pasaulinės bandymo procedūros pereita po vadinamojo „Volkswagen” skandalo, kai šio gamintojo automobiliuose buvo nustatytos suklastotos išmetamųjų teršalų vertės.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Pakeista informacijos apie degalų taupymą pateikimo naujų automobilių pirkėjams tvarka appeared first on udiena.lt.

Nuo vasario 20 dienos šalies keliuose policija vykdo sustiprintas vairuotojų mobiliojo ryšio priemonių naudojimo rankomis kontrolės priemones, atkreipiant dėmesį į kone priklausomybe tapusius, neretai pavojų saugiam eismui keliančius vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Per penkias sustiprintos kontrolės dienas pareigūnai nustatė daugiau kaip pusę tūkstančio atvejų, kai vairuodami vairuotojai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Pažeidimams išaiškinti buvo naudojamos įvairios viešos ir neviešos kontrolės priemonės, įranga bei technika. Piniginės baudos buvo paskirtos 513 vairuotojų, keli asmenys neteko teisės vairuoti.

Tokio pobūdžio sustiprintos kontrolės priemonės vyks iki vasario mėnesio pabaigos ir bus kartojamos kiekvieną mėnesį. Apie panašias sustiprintos kontrolės priemones policija ne visuomet informuos iš anksto.

Lietuvos kelių policijos tarnybos inf.

The post Pareigūnai nubaudė šimtus plepėti telefonu mėgstančių vairuotojų appeared first on udiena.lt.